Lietuvos rinktinė per 90 minučių parodė du gražius epizodus: puikiai sugiedojo himną, o Giedrius Arlauskis nuostabiai atmušė Fabiano Delpho smūgį, po kurio „Twitter“ tinkle pasipylė susižavėjimo mūsų vartininku pilnos žinutės.
Kai komandos stipriausia grandis yra vartininkas dažniausiai aišku, kaip baigiasi dauguma tos komandos rungtynių.
Teksto autorių galite sekti socialiniame tinkle „Facebook“ ir „Twitter“.
Kad ir kiek prieš rungtynes kalbėta apie būtinybę atidžiai ir kietai gintis, statyti autobusą, tačiau nieko panašaus nebuvo. Mūsų gynyba buvo panaši ne į autobusą, o geriausiu atveju į vienaratį karutį.
Kiekvienas „Premier“ lygoje nesugebančio į vartus pataikyti Danny Welbecko ir Raheemo Sterlingo reidas su kamuoliu versdavo užsidengti akis ir melstis, kad sėkmė būtų mūsų pusėje. O šypsojosi ji mums nemažai.
Dėl triuškinančios nesėkmės „Wembley“ kaltinti Lietuvos rinktinės žaidėjų tikrai negalima. Taip, anglai yra tikrai aukštesnio lygio futbolininkai, tačiau meistriškumo stoką galima kompensuoti sumania taktika, geru komandiniu darbu. Tai įrodė kažkada Europos čempionais tapę graikai, tai ir su mūsų rinktine yra įrodęs Jose Couceiro – pavyzdžių pilna.
Neaišku, už kokius nuopelnus (nors daug kam aišku) Lietuvos rinktinei vadovauja Igoris Pankratjevas, tačiau vieša paslaptis, kad futbolo taktika jam gana tamsus miškas.
Lietuviai neparodė nieko, kas leistų po mačo turėti bent kiek optimizmo. Nebuvo nei gynybos, nei puolimo, nieko panašaus į pavojų nesukurta netgi per standartus, kuriuos treniruotėse tikrai galima nušlifuoti ir nustebinti varžovus.
Kartais atrodė, kad lietuviai žaidžia neturėdami jokio plano.
Taip pat skaitykite: Anglijos spauda: „Kaip futbolo tauta – Lietuva vidutinybė“
Kad ir kiek prieš rungtynes kalbėta apie būtinybę atidžiai ir kietai gintis, statyti autobusą, tačiau nieko panašaus nebuvo. Mūsų gynyba buvo panaši ne į autobusą, o geriausiu atveju į vienaratį karutį.
Rungtynių pradžioje mūsiškiai aiškiai žaidė per aukštai – tai įrodo W.Rooney smūgis į skersinį vos po trijų minučių. Kol susigaudėme, kas vyksta, G.Arlauskis jau traukė pirmą įvartį iš tinklo.
Tikras autobusas, kai gynėjai prie savo baudos aikštelės sustato dvi ar tris tvirtas gynybines linijas, taip ir nebuvo sustatytas. Kartais atrodė, kad lietuviai žaidžia neturėdami jokio plano.
Nei M.Žaliūkas, nei T.Kijanskas tikrai nėra sekmadienio lygos lygio žaidėjai, kaip sakė BBC žurnalistas. Vis dėlto, net ir geriausiems žaidėjams reikia trenerio, reikia vado. Lietuvos rinktinės vadas visas 90 minučių tiesiog sėdėjo.
I.Pankratjevas po mačo teisinosi, kad komandų forma skirtinga. Neva anglai yra pike o lietuviai tik pradeda sezoną. Jis turbūt pamiršo, kad jo rinktinėje buvo tik keturi tik ką sezoną pradėję A lygos futbolininkai (žaidė du). Visi kiti žaidžia komandose, kur futbolo sezono kalendorius toks pats kaip Anglijoje.
Net ir turėdamas penkis kartus individualiai silpnesnius žaidėjus, varžovus gali nustebinti, gali būti tas priešininkas, kuriam įveikti atiduodamos visos jėgos. Tuo tarpu anglų gynėjai penktadienį būtų galėję atlakstyti ir dar 90 minučių.
Gaila pripažinti, tačiau tikro futbolo Londone lietuviai taip ir nepažaidė. Tai puikiai atsispindi ir retuose anglų spaudos įvertinimuose, kai britai pasivargindavo atkreipti dėmesį ir į mus.
„The Guardian“ pasakė tiesiai šviesiai – atleiskite, lietuviai, bet turite labai prastą komandą.
1995 metais Italijos rinktinei nusileidome tokiu pačiu rezultatu, tačiau tada sulaukėme pagyrų. Šįkart neparodėme nieko. Gal kitą kartą...