„Happy Hour Podcast“ apsilankęs A.Akinfenwa pasidalino prisiminimais, kurie siekia 2001–2002 metų sezoną, kai tada dar 19-metis futbolininkas buvo pakviestas Klaipėdos „Atlanto“.
Vyras laidoje pasakojo, kad įspūdį paliko jau pačios pirmos dienos Lietuvoje, kada jam buvo pasakyta, kad pinigai bus mokami grynaisiais, o ne banko pavedimais.
A.Akinfenwa prisiminė, jog tuo metu Lietuvoje buvo kelios galingesnės komandos už „Atlantą“, kurio vadovai ant stalo padėjo net trejų metų sutartį.
„Galvoju, bet juk jie man mokės pinigus už tai, ką iki šiol dariau už dyką. Man pirmą kartą pasiūlė pinigus“, – pasakojo buvęs futbolininkas.
Bet patirtis Lietuvoje įstrigo visam gyvenimui.
„Iki tada niekad nebuvau susidūręs su rasistiniais užgauliojimais, – kalbėjo A.Akinfenwa. – Tuomet negalvojau apie tai, kad man galbūt nepatinka maistas, kad aš nesuprantu kalbos, kad esu vienintelis juodaodis ten. Bet aš čia juk tam, kad žaisčiau futbolą. Ir viskas.
Prieš sezoną, kaip įprasta, tu žaidi ikisezonines rungtynes prieš žemesnio lygio klubus. Žaidėme tokias rungtynes, o žmonės stovėjo aplink aikštę.
Mačas prasideda, prasideda ir beždžionių garsai. Dar net kamuolio nebuvau prilietęs. Iškart beždžionių garsai. Galvoje man sukosi įvairiausios mintys, galvojau galbūt jie užsiima beatboxu. To nebuvau girdėjęs, tad netikėjau, kad tai gali būti būtent tai. Rungtynės tęsiasi, aš paliečiu kamuolį. Vėl beždžionių garsai.
Tada supratau, kad čia – rasizmas. Prabėga dar penkios minutės, tie garsai tampa dar garsesni. Jie skanduoja: „Ziga ziga ziga, shoot the f*** n***“. Galvoju, kas per šūdas?“
Buvęs futbolininkas prisiminė, kad mačą stebėjo apie 1000 žmonių, maždaug pusė buvo „Atlanto“ sirgalių, kurie taip pat skandavo rasistinę skanduotę.
„Atėjo pertrauka. Mūsų komandos kapitonas, kuris žaidė Lenkijoje anksčiau... Nuėjau prie jo, nes jis vienintelis kalbėjo angliškai. Klausiu jo: ką tas Ziga reiškia? Jis atsako: nieko, tiesiog rimuojasi su „n“ žodžiu. O šūdas“, – emocingai dėstė A.Akinfenwa.
40-metis vyras teigė, kad, prasidėjus antrajam kėliniui, nusprendė, jog nori būti pakeistas.
„Vyksta keitimas, o stadione – triukšmas toks, lyg būtume įvartį įmušę. Pamenu, tada galvojau, kad tai viskas, važiuoju iš čia“, – pasakojo A.Akinfenwa.
Nors prabėgo daugiau nei 20 metų, „Atlanto“ buvęs žaidėjas teigė, jog viską prisimena taip, lyg tai būtų nutikę vakar.
Po šokiruojančios patirties jis kalbėjosi su broliu, pasakė jam, kad nori važiuoti namo į Angliją.
„Jis sako: „Žiūrėk, nesakysiu, kad turi ten likti. Bet jei grįši, jie laimės.“ Tada mintyse galvojau, kad koks skirtumas, tebūnie jie laimėjo. Kitą dieną atsikėliau ir pagalvojau, kad manęs niekas iš niekur neišvarys. Nusprendžiau likti“, – kalbėjo A.Akinfenwa.
Vėliau 40-metis pasakojo, kad gyvenimas Klaipėdoje pasikeitė. Jis kirpo juostelę, kai atsidarė „Adidas“ parduotuvė, susitiko su Klaipėdos meru, nemokėjo restoranuose, kino teatruose.
„Aš pakeičiau žmonių požiūrį, bent jau savo komandos sirgalių“, – džiaugėsi anglas.
„Tai sukrėtė mane būnant tokio jauno amžiaus. Nežinojau, kad taip bus, tikriausiai to nekartočiau niekada. Bet džiaugiuosi, kad tai perėjau, kad likau“, – pridūrė A.Akinfenwa.
Futbolininko karjerą jis baigė šiemet, per savo kelią A.Akinfenwa žaidė tokiuose klubuose kaip „Swansea City“, „Millwall“, „AFC Wilmbledon“ ir „Wycombe Wanderers“.
Lietuvoje, vilkėdamas „Atlanto“ marškinėlius, jis laimėjo šalies taurę.
