Kai Fiodoras Černychas 10-ąją minutę patikrino varžovų vartininko budrumą, E.Jankauskas stovėjo lyg įleidęs šaknis į dirbtinę LFF stadiono dangą. Praėjo vos 3 minutės, kai kamuolį po Alexandru Chipciu smūgio iš vartų išpainiojo Ernestas Šetkus. E.Jankauskas pakraipė nuleistą galvą ir sugėrė dar vieną lietuviško futbolo realybės antausį. Netrukus treneris kukliai paplojo auklėtiniams, tačiau tai pirmajame kėlinyje nepadėjo.
Atrodė, kad tie 2279 žiūrovai LFF stadiono tribūnas paliks pakilesnėmis nuotaikomis, mat Artūras Žulpa 90-ąją minutę sugebėjo išlyginti rezultatą ir pakelti sirgalius iš savo vietų. E.Jankauskas po įvarčio iškėlė rankas į viršų lyg pasiruošęs garsiajai Vikingų skanduotei. Po kelių akimirkų strategas sugniaužė kumščius ir suriko – pagaliau įvarčių badas buvo nutrauktas, o pirmas taškas, panašu, buvo kišenėje. Bet...
Penkios pridėtos minutės antrajame kėlinyje buvo per ilgos, kad Lietuva atsilaikytų prieš pabudusius rumunus. Alexandru Maximas priėmė kamuolį baudos aikštelėje, pasitaisė jį ir patupdė tolimajame vartų kampe. Dar vienas pralaimėjimas. Jau trečiasis per tiek pat rungtynių UEFA Tautų lygoje.
„Po tokios skausmingos pabaigos gal nesinorėtų daug kalbėti, bet, visų pirma, noriu padėkoti vyrams, kurie labai gerai šiandien žaidė, šauniai kovėsi negailėdami savęs, vykdė susitarimus. Kažkas nepavyko, priešininkas buvo galingas, stiprus, techniški futbolininkai.
Nebuvo lengva gintis, juos stabdyti, tačiau nenuleidom galvų, nosių po pirmo kėlinio, tikėjom, kad ateis proga, kad mūsų darbas išvargins priešininką ir susikursim progą. Taip ir atsitiko, įmušėm nuostabų įvartį, o toliau... Gaila vyrų, kad taip viskas užsibaigė. Tikrai manau, kad šiandien buvome verti daugiau“, – rungtynes komentavo E.Jankauskas.
– Rungtynių pradžioje atrodė, kad varžovai prie kiekvieno kamuolio buvo pirmi. Pirmas įvartis irgi krito po kamuolio atšokimų. Kas nutiko? - 15min paklausė E.Jankausko.
– Jei sąžiningai, mes žinojom, kad jie yra greitesni, staigesni, techniškesni futbolininkai, nėra ko vynioti į vatą. Tai žinojom, bet norėjom tai kompensuoti atsidavimu, kova. Vyrai tą puikiai pildė, praleidom labai apmaudų įvartį po mūsų geriausios mūsų susikurtos progos, kai Fiodoras Černychas pataikė į virpstą.
Jo, žaidžiam su stipriais priešininkais, jų kvalifikacija gal aukštesnė, bet šiandien vyrams negaliu pareikšti jokių priekaištų. Labai gaila, apmaudu, nepasisekė, paslydo žaidėjas, kuris galėjo užblokuoti smūgiuojantį žmogų, bet... Prie viso to dar pritrūko ir sėkmės.
Labai gaila, apmaudu, nepasisekė, paslydo žaidėjas, kuris galėjo užblokuoti smūgiuojantį žmogų, bet... Prie viso to dar pritrūko ir sėkmės
– Fiodoro Černycho išėmimas iš aikštės buvo daugiau taktinis sprendimas ar tai darėte dėl jo sveikatos būklės?
– Ir tas, ir tas. Fiodoras yra po traumos, mes turime rungtynes po trijų dienų, dar jis ir sumušimą turėjo. Keitimai šiandien buvo pliusiniai, žaidėjai pagyvino žaidimą, kokybė nekrito, tai jau džiugina. Kaip bebūtų skaudu ir apmaudu, turime žiūrėti pozityviai į viską, turim įvertinti varžovą su kuriuo žaidėm.
Šitos rungtynės turi duoti daug optimizmo. Ir mums, ir žiūrovams, nežiūrint į tą skaudžią pabaigą.
– Artūro Žulpos įvartis pakeitė rezultatą, kodėl nepavyko tas keturias minutes atsilaikyti, kur buvo pagrindinė klaida?
– Visų pirma, Žulpos įvartis pakeitė rezultatą, o geriau kalbėti apie tą įvartį nei apie tai, kas įvyko tose paskutinėse minutėse... Įmušėm tokį nuostabų įvartį ir likus trims minutėms iki galo... Aišku, meistriškumas priešininkų, bet reikia pripažinti, kad gal ir mūsų ten buvo nesėkmė, nes paslydo žmogus, neužblokavom, nors paskutines minutes vėl grįžom į trijų vidurio gynėjų liniją. Aišku, gal ir patirties pritrūksta tokiais momentais, gal reikia deginti laiką. Mes norėjom žaisti sąžiningai, neieškojom laiko stabdymų, niekas negulėjo ant žemės ir va – tokia karti patirtis.
– Treneri, kaip atrodo rūbinė po tokių rungtynių?
– Liūdnai, liūdnai atrodo. Gaila vyrų. Gaila to darbo, kurį atlikome ir už tai mes nieko negavome, todėl ir noriu vyrams pasakyti, kad taip, mes negavome taškų, bet atlikome gerą darbą, atidavėme viską, ką turėjome. Jie turi didžiuotis savo pasirodymu šiandien. Mes neturime nei gėdintis, nei teisintis. Jo, mes žinome, kad suklydome, neišlaikėme rezultato, tai yra labai apmaudu, bet reikia žiūrėti į priekį. Turim rungtynes po trijų dienų. Žinom iš praktikos, kiek tai mums kainuoja, kokios būna tos antros rungtynės po trumpo laiko tarpo. Reikia pradėti atsistatinėti jau šiandien ir ruoštis rungtynėms.
Gaila to darbo, kurį atlikome ir už tai mes nieko negavome
– Ar matote kažkokias savo klaidas?
– Galima sakyti ir taip. Jei nelaimim rungtynių, tai mano, kaip trenerio, užduotis – prisiimti atsakomybę. Ir aš ją priimu. Keletą kartų keitėme taktinę schemą – iš trijų vidurio gynėjų perėjome prie dviejų, tada, paskutinėmis minutėmis, vėl grįžome į dviejų gynėjų liniją. Matom, kad daug žmonių nereiškia, kad mes viską uždengsime. Gal kažkur išsidėstymas dinamikoje buvo neteisingas. Kaip sakiau, šiek tiek pritrūko sėkmės, paslydo, nesuspėjo, trūko kelių centimetrų, kad užblokuotume žmogų ir taip vat liūdnai baigėsi.
– Šiandien buvo paskelbta apie nacionalinio stadiono statybą. Kiek optimizmo suteikia tai?
– Pats paskelbimas optimizmo kaip ir nesuteikia, ne pirmą kartą jau paskelbta. Pažadus jau esame girdėję. Gal net dešimtmečiais galima skaičiuoti, bet reikia tikėti žmonių, kurie yra valdžioje, žodžiais. Žmonių, kurie turi galią, sprendimo jėgą. Tikiu, kad šįkart pajudės reikalai iš vietos ir mes neturėsime raudonuoti, mūsų šalis nebebus išjuokiama užsienio žurnalistų, nebus kuriami anekdotiniai klipai ir turėsime normalų stadioną, kur galėsim garbingai priimti varžovus ir jaustis gerai savo namuose.
Jei nelaimim rungtynių, tai mano, kaip trenerio, užduotis – prisiimti atsakomybę
