Specialistas, po kelių dienų minėsiantis 75-metį, dvejų metų sutartį su „Dinamo“ sudarė vos prieš keturias dienas.
Toks jo žingsnis Ukrainos sostinėje nebuvo sutiktas palankiai. 2004-2016 m. „šachtininkus“ treniravęs ir aštuonis kartus Ukrainos čempionu tapęs strategas iš karto sulaukė grasinimų, kurie lietė ne tik jį patį, bet ir jo šeimą. Kai kurie sirgaliai treneriui linkėjo net mirties, vaizduodami M.Lučescu greta kartuvių ar kitaip išreikšdami savo priešiškumą.
„Su giliu liūdesiu atsisakau galimybės būti „Dinamo“ treneriu, – savo šalies žiniasklaidai teigė rumunas. – Man nebūtų įmanoma dirbti tokioje priešiškoje atmosferoje, kurią kuria ultrų grupuotės.
Niekada nebuvau bailys ir priėmiau iššūkius, o to įrodymas yra mano persikėlimas iš Stambulo „Galatasaray“ į „Bešiktaš“ bei perėjimas iš Bukarešto „Dinamo“ į „Rapid“ – šiuos klubus sieja arši priešprieša, bet jų gerbėjai sutiko mane su viltimi ir išskėstomis rankomis, kas man padėjo atvesti komandas iki trofėjų.
Negaliu priimti, kad mano komandos sirgaliai veikia prieš paties klubo interesus. Mano atvykimas čia nebuvo susijęs su finansinėmis priežastimis, pinigai buvo paskutinė priežastis.
Tiesiog norėjau grįžti į futbolą, į Ukrainą, kur išgyvenau tiek puikių momentų, bei vėl patirti nenuspėjamo futbolo atmosferą.“
Vienas žymiausių Rumunijos futbolo strategų paskutinį kartą vyr. trenerio darbą dirbo prieš metus, kai dar vadovavo Turkijos rinktinei.
Per savo karjerą jis yra treniravęs tokius klubus, kaip „Brescia“, Bukarešto „Dinamo“, Bukarešto „Rapid“, Milano „Inter“, Stambulo „Galatasaray“, Stambulo „Bešiktaš“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“. Be Turkijos rinktinės, rumunas penkmetį dirbo ir nacionalinėje savo šalies komandoje.
