Tokio ilgo Lietuvos rinktinės sąrašo nebuvo seniai.
37 žaidėjus pasirinkęs V.Ivanauskas į jį įtraukė net 18 saugų, 11 gynėjų, po keturis vartininkus ir puolėjus.
Šiuos futbolininkus specialistas ketina surinkti gegužės 26-ąją Druskininkuose, kur pradės daugiau nei savaitę truksiančią pasiruošimo stovyklą, užsibaigsiančią Vilniuje.
Į pirmąją 2022 m. Tautų lygos kovą lietuviai stos birželio 4-ąją, kai namuose priims Liuksemburgo rinktinę, o iš viso iki birželio 14-osios sužais net keturis susitikimus.
Suprasti akimirksniu: Lietuvos rinktinės tvarkaraštis
- Birželio 4 d.: Lietuva – Liuksemburgas
- Birželio 7 d.: Lietuva – Turkija
- Birželio 11 d.: Farerų salos – Lietuva
- Birželio 14 d.: Turkija – Lietuva
„Pirmą kartą istorijoje bus tokios ilgos oficialios varžybos, – kalbą apie laukiančius iššūkius pradėjo V.Ivanauskas. – Per tokį trumpą laiką, 10 dienų, sužaisti ketverias rungtynes yra didelis iššūkis ir mums, ir visoms komandoms. Tai naujovė, ar tai pasiteisins, nežinau. Teko bendrauti su kolegomis iš kitų šalių, tai daug kam yra iššūkis. Aišku, kitos komandos gal turi didesnių alternatyvų, lygiavertę sudėtį. Mums tai tikrai yra iššūkis, bet mes jį privalome priimti, tikimės, kad viskas bus gerai.“
37 žaidėjų sąrašą pristatęs V.Ivanauskas į jį įtraukė keturis naujokus – pagaliau kvietimo sulaukusį 22-ejų Naurį Petkevičių, o taip pat – 20-metį Nataną Žebrauską, 18-metį Gustą Jarusevičių bei 21-erių Artūrą Dolžnikovą.
„Kalbant apie sudėtį, yra didelis skaičius žaidėjų. To priežastys labai paprastos: pirmiausia, ketverios rungtynės per 10 dienų, krūvis didelis tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kita priežastis, kad pirmos dvejos rungtynės bus namuose, bet paskui lauks išvykos į Farerų salas ir Turkiją. Tiek logistikos, tiek temperatūros, tiek laiko skirtumo atžvilgiu skirtumai bus dideli, tai irgi bus iššūkis.
Išplėstiniame sąraše yra keturi nauji veidai, kuriems dar neteko būti su vyrų nacionaline rinktine. Pasižiūrėjome į naujų žaidėjų pastarąsias rungtynes, kur jie atstovauja, manau, kad jie nusipelnė būti šioje stovykloje. Tai didelis pliusas, nes visi žaidėjai yra jauni, jie yra mūsų perspektyva. Vadinamasis mūsų rinktinės atšviežinimas, atnaujinimas tęsiasi, jis bus tęsiamas visą laiką, nes neturime alternatyvų. Kiekvienas žaidėjas turi šansą ir paprasčiausiai turi tą šansą išnaudoti“, – aiškino Lietuvos rinktinės treneris.
Įprastai Lietuvos futbolininkai tarptautinėms kovoms ruošdavosi Vilniuje, bet šį kartą stovykla bus ilgesnė ir ją nutarta pradėti Druskininkuose.
Prie to prisidėjo ir A lyga, nukėlusi vieną turą ir suteikusi rinktinei šansą ruoštis ilgiau.
V.Ivanauskas, anksčiau turėdavęs priekaištų A lygos klubams, dabar jiems dėkojo.
„Dėkoju Lietuvos A lygai, treneriams, kurie suprato šio ciklo reikšmę, dėl to buvo nukeltas vienas turas. Tai buvo mano prašymas ir jis buvo išpildytas. Prisimenant praėjusių metų Baltijos taurę ir rungtynes prieš Ispaniją birželio mėnesį, kai kurie žaidėjai atvyko tragiškos būklės. Jie tada neturėjo būti rinktinėje, patys tai pripažįsta, tad šį kartą situacija labai gera.
Norėjosi ilgos stovyklos, federacijos dėka suderinome sąlygas su Druskininkų sporto centru. Europoje dabar sezono pabaiga, kai kurie žaidėjai jau atostogų režime, kai kurie žaidėjai dar tęsia sezoną, nes šis savaitgalis paskutinis. Mūsų viso trenerių štabo užduotis bus surasti viduriuką tarp treniruočių krūvio ir atsigavimo. Suderinome viską su su trenerių štabu, medicinos darbuotojais, viskas pasiruošta. Tikimės, kad savaitgalį nenutiks nelaimingų dalykų ir visi žaidėjai atvyks“, – sakė V.Ivanauskas.
Prie intensyvaus futbolo nepratusiems lietuviams įprastai kyla problemų per kelias dienas žaidžiant du mačus, o šį kartą teks žaisti net keturiskart per 10 dienų. Kaip tam ruošis V.Ivanauskas su komanda?
„Bus svarbi žaidėjų būklė atvykus į stovyklą. Telefonu kiek teko bendrauti su žaidėjais, kiek teko surinkti informaciją apie jų žaidybinę formą, tai labai skirtingos situacijos. Tai iššūkis mums, trenerių štabui, medicinos darbuotojams. Teks rotuoti treniruočių ciklą, bus dirbama grupėmis, kas turėjo mažesnį krūvį, 3-4 dienas dirbs labai intensyviai. Treniruočių procesas bus labai įdėmiai žiūrimas, nes reikia ruoštis pirmoms rungtynėms. Kaip minėjau nuo pat tada, kai tapau treneriu, fizinis stovis yra mūsų pagrindinis dalykas. Jeigu tavo fizinis stovis neatitinka to lygio, koks privalo būti, neturime šansų laimėti šiame lygyje. Pamatysime labai greitai, kokia žaidėjų forma, ypač tų, kurie atostoginiame režime – jeigu jie nesiruošia, teks greitai atsisveikinti“, – pabrėžė strategas.
V.Ivanausko teigimu, didesnę rotaciją turinčioms komandoms tokį tvarkaraštį atlaikyti bus lengviau negu lietuviams:
„Jeigu komanda turi 22-25 lygiaverčius žaidėjus, jiems lengviau rotuoti. Mūsų galimybės yra ribotos, turime pagauti, nuspėti kuris žaidėjas yra geroje formoje. Rotacija bus privaloma. Mums labai sunku dvejas rungtynes žaisti, patys žinote, kaip buvo, kai rugsėjį žaidėme trejas rungtynes, o dabar bus ketverios. Mums tai didelis iššūkis. Rotacija tikrai bus, nes fiziškai neištempsime, nebūsime pasiruošę visoms rungtynėms.“
Tiesa, ne visi futbolininkai galės prisijungti nuo stovyklos pradžios. Druskininkuose nuo pradžių gali nebūti kelių sezonus dar tęsiančių žaidėjų, o daugiausiai nežinomybės dėl rinktinės lyderio Arvydo Novikovo, kuris su „Erzurumspor“ klubu kausis dėl patekimo į aukščiausią Turkijos lygą.
Jeigu kovos išsitęs, saugas gali užsilikti Turkijoje net iki birželio 2-osios, o tokiu atveju jam greičiausiai tektų praleisti akistatą su Liuksemburgu.
Be Liuksemburgo, lietuviai Tautų lygos grupėje dar žais prieš Turkiją ir Farerų salas.
Nors bent kelių rinktinių pavadinimai neskamba grėsmingai, būtent Lietuva, o ne kitų šalių rinktinės, yra žemiausioje FIFA reitingo vietoje – 138 vietoje.
Liuksemburgas jame rikiuojasi 94-as, Farerai – 124-ti, o aukščiausiai, 43 vietoje, yra Turkija.
Spaudos konferencijoje V.Ivanauskas sulaukė klausimo, ar tikisi pergalės, gal net užtikrintos, prieš Liuksemburgą, bei priminė, kad ši komanda grėsmingesnė, negu atrodo tik pažvelgus į šalies pavadinimą.
„Pagal reitingą esame žemiausioje pozicijoje. Visi galvoja, kad Liuksemburgas yra ta komanda, kurią privalome įveikti. Mes norime ją įveikti, bet ten vienas žaidėjas kainuoja tiek, kiek visa mūsų rinktinė. Jie žaidžia Bundeslygoje, žaidžia tokiuose klubuose, kur kiekvienas savaitgalis yra įtemptas. Bet yra vietų, kur mes galime jiems sukelti problemas ir privalėsime jas sukelti“, – sakė V.Ivanauskas.
Visi galvoja, kad Liuksemburgas yra ta komanda, kurią privalome įveikti.
Jam, kaip Lietuvos rinktinės treneriui, pirmą kartą teks proga vadovauti komandai Tautų lygoje, nes prieš tai specialistas dirbo tik pasaulio čempionato atrankoje.
Daugelio didžiųjų futbolo šalių atstovai Tautų lygą vadina nereikalinga. Kaip į UEFA turnyrą žvelgia Lietuvos rinktinės strategas?
„Dvejopos mintys, – išgirdęs 15min klausimą apie Tautų lygos svarbą sakė V.Ivanauskas. – Mums tai labai svarbus turnyras. Kiekvienos tarptautinės rungtynės su bet kokiu varžovu yra labai svarbu. Tautų lyga mums svarbi. Kiek žinau, didelės futbolo šalys negatyviai žiūri į šį turnyrą, bet mums tai tik pozityvumas. Trūksta mums tokių rungtynių, o pralaimėjimas Airijoje įrodė, kad mums reikia tokių įtemptų rungtynių. Žaidėjai to nori, bet vien noro neužtenka, reikia ir išsikovoti, kad galėtume žaisti tokias rungtynes. Mums tai labai svarbios rungtynės, bet didelių šalių tikslas yra Europos, pasaulio čempionatai.“
Lietuvos futbolo federacija V.Ivanausko komandai nustatė tikslą užimti bent antrą vietą grupėje. Bet treneriui labiau rūpi asmeniniai tikslai.
„Federacija iškėlė tikslus, ar jie realistiški, pamatysime. Reikia žiūrėti į ateitį. Daug pozityvumo yra, daug jaunų žaidėjų atsiranda, jie nori pasiekti tą rezultatą. Iš mūsų pusės yra tikslas stengtis kiekvienose rungtynėse įrodyti savo vertę. Federacija iškėlė tikslus, bet ar jie realūs, pažiūrėsime. 30 metų nebuvo realūs, o dabar žiūrėsime.
Federacijos yra tikslai, bet mes su techniniu direktoriumi (Reinholdu Breu – aut. past.) žiūrime kita kryptimi. Komanda turi būti atjauninama, žaisti šiuolaikinį futbolą, greitą, fizišką. Manau, kad tai teisingas kelias, darbas vyksta labai intensyviai. Manau, kad Reinholdo atėjimas mums yra kaip laimingas loterijos bilietas. Tikimės, kad jo entuziazmas neišblės, o aš žinau vokišką mentalitetą, tai tikrai neišblės. Turime tuo pasinaudoti. O dėl federacijos iškeltų tikslų viskas suprantama, negali pasakyti, kad tikslas 4 vieta. Mes jį priimame“, – sakė V.Ivanauskas.
Treneris į rinktinę iškvietė keturis vartininkus, bet tarp jų nėra Emilijaus Zubo, kuris praėjusį savaitgalį debiutavo aukščiausios Portugalijos lygos „Arouca“ klube, tačiau prieš tai ilgą laiką nerungtyniavo.
Ar vartininkas negavo kvietimo dėl žaidybinės praktikos trūkumo?
„Taip, būtent dėl to. Jis gerai atstovėjo tose rungtynėse, bet vartininkas turi žaisti, žaidybinė praktika jam labai svarbi. Tas pats ir su Titu Krapiku, kuris irgi perspektyvus, bet sėdėdamas taip ir liksi perspektyviu. Žaidybinė praktika labai svarbu“, – patikino strategas.
Užtat į rinktinę jis pakvietė kitą ne per daugiausiai pastaruoju metu žaidusį, tačiau vis labiau „Gorica“ klube Kroatijoje užsirekomenduojantį Paulių Golubicką, kuris praėjusį savaitgalį atsidarė įvarčių sąskaitą ir atliko rezultatyvų perdavimą, kai pirmą žaidė visas 90 minučių.
„Jis mums labai svarbus. Tikrai buvome patenkinti Pauliaus pasirodymu San Marine. Matyti, kad jis veržiasi į rinktinę, nori žaisti, o tas noras labai svarbus. Matyti, kad jo talentas neatskleistas, traumos jį vis išmuša iš vėžių. Labai apsidžiaugiau pamatęs, kad jis atžaidė 90 minučių pagrindinėje sudėtyje. Jam labai svarbus fizinė būklė, nes žaidėjas neturi tų fizinių duomenų, bet kompensuoja savo darbu. Jo vaidmuo, kaip ir kiekvieno žaidėjo, bus labai svarbus“, – sakė V.Ivanauskas.
Spaudos konferencijoje jis sulaukė ir klausimo apie nemalonią stadiono temą.
Dar prieš kelis mėnesius tiek V.Ivanauskas, tiek rinktinės futbolininkai tikėjosi, kad Liuksemburgą ir Turkiją birželį jau priims atnaujintame Kauno stadione, bet jo rekonstrukcija gerokai užtruko ir dabar net neaišku, ar Lietuvos rinktinė pakrikštyti jį galės rugsėjį, kai į Lietuvą atvyks Farerų salų futbolininkai.
V.Ivanauską nesibaigianti Lietuvos futbolo stadionų melodrama nuvilia.
„Turbūt žiūrėjote Europos lygos finalo rungtynes, kur žaidė Frankfurtas su Glazgu. Ką reiškia stadionas, ką reiškia sirgaliai. Skaudi tema, – sakė Lietuvos rinktinės treneris. – Tikimės, bet tas tikėjimas tęsiasi 30 metų. Gėda, atsibodo kalbėti tuos pačius žodžius, bet kitos išeities neturime. Tikimės, kad Kaunas atvers mums duris ir susitvarkys, nors iššūkių daug. Be sirgalių, be atmosferos, be komforto žiūrovams sunku kovoti mums prieš bet ką. Kiekvienas žiūrovas mums labai svarbus.
Jei būtų geras stadionas, tai būtų pilnos tribūnos ne tik pirmose rungtynėse. Būtų ne 5 tūkstančiai, būtų ir 15, ir 20. Žmonės yra pasiilgę tikro futbolo, tikros atmosferos. Jiems reikia komforto. Dabar yra lis ar nelis, snigs ar nesnigs, ar neužlašės, ar nenukrisi nuo kėdės. Kažkoks košmaras. Plius dirbtinė aikštė. Turi jausti žolės kvapą, turi jausti atmosferą. Bet mūsų tokia situacija, deja, bet apgailėtina. Tikimės, kad rudenį galėsime jau priimti ne šitoje šaltoje salėje, o normalioje konferencijų salėje, kur ir jūs, žurnalistai, galėsite kavos išgerti.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Pažadai vasarą atidaryti Kauno stadioną neišsipildė: kas nutiko?
15min spaudos konferencijos pabaigoje pasiteiravo V.Ivanausko, ar šis dar kontaktavo su Edgaru Dubicku, dėl kurio elgesio skundėsi kovą, kai pagrasino nebekviesti puolėjo į Lietuvos rinktinę.
Iš V.Ivanausko atsakymo panašu, kad tiltai tarp vyrų sudeginti negrįžtamai.
„Kontakto jokio nebuvo, žaidėjas nesiveržia į rinktinę, tai tokių žaidėjų ir nebus rinktinėje. Negali gali būti vienpusiškas bendravimas. Yra telefonai, gali būti bendravimas. Žaidėjo, kuris nesiveržia į rinktinę, čia nebus“, – griežtai nukirto 55-erių treneris.
