Kai buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius kažkada pasakė, kad didelis nacionalinis stadionas mūsų šalyje atsiras tik tada, kai čia atvažiuos „Chelsea“, daugelis piktinosi. Vis dėlto buvo ir tokių, kurie tyliai juokėsi, kad bent jau futbolui stadiono nelabai reikia – kada dabartinė 5 tūkst vietų stadiono parodija būna pilna?
Pasirodo būna. Antradienį Lietuvos rinktinės futbolininkai žais su nykštukine Malta pilnutėliame stadione.
Taip, jūs perskaitėte gerai – spalio mėnesį, šaltu ir darganotu oru, nepatogiame stadione, kuriame neįmanoma pasislėpti nuo lietaus, su niekam neįdomiu varžovu ir dar 22 valandą vakaro prieš rytojaus darbo dieną stadionas bus pilnas.
Prieš metus, kai tame pačiame stadione tik per pridėtinį laiką 2:1 įveikėme San Mariną, sirgaliai nušvilpinėjo necenzūriniais gestais besisvaidžiusį Luką Spalvį, o Arvydas Novikovas po mačo rėžė, kad „žaidžiame dėl savęs“, negalvojau, kad taip greit viskas pasikeis.
Tačiau E.Jankauskas per labai trumpą laiką sugebėjo komanda pasukti 180 laipsnių kampu. Pasukti taip, kad pakako dviejų lygiųjų ir lietuviai vėl tiki savo rinktine. Nors neturime sociologinių tyrimų, tačiau galime drąsiai teigti – tokio pasitikėjimo futbolo rinktinė neturėjo bent kelis pastaruosius metus.
Galbūt paskutinį kartą jis tokioje aukštumoje buvo tik 2008-aisiais, kai Jose Couceiro vadovaujama rinktinė sudavė du galingus smūgius Rumunijai ir Austrijai?
Viskas pasikeitė – anot LFF, antradienį buvo parduoti paskutinieji 400 bilietų į šias rungtynes. Bilietai pradėti šluoti po šeštadienio, kai rinktinė pavyzdingai kovėsi su kur kas stipresne Škotijos rinktine.
Be viso to, LFF stadionas pagaliau bus vienu žingsniu arčiau to, ką galime vadinti stadionu. Po įvairiausių teisinių ginčų ir techninių kliūčių LFF išsprendė dar vieną didelę problemą. Futbolo gerbėjams pagaliau nebereikės žiūrėti į sovietinius laikus menančią rezultato lentelę – stadione išdidžiai švies tikra švieslentė.
Spalio mėnesį, šaltu ir darganotu oru, nepatogiame stadione, kuriame neįmanoma pasislėpti nuo lietaus, su niekam neįdomiu varžovu ir dar 22 valandą vakaro prieš rytojaus darbo dieną stadionas bus pilnas.
Ir vis dėlto, jei ne dvejos puikios pastarosios rungtynės su slovėnais ir škotais, antradienį sirgalių LFF stadione būtų ne daugiau dviejų tūkstančių.
Keli komandos žaidėjai jau sakė, tačiau pasikartosime – pergalė prieš Maltą būtina. Nesvarbu, kad jėgų po šeštadienio mažai, nesvarbu, kad tradiciškai mums sunku žaisti pirmuoju numeriu. Visa tai nesvarbu. Pergalė būtina ne tik norint pasvajoti dėl antrosios vietos grupėje, pergalė būtina, kad sirgaliai ir toliau tikėtų šia komanda.
Iki šiol E.Jankausko komanda žaidė taip, kad žmonės pagaliau ja tiki. Ir tam nereikėjo pergalių prieš ispanijas, italijas ar portugalijas. Tam užteko pagaliau pamatyti realias pastangas aikštėje, gražesnį ir patrauklesnį futbolą ir viltį. Jausmą, kad mes galime laimėti.
Po dviejų apmaudžių lygiųjų šiandien tą jausmą būtina išpildyti. Kad žmonės stadioną užpildytų ir birželį (taip, oficialiose rungtynėse Lietuvoje rinktinės iki vasaros nebematysime), kad tikėjimas rinktine nedingtų (o tokių trumpų pasakų jau ne kartą turėjome) ir be abejo, kad liktų šansų užimti aukštą vietą grupėje.
Šiandien kito rezultato būti ir negali.
