Straipsnio pavadinimas – „Vladimiro Romanovo „Hearts“ iš vidaus – Mauglis, škotiški šortai ir atominis povandeninis laivas“.
Ph.Hay‘us jį pradeda paskutiniu škotams likusiu vaizdiniu prisiminimu apie trankiai Edinburgo „Hearts“ klubą valdžiusį verslininką: „Ne itin ryškus interviu Rusijos televizijai šalia milžiniško juodo povandeninio laivo, visur aplink sniegas, o V.Romanovas iki smakro užsitraukęs raudoną kalnų striukę, nes temperatūra ten gali nukristi iki minus 20.“
„Ta vieta – Nikulskaja kaimas šiaurės vakarų Rusijoje. Toks mažas, kad galima suskaičiuoti visus namus naudojant „Google“ palydovines nuotraukas. V.Romanovas yra ten, nes Lietuva jo ieško dėl daugybės kaltinimų. Tas povandeninis laivas priklauso jam, o V.Romanovas įsirengė taip, kad galėtų jame gyventi. Pasak to interviu, tai – viskas, ką jis turi. „Aš praradau viską“, – sako jis“, – rašo Ph.Hay‘us.
Tas povandeninis laivas, kaip prieš kelerius metus rusų „Sport Express“ dėstė V.Romanovas, yra legendinis K-19, kuriame yra tarnavęs ir pats buvęs „Hearts“, FBK „Kauno“ bei Kauno „Žalgirio“ klubų savininkas.
„Kepurė šildo veidą, puikiai pažįstamą škotiškam futbolui: platūs žandikauliai, šiek tiek tamsesnio gymio oda ir budrios akys, kurios, regis, visada kažką skaičiuoja. Jei būsime sąžiningi, tai Škotijos futbolas tokią pabaigą ir numatė – kad V.Romanovas su savo ypatumais galiausiai atsidurs laukinėje gamtoje. Jį vadino „Pamišusiu Vladu“ („Mad Vlad“, – past.), o štai ir karikatūra: užšalusi tundra, pavargęs povandeninis laivas ir įstatymų vengiantis 73-ejų vyriškis“, – kandžiai rašo „The Athletic“.
„Tačiau tai tik pusė istorijos, – tęsia Ph.Hay‘us. – V.Romanovas atkreipė dėmesį į „Hearts“ taip ryškiai, kaip to senokai nebuvo padaręs niekas. Mažokas 170 cm vyriškis, mėgęs tvarkingai sušukuotus plaukus, buvo mažesnė Romano Abramovičiaus versija: mįslingas, iš niekur atsiradęs verslininkas, apie kurio praeitį teko pasikapstyti. Jis nedaug kalbėjo angliškai, bet suprato pakankamai.“
„Jo planas buvo aiškus nuo pat pirmos dienos, – prisiminė Charlie Mannas, buvęs V.Romanovo spaudos atstovas Škotijoje. – Atvykti, laimėti su „Hearts“ ir taip įtvirtinti savo banką („Ūkio“, – past.) Europoje. Yra penki pagrindiniai finansų centrai: Londonas, Paryžius, Frankfurtas, Madridas ir Edinburgas. Spėkite, kuris pigiausias?“
„Jo galutinis tikslas buvo suardyti Glazgo „Celtic“ ir „Rangers“ dvivaldystę. Škotijos futbole 90 proc. klubų susitaiko su savo padėtimi maisto grandinėje, tačiau ne V.Romanovas. Naviguoti čia reikia lyg žaidžiant šachmatais, bet jis bandė tai daryti su bokso pirštinėmis“, – pridūrė Davidas Southernas, tuometinis „Hearts“ komunikacijos vadovas.
„Dalis jo sprendimų buvo tikrai keisti, – neslėpė Ch.Mannas. – Galiausiai aš nustojau jam dirbti. Jis giliai pasinėrė į įtarimus ir nustojo kalbėtis. Nenorėjau imti pinigų iš žmogaus, su kuriuo negalėjau bendrauti.“
„Tai buvo akivaizdus kultūrinis šokas. Pirmiausia – spauda. Ten, iš kur jis atvyko, toks leidinys kaip „The Sun“ tiesiog neegzistavo. Jo pasaulyje niekas nesišaipė iš tavęs tekstuose apie sportą. Aš jam vis kartojau, kad tai – nieko asmeniško, tiesiog čia viskas taip veikia, bet nemanau, kad jis kada nors su tuo susigyveno“, – tęsė Ch.Mannas.
„The Athletic“ prisimena, kad pirmieji V.Romanovo žingsniai prie „Hearts“ klubo vairo buvo logiški, o atvykę žaidėjai darė įspūdį, įskaitant UEFA Čempionų lygą laimėjusį Edgarą Jankauską.
2005–2006 m. sezonas prasidėjo 8 pergalėmis iš eilės, įskaitant miesto derbį prieš „Hibernian“ ir nugalėtą „Rangers“. Vėliau – lygiosios 1:1 su „Celtic“, o „Hearts“ Škotijos čempionate pirmavo 3 taškais su įvarčių santykiu +17.
„Sirgaliai stadione skandavo: „Mes nenugalimi“. Negalėjai patikėti tuo, kas vyksta“, – cituojamas Ch.Mannas, buvęs klubo darbuotojas.
„Tačiau tuomet tarsi sprogo rankinė granata. Pirmaujantis klubas atleido trenerį George‘ą Burley, o šį keistą sprendimą ir šiandien sunku paaiškinti, – rašo „The Athletic“. – Tai buvo pirmas žemės drebėjimą sukėlęs V.Romanovo poelgis. Pirmas iš daugelio vėliau įvykusių.“
„Tas sezonas galiausiai baigėsi laimėta Škotijos taure, vadovaujant Valdui Ivanauskui, reikliam ir grėsmingos išvaizdos lietuviui. Sėkmės momentai kurį laiką dangstė V.Romanovą, tačiau klaidos, priešiškumo kurstymas ir keistumas galiausiai nugalėjo. Sirgaliai nebematė klubo ateities. Į komandą keliavo žaidėjai ir treneriai iš FBK „Kauno“, vienas iš jų – Eduardas Malofejevas – visiškai nekalbėjo angliškai. Algos ėmė vėluoti“, – eros griuvimą aprašė Ph.Hay‘us.
V.Romanovo keistenybes prisiminę škotai teigė, kad vienu metu buvo netgi svarstoma pakeisti istorinį „Heart of Midlothian“ pavadinimą. Esą dėl to, kad klubas nėra žinomas Europoje. Tarp variantų siūlyti „Dynamo Hearts“ ir „Sparta Hearts“. Svarstytas net ir tradicinių komandos marškinėlių – kaštoninės spalvos – perdažymas į geltoną ir žalią.
Paskutinį sykį Škotijoje V.Romanovą klubo žmonės matė 2013-aisiais. „Hearts“ pralaimėjo Škotijos taurėje „St Mirren“ ekipai, o įsiskolinusiam klubui galiausiai buvo iškelta bankroto byla. V.Romanovo era baigėsi.
Legendinį Edinburgo klubą iš skolų ištraukė jo sirgaliai, surinkę net 15 mln. svarų, kad jų mylima komanda neišnyktų iš futbolo žemėlapio.
2013-aisiais griuvo ir „Ūkio bankas“, V.Romanovui buvo pareikšti kaltinimai dėl lėšų iššvaistymo dideliu mastu, piktnaudžiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (pinigų plovimo), tačiau buvęs „Hearts“, FBK „Kauno“ ir Kauno „Žalgirio“ savininkas spėjo pasprukti į Rusiją, kuri Lietuvai bėglio neatiduoda.
