Debiutas – birželio pradžioje
Naujojo trenerio pavardę oficialiai suvalkiečiai turėtų paskelbti netrukus.
„Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas atleisto austro Heimo Pfeifenbergerio įpėdinį pasirinko jau anksčiau, tačiau formalų parašų sudėjimą ant sutarties kiek atitolino S.Širmeliui artimo žmogaus netektis.
Vis dėlto netrukus patyręs specialistas bus pristatytas stipriausiai šalies komandai, o birželio 1-ąją turėtų įvykti ir jo oficialus debiutas prie aikštės.
„Sūduva“ yra vienintelis A lygos klubas, kuris karantino laikotarpiu leido savo legionieriams išvykti namo, tad dabar yra priverstas spręsti uždavinius ne tik treniruočių aikštyne, bet ir šalia jo.
Veikiausiai dėl šios priežasties pirmąjį mačą po pertraukos sūduviai žais vėliausiai iš visų A lygos komandų – birželio 1-ąją su „Kauno Žalgiriu“.
Ši data žymės ir vieno labiausiai patyrusių Lietuvos trenerių sugrįžimą. Įspūdingą treniravimo patirtį sukaupęs specialistas pastarąjį kartą tėvynėje dirbo 2011-aisiais, kai vadovavo iš Lietuvos futbolo žemėlapio jau išnykusiam „Šiaulių“ klubui.
Sparną aplink rėžė ir „Žalgiris“
S.Širmelio pavardė šalies žiniasklaidos puslapiuose sumirgėjo daugiau kaip prieš metus, kai į Lietuvos rinktinę pabėgusio Valdo Urbono įpėdinio ieškojo Vilniaus „Žalgiris“.
Tąkart sostinės klubo vadovai savo žaidimą nusprendė statyti ant jau patikrintos lenko Mareko Zubo kortos, o S.Širmelis rugsėjį sulaukė pasiūlymo iš Švedijos ir kartu su savo bičiuliu Sauliumi Čekanavičiumi ėmėsi gelbėti nuo iškritimo stipriausios „Allsvenskan“ lygos „Eskilstuna“ klubą.
Į Lietuvos futbolo žmonėms neįprastą šalį S.Širmelį atviliojo sena pažintis su „Eskilstuna“ savininku Alexu Ryssholmu. Jis lietuvį prie komandos vairo norėjo matyti dar 2017-aisiais, kai buvęs treneris Özcanas Melkemichelas išvyko į Stokholmo „Djurgårdens“.
Visgi tuomet treneris pasiūlymą atmetė, nes turėjo įsipareigojimų Kazachstane.
Su švedais buvo žodžiu sutarta, kad klubui likus elitinėje lygoje, sutartis veikiausiai būtų pratęsta. Visgi lietuviškasis duetas Skandinavijoje neužsibuvo. Eskilstunos komanda čempionatą baigė turnyro lentelės dugne ir nukrito į žemesnį „Superettan“, o abu treneriai patraukė namo.
15min žiniomis, „Žalgirio“ radare S.Širmelis buvo atsidūręs dar kartą prieš šio sezono pradžią, kai kelis mėnesius bergždžiai ieškojo, kuo pakeisti be licencijos dirbusį portugalą Joao Luisą Martinsą, bet specialisto ir A lygos vicečempionų keliai vėl nesusikirto.
Ir tuomet sporto pasaulį įšaldęs karantinas S.Širmeliui atsiuntė naują galimybę.
Naujojo „Sūduvos“ stratego CV – turtingas. Ilgiau nei per tris dešimtmečius trunkančią trenerio karjerą S.Širmelis dirbo penkiose užsienio šalyse ir net 16 skirtingų klubų.
Įdomu tai, kad nė vienos komandos strategas netreniravo daugiau nei vieną kartą.
| 1985–1995 |  Ukmergės „Vienybė“ | ||
|---|---|---|---|
| 1995–1997 | Vilniaus „Panerys“ | ||
| 1998–1999 | Vilniaus „Polonija“ | ||
| 2000–2003 | „FBK Kaunas“ | ||
| 2003–2004 |  „Ventspils“ | ||
| 2005 | Vilniaus „Žalgiris“ | ||
| 2005–2006 |  Prešovo „Tatran“ | ||
| 2008–2009 | Panevėžio „Ekranas“ | ||
| 2009 |  Helsinkio „Atlantis“ | ||
| 2010 | Kauno „Atletas“ | ||
| 2011 | „Šiauliai“ | ||
| 2011–2012 |  Oralo „Akžajyk“ | ||
| 2014–2015 | Kazachstano U21 rinktinė | ||
| 2014 | Šimkento „Ordabasy“ | ||
| 2016 | „Jelgava“ | ||
| 2017 | Karagandos „Šachtior“ | ||
| 2019 |  „Eskilstuna“ | ||
„Sūduvai“ pasisekė?
Lietuvos futbolo pasaulyje S.Širmelis yra užsitarnavęs mažai kalbančio, bet puikiai dirbančio specialisto vardą.
„Treneris nesireklamuoja, kaip daugelis kitų, bet dirba labai gerai. Už tai ilgus metus buvo ypač vertinamas Kazachstane. Jis moka prieiti prie futbolininkų“, – 15min kalbėjo vienas savo pavardės atskleisti nenorėjusių buvusių S.Širmelio auklėtinių.
Nė vienos komandos strategas netreniravo daugiau nei vieną kartą.
Anot šaltinio, šioje stepių šalyje strategas laisvai galėtų treniruoti ir dabar – jį sugrįžti nuolat kviečia Kazachstano klubai, tačiau solidaus amžiaus treneris ne kartą yra užsiminęs, kad labiausiai gyvenime gailisi dėl laiko, kurį praleidžia atskirai nuo artimųjų – žmonos Laimos, dukros Živilės ir sūnaus Ginto.
S.Širmelis yra devyneriais metais vyresnis už buvusį „Sūduvos“ strategą Vladimirą Čeburiną, bet dėl to suvalkiečiams vargu ar reikėtų nuogąstauti.
„Nepaisant savo solidaus amžiaus, jis yra labai plataus akiračio, kalba keliomis užsienio kalbomis ir labai daug skaito. Kalbant apie jį, sukaupta patirtis ir metai – tik pliusas“, – 15min pasakojo tas pats šaltinis.
Labai panašiai S.Širmelį apibūdina ir Algimantas Liubinskas. 2007–2008 metais A.Liubinskui vadovaujant Lietuvos rinktinei, S.Širmelis buvo vyriausiojo trenerio asistentas.
Šiose pareigose būsimas „Sūduvos“ strategas liko ir vėliau, kai A.Liubinską prie komandos vairo pakeitė portugalas Jose Couceiro.
„Saulius yra žmogus, kuris visą dieną gali sėdėti ir žiūrėti futbolą. Tai yra tikras darboholikas, o jo charakteris irgi yra visiškai priešingas manajam. Aš kartais pasakau tai, ko galbūt nereikėtų, ir po to gailiuosi, o ramaus charakterio Saulius yra kur kas lankstesnis“, – apie savo kolegą 15min kalbėjo A.Liubinskas.
Esu uždaras ir per daug pasitikintis laiko patikrintais žmonėmis.
S.Širmelis nemėgsta viešinti privataus gyvenimo, ne kartą yra prisipažinęs, jog jam kur kas maloniau apie futbolą kalbėtis su auklėtiniais nei žurnalistais.
„Esu uždaras ir per daug pasitikintis laiko patikrintais žmonėmis. Pasitikėjimas žmonėmis – viena iš blogiausių mano būdo savybių“, – „Šiaulių naujienoms“ beveik prieš dešimtmetį yra teigęs treneris.
Dar viena principinė trenerio darbo nuostata: jis niekada – nei po pergalių, nei po pralaimėjimų – neskaito komentarų.
Ilgiausiai nacionalinei rinktinei per visą istoriją vadovavęs A.Liubinskas nė kiek neabejoja – Marijampolė ištraukė laimingą bilietą.
„Galiu pasakyti viena – „Sūduvai“ labai pasisekė. Marijampoliečiai turės gerą trenerį. Tais laikais, kai treniravau nacionalinę komandą, asistentus dažniausiai parinkdavo federacija, bet kai pasiūlė Saulių, aš tikrai nebuvau prieš. Juk tai – vienas geriausių Lietuvos trenerių, sukaupęs nemažą patirtį. Širmelis yra daug analizuojantis, mąstantis ir išradingas žmogus“, – apie buvusį bendražygį atsiliepė A.Liubinskas.
Iš krepšinio kalvės – į futbolo pasaulį
Abiejų trenerių karjeros kreivės pirmą kartą susikirto praėjusio amžiaus pabaigoje Vilniaus „Panerio“ klube.
Tuo metu ne vieną Lietuvos futbolo talentą išugdęs istorinis sostinės klubas išgyveno ne pačius geriausius laikus ir buvo arti bankroto.
Gimtųjų Biržų „Medžio“, Ukmergės „Vienybės“ ir Anykščių „Anykštos“ komandose žaidęs S.Širmelis trenerio darbo Ukmergėje ėmėsi vos tik pabaigęs futbolininko karjerą.
Šiame Aukštaitijos mieste trenerio šeima ilgam įleido šaknis, bet jis priėmė „Panerio“ pasiūlymą, o darbas sostinėje tapo tramplinu į platesnius vandenis.
Įdomus faktas
- Iš Lietuvos krepšininkų ugdymo „mekos“ Biržų kilęs Saulius Širmelis keletą jaunystės metų irgi praleido žaisdamas krepšinį pas vieno iš žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių Vlado Garasto žmoną Ireną Aleksiūnaitę-Garastienę. Visgi dėl žemo ūgio vėliau būsimas treneris pasirinko futbolą.
Sostinės komandai S.Širmelis vadovavo dvejus metus, o iš karto po to prie komandos vairo jį pakeitė A.Liubinskas.
Dar pora metų padirbęs Vilniaus „Polonijoje“ 2000-aisiais strategas sulaukė kvietimo iš tuo metu Lietuvoje viešpatavimą pradėjusio „FBK Kauno“.
1999-aisiais kauniečiai buvo laimėję pirmąjį iš aštuonių savo Lietuvos čempionų titulą. Klubą po savo sparnu pradėjo glausti Vladimiras Romanovas, o trumpai galiojęs „Žalgirio“ vardas vėl pakeistas į „FBK Kaunas“.
Naujasis treneris nuo čempioniškų bėgių „Kauno“ nenuvairavo. S.Širmelio auklėtiniai trimis taškais aplenkė Vilniaus „Žalgirį“, apgynė titulą, o tikru pirmenybių atradimu tapo Andrius Velička.
Tuomet vos 21-erių puolėjas įmušė net 26 įvarčius ir buvo rezultatyviausias čempionato žaidėjas, o šansą suteikusį trenerį A.Velička geruoju mini ir praėjus dviems dešimtmečiams.
„Jei ši informacija pasitvirtins, tai „Sūduvai“ bus didelis laimėjimas. Apie jį tiek kaip trenerį, tiek kaip žmogų galiu atsiliepti tik geriausiais žodžiais. Puikus specialistas, labai lengvai randantis bendrą kalbą su žaidėjais. Man jo treniruotės patikdavo, žaisti jo komandoje buvo gera ir lengva“, – 15min prisiminė A.Velička.
Tituluotesni – tik du treneriai
Su kasmet vis didesnius finansinius raumenis auginusiu „FBK Kaunas“ klubu S.Širmelis laimėjo ir du kitus šalies čempionatus bei su trimis titulais A lygos istorijoje stovi vienoje eilėje su Vladimiru Čeburinu, nusileisdamas tik penkis A lygos aukso medalius iškovojusiam Valdui Urbonui ir „FBK Kauno“ strategus dažnai pavadavusiam Šenderiui Giršovičiui.
Tituluočiausi A lygos treneriai
- 5 titulai Valdas Urbonas (2008, 2009, 2010, 2011, 2012)
- 4 titulai Šenderis Giršovičius (1990, 1998, 1999, 2000)
- 3 titulai Saulius Širmelis (2001, 2002, 2003) ir Vladimiras Čeburinas (2017, 2018, 2019)
- 2 titulai Benjaminas Zelkevičius (1991, 1992), Julius Kvedaras (1995, 1996), Virginijus Liubšys (1993, 2005), Marekas Zubas (2013, 2014) ir Valdas Dambrauskas (2015, 2016)
Po trečio iškovoto titulo 2003-aisiais S.Širmelis nusprendė imtis permainų ir paliko Kauną savo noru. Pirmą kartą biržietis paragavo legionieriaus duonos ir pradėjo treniruoti vieną stipriausių kaimyninės Latvijos „Ventspils“ klubą, kuriame tuo metu žaidė Deimantas Bička ir Igoris Stukalinas.
Ventspilyje treneris susipažino ir su būsimu savo asistentu S.Cekanavičiumi – lietuviu, gyvenančiu Latvijoje.
Nors tuo metu Latvijos futbole dominavo Rygos „Skonto“, S.Širmelio „Ventspils“ taip pat neliko tuščiomis – 2003 metais iškovojo Latvijos taurę ir bronzos medalius.
Visgi klubo vadovų tokie rezultatai netenkino ir jie abipusiu susitarimu išsiskyrė.
Šis etapas Latvijoje S.Širmelio karjeroje žymi tam tikrą lūžį. Jeigu Kaune ir Ventspilyje strategas treniravo šių šalių flagmanus, tai vėlesniuose karjeros etapuose jam kur kas dažniau teko darbuotis su vidutiniokais arba net gelbėti komandas nuo išlikimo.
Sugrįžimas į tėvynę
2005-aisiais trenerį pakvietė Janušo Lopučio diriguojamas Vilniaus „Žalgiris“, nes ambicingu „Vilniaus“ projektu susigundė tuometinis žalgiriečių treneris Kęstutis Latoža.
Nors šis karjeros etapas truko neilgai, S.Širmelis su sostinės ekipa suspėjo pasiekti istorinių aukštumų – nukeliavo iki UEFA Intertoto taurės pusfinalio ir tuo metu „Žalgiris“ tapo daugiausiai etapų Europos turnyruose įveikusiu Lietuvos klubu.
Visgi vietiniame fronte sekėsi prasčiau. Per 18 mačų „Žalgiris“ laimėjo tik 9 kartus ir dešimties komandų rikiuotėje lenkė tik „Šiaulius“ ir Kėdainių „Nevėžį“.
Šie rezultatai trenerio netenkino ir 2005-ųjų rugpjūtį vos po penkių mėnesių darbo S.Širmelis nusprendė pasitraukti.
Jeigu Kaune ir Ventspilyje strategas treniravo šių šalių flagmanus, tai vėlesniuose karjeros etapuose jam kur kas dažniau teko darbuotis su vidutiniokais arba net gelbėti komandas nuo išlikimo.
Sezoną padirbęs Slovakijos antrajame divizione rungtyniavusiame Prešovo „Tatran“, 2007-aisiais S.Širmelis sugrįžo į tėvynę.
Tuo metu jis buvo Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinės treneriu ir Panevėžio „Ekrane“ pakeitė į sporto direktoriaus pareigas pasitraukusį ilgametį klubo simbolį Virginijų Liubšį.
Visgi birželio mėnesį Aukštaitijos klubui žengiant penktoje pozicijoje sutartis abipusiu sutarimu buvo nutraukta.
Obuolys nuo obels...
Metus pailsėjęs, 2009-aisiais S.Širmelis netikėtai išvyko į Suomiją. Strategas ėmėsi gelbėti nuo iškritimo antrojo diviziono Helsinkio „Atlantis“ klubą.
Tuo metu šiame kukliame klube rungtyniavo visas būrys legionierių iš Lietuvos (Dainius Kunevičius, Gediminas Butrimavičius, Giedrius Barevičius, Tomas Sirevičius, Darius Maciulevičius), o atrasti Suomijos futbolą lietuviškai diasporai padėjo FIFA agentu dirbęs ir su Helsinkio ekipa bendradarbiavęs S.Širmelio sūnus Gintas.
Beje, G.Širmelis taip pat buvo gana aukšto lygio futbolininkas, 2003 metais tapęs Lietuvos čempionu, o po metų netgi vilkėjęs tos pačios Marijampolės „Sūduvos“ marškinėlius.
Treneris yra prisipažinęs, kad tikrai nebūtų prieštaravęs, jei sūnus gyvenime būtų rinkęsis ne futbolą. „Galbūt taip būtų buvę net geriau, bet taip jau išėjo. Tiesa, namuose futbolo tema stengiamės nebendrauti“, – yra sakęs S.Širmelis.
Paskutinis lietuviškas puslapis
Kitam Baltijos krante treneris išdirbo pusmetį, o sugrįžęs į tėvynę bandė laimę A lygoje madų nediktavusiuose Kauno „Atleto“ ir „Šiaulių“ klubuose.
Jei su byrančiu laikinosios sostinės klubu S.Širmeliui nepavyko laimėti nė vieno mačo, tai Saulės mieste rezultatai teikė nemažai vilčių. 2011-ųjų rugpjūtį „Šiauliai“ žengė ketvirtoje A lygos vietoje, kai klubo viceprezidentas Saulius Lesnickas netikėtai pranešė, jog su treneriu „dėl nesutapusių požiūrių į žaidimą“ nuspręsta išsiskirti abipusiu sutarimu.
Įdomiausia tai, kad prieš priimdamas šiauliečių pasiūlymą, S.Širmelis kaip tik džiaugėsi, jog puikiai pažįsta klubo vadovus, kurių filosofija ir trenerio darbo supratimas jam yra artimi.
Pripažinimas Kazachstane
Tais pačiais 2011-aisiais prasidėjo ir S.Širmelio kazachiškasis karjeros etapas.
Ketverius pastaruosius metus „Sūduvos“ vairą tvirtai savo rankose laikė Kazachstano specialistas. Simboliška, bet naujuoju komandos dirigentu irgi bus žmogus, puikiai pažįstantis šią Viduriniosios Azijos šalį.
Dešimtmečio pradžioje vyresniosios kartos futbolo specialistai iš Lietuvos Kazachstane buvo paklausi prekė. A.Liubinskas treniravo aukščiausios lygos Kyzylordos „Kaisar“ klubą, o S.Širmelis kukliam antrojo diviziono Oralo „Akžajyk“ padėjo pakilti į elitą.
Šiame klube lietuvis susipažino ir su slovaku Jozefu Škrliku, su kuriuo vėliau dirbo įvairiuose klubuose Kazachstane ir Latvijoje.
Solidūs rezultatai atkreipė ir Kazachstano futbolo federacijos dėmesį, tad patyrusiam lietuviui 2014-aisiais buvo pasiūlyta tapti jaunimo (iki 21 metų) rinktinės treneriui pagal sutartį 2+1.
Šiame poste S.Širmelis išsilaikė dvejus metus. Iš viso su kazachų jaunimu treneris sužaidė 20 mačų (6-2-12). Atranką į 2015-ųjų Europos čempionatą lietuvio auklėtiniai užbaigė trečioje grupės pozicijoje. 2017-ųjų atranką kazachai pradėjo pergale svečiuose prieš bosnius, bet vėliau pralaimėjo tris kartus iš eilės šveicarams, norvegams bei anglams ir šis S.Širmelio karjeros etapas baigėsi.
2014-aisiais federacija leido treneriui derinti darbą ir Šimkento „Ordabasy“ klube. Su juo S.Širmelis Kazachstano „Premier“ lygoje užėmė ketvirtąją vietą, bet sutarties nepratęsė.
Komplimentai V.Čeburinui
2016-ųjų birželį vos tik 60-etį atšventęs strategas po 12 metų sugrįžo į Latviją ir ėmėsi vadovauti „Jelgava“ klubui.
Atvykę į Žiemgalą lietuvio ir slovako trenerių duetas rado komandą paskutinėje „Virsliga“ vietoje, tačiau tą sezoną ne tik atvedė ekipą iki sidabro medalių, bet ir iškovojo Latvijos taurę, o Europos lygos varžybose įveikė du atrankos etapus.
Jelgavos klubas turėjo ir suvalkietišką akcentą – iš „Sūduvos“ persikėlusį puolėją Karolį Laukžemį. Po metų Latvijoje palangiškis sugrįžo į Marijampolę ir tapo tikru varžovų vartų siaubu bei buvo išrinktas geriausiu A lygos metų futbolininku bei pradėtas kviesti į nacionalinę rinktinę.
Latviai norėjo išlaikyti pergalių architektą, tačiau S.Širmelis pratęsti sutarties neskubėjo, o 2017-ųjų birželį gavęs kur kas pelningesnį pasiūlymą, sugrįžo į Kazachstaną, kur buvo pristatytas naujuoju Karagandos „Šachtior“ klubo vairininku.
„Šachtininkų“ klube lietuviui vėl teko gaisrininko vaidmuo. Į savo rankas „Šachtior“ S.Širmelis perėmė šiam būnant iškritimo zonoje. Su naujuoju treneriu klubas per 18 mačų laimėjo devynis kartus, dar sykį sužaidė lygiosiomis ir 12-os komandų čempionatą baigė septintas.
S.Širmelis vargu ar įtarė, kad po trejų metų jau jam pačiam teks tęsti čempioniškas „Sūduvos“ tradicijas ir saugoti tai, ką V.Čeburinas Marijampolėje paliko.
Beje, V.Čeburino gimtajame mieste S.Širmelis neretai sulaukdavo klausimų ir apie „Sūduvoje“ dirbantį kazachų trenerį.
„Manau, kad Marijampolė turi džiaugtis turėdamas tokio aukšto lygio trenerį“, – 2017-aisiais V.Čeburinui medžiojant pirmąją A lygos titulą, Kazachstano žiniasklaidai kalbėjo lietuvis.
Laikas parodė, kad strategas neklydo. Visgi tardamas šiuos žodžius S.Širmelis vargu ar įtarė, kad po trejų metų jau jam pačiam teks tęsti čempioniškas „Sūduvos“ tradicijas ir saugoti tai, ką V.Čeburinas Marijampolėje paliko.
