Tą pačią komandą, kuri dar praėjusiais metais Čempionų lygos grupių etape kovėsi su Madrido „Real“, Londono „Tottenham Hotspur“ ir Dortmundo „Borussia“. Bet kad nepaiso autoritetų tarptautinėje arenoje Vladimiro Čeburino auklėtiniai įrodė jau pernai.
Iki šiol Lietuvos ir Kipro klubai Europos taurių varžybose ietis sukryžiavę buvo aštuonis kartus ir nė karto skaudžiau įkąsti savo priešininkams mūsiškiai neįstengė – trys lygiosios ir penki pralaimėjimai.
| Sezonas | Turnyras | Komanda | Varžovas | Rezultatai |
| 1997-1998 | Čempionų taurė | Šiaulių „Kareda“ | Famagustos „Anorthosis“ | 0:3, 1:1 |
| 1998-1999 | Taurių laimėtojų taurė | Panevėžio „Ekranas“ | Limasolio „Apollon“ | 1:2, 3:3 |
| 2010-2011 | Europos lyga | Tauragės „Tauras“ | Limasolio APOEL | 0:3, 1:3 |
| 2015-2016 | Europos lyga | „Trakai“ | Limasolio „Apollon“ | 0:4, 0:0 |
Bet šiai liūdnai istorijai taškas buvo padėtas Marijampolėje. Suvalkijos sostinė dar kartą įrodė, jog lietuviško futbolo kontekste daug kuo yra išskirtinė.
APOEL treniruojantis Bruno Baltazaras nuo pat pirmųjų minučių į aikštę metė tikrą internacionalą – startiniame svečių vienuoliktuke žaidė net devynių tautybių futbolininkai: olandas, vengras, jordanietis, argentinietis, bulgaras, kiprietis, prancūzas, du portugalai ir du brazilai.
Į tai pragmatiškasis Vladimiras Čeburinas atsakė tais koziriais, kurie pernai padėjo komandai įveikti tris Europos lygos atrankos etapus ir pirmą kartą tapti šalies čempione.
Iki paskutinės akimirkos saugojęs paslaptį, jog negalės remtis raiščius nusitraukusiu Samiru Kerla, kazachas išrikiavo atsargią penkių gynėjų liniją, tačiau toks trenerio sprendimas visiškai pasiteisino – „Sūduva“ patikimai gynėsi ir žaibiškai atakavo.
Neoficialiu „Sūduvos“ himnu šiemet tapęs Vytauto Kernagio šlageris „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoje“ jau prieš dvikovą kaip reikiant įsiūbavo „Arvi“ arenos tribūnas, o šventines nuotaikas netrukus pratęsė ir futbolininkai – 9-ąją minutę greitas šeimininkų išpuolis baigėsi Rigino Cicilia pirmuoju taikliu smūgiu.
Dar po keturių minučių Nyderlandų Antiluose gimusio puolėjo pavardę tūkstantinė minia džiaugsmingai suriaumojo dar kartą – 2:0!
Bet ir tuo suvalkietiškas futbolo sapnas nesibaigė. APOEL nesugebėjo pabusti, o 19-ąją minutę 197 cm ūgio bokštas R.Cicilia prie savo pavardės jau turėjo „hat-trick'ą“ arba tris įvarčius – tiek, kiek iki šiol buvo įmušęs iš viso nuo tos akimirkos, kai pernai spalį pirmą kartą apsivilko „Sūduvos“ marškinėlius.
„Rungtynės buvo tikrai sunkios, bet nepaprastai džiaugiuosi, jog pavyko įmušti net tris įvarčius. Manau, jog tai kol kas yra geriausias mačas karjeroje. Bet atsakomajame mače gali daug kas nutikti“, – po rungtynių kalbėjo dvikovos didvyris R.Cicilia.
Antrajame kėlinyje svečiai užgulė „Sūduvos“ vartus ir ne kartą grasino Ivano Kardumo vartams, bet pramušti emocinę bangą pagavusių šeimininkų gynybą sugebėjo tik pagrindiniam laikui pasibaigus – ketvirtą pridėtą minutę.
Nuaidėjus finaliniam šveicaro Fedayi Sano švilpukui stadione užgrojo Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“, tačiau nuotaikos aidint lietuviškam pergalių himnui buvo dviprasmiškos – tas Caju įmuštas įvartis tapo šaukštu deguto ypač saldžioje medaus statinėje.
„Jau prieš rungtynes sakiau, kad mes labai atsakingai ruošėmės šiam mačui ir akivaizdu, kad namų darbus padarėme gerai. Kitaip žaidžiant prieš tokį varžovą ir būti negali. Mūsų planas nuo pat mačo pradžios veikė gana sėkmingai. Žinoma, buvo smulkių klaidelių, bet visumoje esu patenkintas tuo, ką mačiau. Mums buvo svarbu kompaktiškai gintis, neduoti savo varžovams laisvės ir tai pavyko. Bet noriu pažymėti, kad žaidėme prieš labai gerai subalansuotą komandą. Antrame kėlinyje sąmoningai atidavėme jiems iniciatyvą. Šiek tiek apmaudu, kad 94-ąją minutę visgi praleidome tą įvartį. Tas įvartis – rezonansinis. Jausmai dabar – sumišę. Puikiai suprantame, kad viskas – dar priešaky. Tai dar tikrai ne pabaiga“, – po mačo kalbėjo V.Čeburinas.
Paprašytas palyginti šią dvikovą su prieš metus vykusio maču su „Sion“, kai suvalkiečiai nugalėjo 3:0, specialistas kraipė galvą.
„Šveicarai mūsų nespaudė taip, kaip APOEL. Tuomet mums buvo daugiau laisvės, daugiau plotų“, – prisiminė V.Čeburinas.
APOEL treniruojančio portugalo B.Baltazaro apranga – džinsai ir pilkas megztukas – puikiai iliustravo Kipro čempionų žaidimą ir labiau tiko vakarui picerijoje, o ne Čempionų lygai. Panašus vaizdas buvo iš aikštėje: ryškiai matėsi, kad APOEL rungtynes pradėjo atostogų prisiminimais, o kai atsipeikėjo – jau buvo per vėlu.
„Pirmiausia noriu pasakyti „atsiprašau“. Ypač tų sirgalių, kurie atvyko čia iš Kipro. Toks žaidimas ir rezultatas mūsų klubui nėra priimtinas. Man sunku rasti pasiaiškinimų, kodėl jau įpusėjus pirmam kėliniui rezultatas švieslentėje buvo 3:0. Atrodė, jog išanalizavome priešininkus, žinojome jų silpnąsias vietas, bet mums rungtynės tiesiog nepavyko. Viskas, ką galiu pasakyti – gėda. Kalbėsiu su žaidėjais individualiai ir spręsime problemas. Tikiuosi, kad vis dar galime pakeisti įvykius sau naudinga linkme. Prieš save turime aukštą kalną, bet tikiu, kad galime į jį įkopti“, – po mačo kalbėjo APOEL treneris, pažymėjęs, jog žaidė prieš ypač fiziškai stiprų priešininką.
