Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai dar antradienį du kartus treniravosi Pilaitėje po dideliu šviesiu kupolu, bet trečiadienį to padaryti negalės – toje vietoje, kur stūksojo kupolas, nieko nebeliko.
Vaizdo kamerose užfiksuotas vaizdas, kaip kupolas sugriuvo apie 3 valandą nakties.
Griūties išvakarėse jau buvo matyti susidarančios sniego sankaupos, bet dalis jų vis nučiuoždavo žemyn.
„Šiuo atveju, matyt, snygis buvo intensyvus, sniegas suvažiavo ties viduriu, susiformavo didelė sniego sangrūda, atsirado savotiškas lovys, trūko kupolo siūlė ir jis sugriuvo. Tokia pagrindinė versija, – sakė trečiadienį ryte Pilaitėje stadioną apžiūrėjęs Vilniaus vicemeras Valdas Benskunskas. – Laimei, niekas nenukentėjo.“
Įprastą dieną aikštėje treniruojasi apie šimtas vaikų, pasidaliję į pratybas didelės aikštės keturiuose ketvirčiuose.
Dėl karantino treniruotės nevyksta. Pastaruoju metu Pilaitėje treniravosi tik Vilniaus „Žalgirio“ pagrindinė komanda ir „Ateities“ futbolo mokyklos aukšto meistriškumo grupės jaunimas.
Žalgiriečiai antradienį jautė, kad kitą dieną gali kilti bėdų vėl patekti pro besisukančias duris į aikštę.
Vidinis balsas kirbėjo, kad kažkas čia ne taip.
„Nuo viršaus jautėsi vibravimas. Sniegas kartais nuslysdavo tokiu garsu, lyg besileidžiantis liftas, – pasakojo Vilniaus „Žalgirio“ treneriui Vladimirui Čeburinui šiuo metu talkinantis Žydrūnas Grudzinskas. – Nerimas jautėsi, bet balione erdvės daug, jis tikriausiai iškart nenusileistų ant galvų.
Mums nebuvo baugu, visgi buvome susitelkę į treniruotę. Nors vidinis balsas kirbėjo, kad kažkas čia ne taip.“
Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės gynėjas pats yra beveik dviejų metrų ūgio, bet nuo viršaus nuslinkusios sniego pusnys jau buvo aukštesnės.
Jam susidarė įspūdis, kad sniegas pradėjo spausti kupolą apačioje iš kraštų.
Po Pilaitės kupolu prieš karantiną besitreniravusios futbolo mokyklos vienas vadovų Gediminas Tvarijonas teigė, kad Norvegijoje yra buvę atvejų, kad tokie kupolai irgi įlūždavo. Jo teigimu, jie turi būti šildomi iš vidaus.
Šiuo atveju temperatūra po kupolo turėjo svyruoti apie 10–11 laispnių, orą nuolatos pūsdavo dyzeliniai generatoriai, palaikydavę kupolo formą.
Anot V.Benkunsko, aikštės prižiūrėtojai bandė padidinti slėgį ir oro temperatūrą viduje, kad atitirpęs sniegas nuo kupolo nučiuožtų į apačią.
Bet veikiausiai konstrukcija nebuvo pritaikyta atlaikyti tokį didelį susiformavusį sniego kiekį.
„Dabar matome, kad viduryje aikštės, ties įtrūkusiu kupolu, sukritęs sniegas yra tarsi ledo gabalai. Jo svoris buvo didelis.
Tonos sniego suplėšė kupolą, – sakė Vilniaus vicemeras. – Nieko negalima buvo padaryti. Kupolo aukštis apie 20 metrų, galbūt galėjo būti kokios konstrukcinės virvės, kaip sniegą nutempti žemyn, arba jis pats turėjo nuslinkti į apačią. Pats kupolas yra plastikinis, slidus, – pagal gamintojų sumanymą sniegas turėjo nuslinkti pats.“
Futbolo kupolas Pilaitėje duris atvėrė tik praėjusį rugpjūtį, jo pastatymo kaina siekė apie 2,1 mln. eurų, iš kurių 600 tūkst. skyrė Vyriausybė, o dirbtinę veją pagal UEFA programą suteikė Lietuvos futbolo federacija.
Nuostoliai dar nėra žinomi.
„Kupolas yra apdraustas, draudimo kompanija jau informuota. Ji patikslins, ar buvo padaryti kokie nors technologiniai pažeidimai naudojant objektą.
Gamintojų atstovas sako, kad plyšį galima suklijuoti, – kalbėjo V.Benkunskas. – Tik gaila, kad tai įvyko vidury sezono. Negalima bus naudoti pagal paskirtį kažkiek laiko.“
Antrą savaitę sezonui besirengiantis Vilniaus „Žalgiris“ ketina pratybas perkelti į „Sportimos“ uždarą maniežą.
Kitas futbolo kupolas tęsia kovą
Vilniuje yra dar viena aukštu pripučiamu kupolu dengta futbolo arena, kuri vis dar turi stogą virš galvų.
Karoliniškėse esančios Baltijos futbolo akademijos direktorius Ivanas Švabovičius teigė, kad kovai su sniegu jie pradėjo ruoštis anksčiau.
Įprastai arenoje šildymas būdavo įjungimas prieš treniruotes, o po jų išjungiamas, o šįsyk apie 10 laipsnių temperatūra šiluma buvo palaikoma nuolat.
„Žinojome, kad ateina stichinė nelaimė, o gamintojai mus buvo perspėję, kad pavojingiausias kupolui yra ilgai krentantis šlapias sniegas.
Įjungėm šildymą, kuris veikė antrą parą iš eilės. Taip sniegas viršuje tirpo, – pasakojo Baltijos futbolo akademijos direktorius Ivanas Švabovičius. – Mūsų didžiausias iššūkis buvo surinkti sniegą apačioje.
Pakvietėme dvi komandas, žaidėjų tėvus, bendromis jėgomis kasėme sniegą, nes kitaip jau būtų dešimt metrų aukščio pusnys. Šią kovą tęsiame, bet turėtume laimėti.“
Pernai, per pirmąją žiemą eksplotuojant kupolą, Baltijos futbolo akademija bėdų nepatyrė, nes sniego iškrito mažai.
Pati arena Karoliniškėse yra mažesnė nei Pilaitėje, be to skiriasi oro pūtimo sistemos. Baltijos futbolo akademijoje šiltą orą pučia dujiniai ventiliatoriai, o Pilaitėje – dyzeliniai.
Kai kurie futbolo specialistai svarstė, kad pastebėjus susikaupusias sniego sangrūdas ant kupolo viršaus Pilaitėje buvo galima bėdų nelaukiant išleisti orą iš kupolo. Tai truktų apie porą valandų, o nuvalius sniegą per keturias valandas galima būtų vėl pripūsti.
Skandinavijoje besižvalgiusios „Atakos“ futbolo mokyklos direktorius Donatas Tvarijonas yra pastebėjęs, kad Norvegijoje už kupolus yra populiaresnė šildomos dirbtinės aikštės technologija.
„Sniegą tenka pavalyti, bet tada futbolas žaidžiame gryname ore, o kojoms šilta“, – sakė D.Tvarijonas.
Dėl sniego būta problemų ir prieš 18 metų
Sniego tonos buvo pridariusios žalos Vilniaus sporto infastruktūrai ir anksčiau.
2002 metais Viršuliškių rajone buvo įgriuvęs tada statytų ledo rūmų stogo konstrukcijos. Aukų buvo išvengta.
Problema tada buvo panaši, kaip ir dabar – ledo rūmų stogo konstrukcijos neatlaikė sniego svorio ir į pastato vidų įgriuvo apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto stogo.
