„Niekada negalėjau suprasti, kaip žmonės iškenčia tokius šalčius. O dabar pats gyvenu tokiomis sąlygomis (šypsosi). Man tai naujiena. Aišku, tokiomis sąlygomis sunku ir žaisti, ir gyventi, bet ši patirtis mane pavers dar stipresniu žmogumi. Aš tuo neabejoju. Be to, jei komandai padės laimėti – tegul būna ir -50“, – sakė A.Netzeras, neseniai pradėjęs savo antrą sezoną mūsų šalyje.
– Alonai, jei niekada nejautei nieko panašaus, kaip žinojai, kokių drabužių prireiks, spaudžiant tokiam šalčiui?
– Aš to nežinojau (šypsosi), todėl pirmos dienos buvo kažkas tokio. Vėliau pradėjau imti pavyzdį iš komandos draugų, įskaitant ir jų apsirengimo stilių. Po savaitės laiko aš jau jaučiuosi kaip lietuvis (juokiasi).
– Ar orų tema yra aptarinėjama tau bendraujant su draugais?
– O, taip. Mano šeima ir draugai jau būtų Lietuvoje, jei ne tokie šalčiai. Jie tikrai neįsivaizduoja to jausmo. Teks laukti šiltesnių orų.
– Praėjusį šeštadienį grupė žmonių Trakuose sugalvojo pramogą – ežere praplaukti 25 metrus. Kas turėtų atsitikti, kad prisijungtum prie tų žmonių.
– Sąžiningai pasakysiu – nėra šansų, kad kada nors aš tam pasiryžčiau. Nors ne. Galbūt pasiryžčiau, jei kas pažadėtų čempiono titulą.
– Užsiminei apie -50. Kaip tokiame šaltyje įsivaizduoji save?
– Įsivaizduoju, kad gulėčiau šiltai lovoje, gerčiau karštą arbatą ir žiūrėčiau futbolą. Norint išeiti į tokį šaltį, reikia turėti labai daug drąsos. Aš savęs lauke neįsivaizduoju.
