Dviejų įvarčių deficitą panaikinę šeimininkai ištempė lygiąsias 2:2 ir taip nutraukė septynių pralaimėjimų atkarpą (aštuonių, jei skaičiuosime ir Baltijos taurės finale patirtą pralaimėjimą Estijai po baudinių serijos).
Tašką mūsiškiams lėmė 69-ąją minutę G.Gineičio įspūdingas šūvis.
„Džiaugiuosi, kad atsidariau ir namų stadione. Ir dar tokiu tolimu smūgiu. Seniai nebuvau įmušęs rinktinėje. Taškas yra svarbu, bet rungtynes pradėjome labai blogai. Tie du įvarčiai mus pakėlė, o nenuleido žemyn. Galėjome nukabinti nosis ir gauti penkis ar keturis, bet parodėme charakterį ir išplėšėme lygiąsias“, – kalbėjo „Torino“ saugas.
20-ečiui mažeikiškiui tai buvo antrasis įvartis vilkint nacionalinės rinktinės marškinėlius per 20-ąją dvikovą.
„Išvydote lietuvišką charakterį. Kai pamatėme, kad neišeina žaisti su kamuoliu, padarėme išvadas, susikaupėme ir supratome, kad pirmiausia reikia apsiginti. Antram kėlinyje buvome visai kita komanda ir pasiekėme gerą rezultatą“, – vertino saugas.
Atstovaudamas „Torino“ ekipai, G.Gineitis jau įmušė „Milan“ vartų sargui Mike'ui Maignanui ir Florencijos „Fiorentina“ atstovui Davidui De Gea. Dabar lietuvio kirtį gavo ir Vokietijos čempiono Lėverkuzeno „Bayer“ vartininkas Lukas Hradecky.
„Kažkaip sekasi mušti tiems geriems vartininkams“, – šypsojosi rungtynių didvyris.
Anot G.Gineičio, Lietuvos rinktinėje nemažai pozityvumo apraiškų.
„Žaidėjai pradeda žaisti geresnėse lygose. Pradedame rodyti žaidimo kokybę. Prieš kelerius metus mušdavome į priekį ir džiaugdavomės, kad daug negaunam. Dabar viskas yra priešingai – stengiamės žaisti su kamuoliu ir kuriame epizodus, turime aiškią taktiką“, – pažymėjo geriausias Lietuvos futbolininkas.
„Žinoma, norėjosi pergalės, tačiau viskas nėra taip ir blogai. Bus nuo ko atsispirti, iškovojome tašką ir turime atspirties tašką. Analizuosime, kaip ir kas – negalima taip blogai pradėti rungtynių ir varžovams iš karto suteikti tokį didžiulį pranašumą. Po to belieka 70 minučių kautis iš paskutiniųjų ir bandyti viską „atlošti“. Kaip bebūtų, šis taškas mums yra svarbus“, – po mačo kalbėjo rinktinės kapitonas Justas Lasickas.
Kitam rinktinės lyderiui Edgarui Utkui šiame mače teko neįprastas vaidmuo. Po ilgesnės pertraukos rinktinėje radviliškietis buvo pastumtas iš gynybos linijos į atraminę zoną, kurioje dažnai žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėse.
„Cercle Brugge“ futbolininkas neslėpė, kad lengva nebuvo.
„Tiesą sakant, buvo labai sunku. Neatsimenu, kada pastarąjį kartą buvau žaidęs taip vadinamojo šešto numerio pozicijoje. Bet manau, kad viskas buvo neblogai. Žinome, kad Modestas Vorobjovas yra traumuotas, tad treneris paprašė pagelbėti šioje pozicijoje, – kalbėjo E.Utkus. – Nenorėjome, kad viskas prasidėtų taip, bet svarbiausia, kad nepasidavėme, kovojome ir iškovojome pirmąjį tašką, kuris bus labai svarbus ateityje. Tai svarbiausia. Kolektyvo vieningumas galiausiai atsipirko lygiosiomis. Smagu, kad nutraukėme pralaimėjimų atkarpą, o dabar apetitas kyla bevalgant. Rinktinė jauna, viskas priešaky.“
