„Atsakykit patys, ar man reikia prašyti, kad lankytumėt futbolą?“, – savo sūnų paklausė D.Česnauskis.
„Ne!“, – choru riktelėjo broliai Deividas jaunesnysis ir Rojus.
„Iš tikrųjų, Deividukas nuo pat mažens gyveno futbolu. Kai žaidžiau „Aris“ klube Graikijoje, jis visada su mama sėdėdavo tribūnose. Jei būdavau traumuotas, tai vesdavausi aš jį. Kai ūgtelėjo, pradėjau vežiotis abu į treniruotes. Tiek Deividukas, tiek Rojus stadione praleisdavo labai daug laiko, kai rodydavo futbolą per televiziją – taip pat. Niekas jiems neliepė to daryti, bet turbūt nuo to meilė futbolui ir įsiskiepijo“, – jaunųjų Česnauskių futbolo pradžia prisiminė tėtis Deividas.
Įdomu tai, kad abu broliai lanko skirtingas futbolo mokyklas. Septynmetis Rojus treniruojasi su metais vyresniais komandos draugais „Ateities“ trenerio Tomo Staniūno grupėje. Dar anksčiau Rojaus mama Vaida Česnauskienė yra minėjusi, kad šio trenerio nekeistų į nieką kitą.
„Šiuo metu man svarbiausia, kad vaikai turėtų užsiėmimą ir darytų tai, kas jiems patinka. Noro jiems kol kas netrūksta, o kaip bus, kai paaugs – pamatysime“, – nelinkęs spėlioti D.Česnauskis.
Panašiomis mintimis apie savo atžalą kalba ir 2013 metų amžiaus grupės Lauryno tėtis Linas Klimavičius. Vaikas treniruotes lanko Remigijaus Semėno komandoje, kuri surinkta, kai vaikams buvo vos po ketverius metus.
„Iniciatyvą pirmiausia parodė pats vaikas, o mano paskirtis – nukreipti vaiką ten, kur jis labiausiai nori. Spėju, kad jam patiko matyti tiek mane, tiek dėdę Arūną žaidžiančius futbolą, tai nusprendė ir pats tuo užsiimti. Svarbiausia, kad visai neprastai jam tas sekasi.
Labai svarbu, kad būdamas tokio amžiaus jis fiziškai išsikrauna. Be to, treneriai moko ne tik futbolo pagrindų, bet ir bendravimo, kultūros. Man tikrai svarbu, kad vaikas socializuotųsi su kitais berniukais, o tai ir jam pačiam padeda bręsti.
Laurynas turi gerą trenerį, kuris vaikams skiria gal net per daug dėmesio. Tačiau matosi, kad treneris tą daro nuoširdžiai ir tuo esu patenkintas. Futbolas yra slidus dalykas, todėl nežinau, ar sugebės vaikas užaugti iki profesionalo, tačiau tai jau galės pasirinkti jis pats“, – pasakojo Vilniaus „Žalgirio“ komandos gynėjas.
Toje pačioje grupėje kartu su Laurynu Klimavičiumi treniruojasi ir „Trakų“ kapitono Valdemaro Borovskio sūnus Kevinas. Pastarasis ne tik nori matyti tėtį treniruotėse, tačiau ir pats dažnai stebi besitreniruojantį tėtį profesionalų komandoje.
„Sūnus stengiasi mane kopijuoti ir sako, kad nori būti kaip aš ir kaip dėdė Ignas (buvęs „Trakų“, dabartinis „Sūduvos“ vartininkas Ignas Plūkas) (šypsosi). Man tikrai malonu, kad vaikas taip noriai vaikšto į treniruotes ir turi daugiau veiklos nei planšetės.
Jis kalba apie tai, kad prie „Akropolio“ pats pastatys stadioną ir jame žais už nacionalinę rinktinę. Aš, kaip tėvas, tikrai jam to linkiu. Noriu, kad užaugęs sūnus pajustų gerą futbolo lygį, tačiau kaip bus – niekas nežino. Galbūt, jam futbolas vėliau nebeteiks malonumo ir jis nebenorės jo žaisti, tačiau kol kas – jis tuo didžiuojasi, kad gali būti panašus į tėtį“, – pasakojo V.Borovskis.
Rugsėjo mėnesį „Ateities“ futbolo mokykla pradeda savo devynioliktąjį sezoną. Renkamos 2001 – 2014 metų grupės. Mokyklos komandos kartu su Turino „Juventus“, „Liverpool“, Eindhoveno PSV ir kitomis garsiomis Europos akademijomis jau spalio mėnesį varžysis didžiausiame Baltijos šalyse rengiamame vaikų tarptautiniame futbolo turnyre „Ateitis CUP.
