„Sunku ištarti žodžius, kad nuo šiol aš – buvęs futbolininkas“, – su ašaromis akyse kalbėjo Paulinho.
Socialiniuose tinkluose išplatintas jautrus vaizdo įrašas prasidėjo begalybės ženklu, kuris netrukus pavirtu šonu, simboliškai tapdamas aštuonetu.
Būtent šiuo skaičiumi pažymėtais marškinėliais didžiąją savo karjeros dalį lakstė Paulinho, žaidęs „Barcelona“, Londono „Tottenham“ klubuose ir Brazilijos rinktinėje.
O prasidėjo viskas nuo Lietuvos. Dabar jau neegzistuojantis „Vilniaus“ futbolo klubas tapo pirmąja profesionalo stotele iš Brazilijos atvykusiam 17-mečiui.
2006–2007 m. mūsų šalyje jis sužaidė 38 rungtynes, per kurias įmušė 5 įvarčius.
Vis dėlto ne Lietuvoje jo karjeros etapas buvo pats sėkmingiausias. Paulinho vėliau ne sykį yra kalbėjęs, kad mūsų šalyje patyrė rasizmą, puolė į depresiją.
Kilti aukštyn jis pradėjo sugrįžęs į Braziliją, iš kurios vėliau patraukė į Londono „Tottenham“, didžiulius pinigus tuo metu mokėjusį Kinijos klubą Guangdžou „Evergrande“ ir „Barcelona“.
2021-aisiais trumpai pažaidęs Džedos „Al-Ahli“ ekipoje Saudo Arabijoje, Paulinho galiausiai sugrįžo į San Paulo „Corinthians“, kuriame ir sužaidė paskutines savo profesionalaus futbolininko rungtynes.
„Jaučiuosi ypatingas dėl to, kad turėjau tokią karjerą ir dėkingas, kad pasiekiau tai, ką pasiekiau. Buvau atkaklus ir turėjau vieną tikslą. Žinojau, kad alternatyvos nėra. Arba futbolas, arba nieko“, – tęsė Paulinho.
Tikrasis jo vardas – José Paulo Bezerra Maciel Júnior.
Pastaraisiais metais traumų kankintas vidurio saugas karjerą baigė būdamas 36-erių.
„Pati didžiausia garbė, kurią jaučiau buvo žaidimas pasaulio čempionate su Brazilijos rinktine. Mačiau savo pavardę ant rinktinės marškinėlių. To neįmanoma palyginti su niekuo“, – pabrėžė brazilas.
Nacionalinėje ekipoje jis sužaidė 56 mačus ir įmušė 13 įvarčių.
Per karjerą Paulinho sykį tapos Brazilijos čempionu (2011 m.), tris – Kinijos čempionu (2015, 2016, 2019 m.), kartą – Ispanijos (2018 m.) ir laimėjo FIFA konfederacijų taurę su Brazilijos rinktine.
