Puiki proga tuo įsitikinti buvo pirmosios Ispanijos supertaurės rungtynės prieš amžiną varžovą – Madrido „Real“.
„To, kas puikiai veikia, geriau ir neliesti“ – taip skamba vienas populiariausių futbolo principų.
T. Vilanova puikiai supranta, jog tapo įpėdiniu žmogaus, kurio vadovaujama „Barcelona“ demonstravo neįtikėtiną futbolą, nors sezono pabaigoje sensacingai paleido iš rankų Ispanijos pirmenybių auksą ir liko už UEFA Čempionų lygos finalo borto.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Tito Vilanova |
Kaip ir buvo galima tikėtis, pirmuosiuose oficialiuose naujojo sezono susitikimuose su San Sebastiano „Real Sociedad“ bei Madrido „Real“ ryškiausiai pasimatė būtent tai, ką naujasis strategas labiausiai akcentavo dar dirbdamas su J. Guardiola: nuolatinė, varžovus iš kantrybės varanti kamuolio kontrolė, priešininkų spaudimas, itin atviras žaidimas, pagerinta gynyba, o galiausiai – neišsenkanti futbolininkų ištvermė bei narsa.
Tačiau T. Vilanova neapsiriboja vien tuo, nes puikiai žino, jog kai kurie varžovai, pavyzdžiui, Londono „Chelsea“ ar tas pats Madrido „Real“, dar praėjusį sezoną atrado efektyvių priešnuodžių mėlynai-granatinių žaidimui ir net privertė rungtyniauti pagal jų taisykles naudodami ypač kietą gynybą.
T. Vilanova netruko sukurti iki šiol dar neišbandytų žaidimo strategijų, kurios ėmė ryškėti per El Clásico.
Atrodo, kad, šie pakeitimai komandai buvo gyvybiškai būtini, nes dar viena futbolo taisyklė teigia: „Arba keiskis, arba žlugsi“.
1. Daugiau smūgių iš aikštės gilumos
Kantriai pažaboję siekį nuolat veržtis į priekį „Barcelona“ futbolininkai labiau susitelkė aikštės viduryje ir pavojingais smūgiais ėmė grasinti iž už baudos aikštelės ribų. Bene labiausiai tai spėjo išmėginti Xavi, tačiau nuo jo nedaug atsiliko ir kiti komandos žaidėjai.
Tuo, kad sėkmingai atlikti perdavimai komandiniam žaidimui turi itin didelę reikšmę, abejoti nė neverta: taip ne tik didėja komandos pasitikėjimas savimi bei perimama iniciatyva, bet ir varžovas pamažu įbauginamas bei priverčiamas įsitikinti, jog aikštės viduryje atliekami perdavimai gali pridaryti rimtos žalos.
2. Ilgi perdavimai – raktas į staigų puolimą
Niekam nėra paslaptis, jog „Barcelona“ futbolininkai, atlikę seriją trumpų perdavimų ir radę tinkamą progą, tuoj pat rengia žaibišką ataką.
Pavojus tame, kad varžovai seniai tai perprato ir įsigudrino uždengti didžiausią pavojų keliančius puolėjus. Taigi čia T. Vilanova prisiminė Javierą Mascherano: esą jo puikiai įvaldyti aukšti perdavimai gali tapti puikia rezultatyvios atakos pradžia. Tuo vėlgi buvo galima įsitikinti pirmosiose Ispanijos supertaurės rungtynėse su Madrido „Real“, kuomet po argentiniečio perdavimo proga pelnyti įvartį pasinaudojo Pedro Rodriguezas.
3. Daugiau laisvės centro gynėjui
Žaisdamas prieš „Real“ Gerardas Pique puikiai pasinaudojo kiekviena atsiradusia proga ir be didesnių problemų skersavo per aikštę. Taip gynėjas be baimės paremdavo savo komandos draugus puolant, nes atidengtą užnugarį apsaugoti visuomet buvo pasiruošęs Sergio Busquetsas.
4. Sumaištis aikštės viduryje
Rungtynėse su Madrido „Real“ ekipa itin išryškėjo S. Busquetso problema, kai reikėdavo pamėginti perimti kamuolį iš varžovų ir pradėti regzti ataką. Tąkart priešininkai privertė saugą klysti kur kas dažniau nei įprasta.
Tai ne tik leidžia daryti prielaidą, kad komandai reikalingas didesnis savitarpio supratimas ir pasitikėjimas, bet ir darsyk įrodo, kad „Barcelona“ neveltui įsigijo Alexą Songą iš Londono „Arsenal“ klubo.
5. Prieštaringas Dani Alveso bei Jordi Albos duetas
Stebint abiejuose flanguose rungtyniavusius šiuos du pajėgius gynėjus vis dėlto kirba klausimas, ar žaidėjams pavyks atrasti darną? Tiesa, pirmoje dvikovoje su Madrido „Real“ Jordi Alba nebuvo įtrauktas į pagrindinę sudėtį, o tąkart jį pakeitęs Adriano daugiau dėmesio skyrė gynybiniams veiksmams.
Akivaizdu, jog komanda privalo atrasti žaidybinę pusiausvyrą, o nuolat rungtyniauti su dviem atakuojančiais krašto gynėjais gali pasirodyti per daug rizikinga.
6. Lionelis Messi: per daug neišnaudotų laisvų smūgių
Žinant argentiniečio puolėjo įgūdžius ir meistriškumą, nesunku suprasti, kodėl dažniausiai būtent jis stoja prie kamuolio, kai komanda gauna progą standartinėje situacijoje pavojingu smūgiu atakuoti priešininkų vartus. L. Messi neišnaudojant visų šių progų, komanda privalo rasti jam pakaitalą. Tokiu rungtynėse su Madrido „Real“ nekart tapo Xavi Hernandezas.
7. Perdavimas nuo kampinio gairelės į baudos aikštelę – būdas pelnyti įvartį
Jau tapo įprasta, jog daugelyje praėjusio sezono rungtynių „Barca“, ypač žaisdama su fiziškai stipriu varžovu, išvis nekeldavo kampinių ir bandydavo tiesiog įžaisti kamuolį. Šiuo aspektu komandos žaidimas taip pat pastebimai pakito – pirmosiose supertaurės rungtynėse su „Real“ visi smūgiai nuo kampinio gairelės buvo į baudos aikštelę.
Neabejojama, jog standartinių situacijų žinovu tituluojamas naujasis Katalonijos ekipos treneris turi paruošęs dar ne vieną kombinaciją pavojui prie priešininkų vartų sukurti.
8. Vartininko vaidmuo taip pat labai svarbus
Naujasis treneris siekia sustiprinti komandos gynybą. To itin reikia pavojingose standartinėse situacijose. Būtent šio plano dalimi tapo dažnesnis komandos vartininko Victoro Valdeso išėjimas iš baudos aikštelės.
Susitikime su Madrido „Real“ vartininkas pademonstravo ypatingą drąsą daug žaisdamas kojomis bei ne sykį sėkmingai apsaugojo vartus nuo oponentų smūgių galva. Tiesa, čia yra dvi lemtingos išimtys – Cristiano Ronaldo įvartis po pakelto kampinio ir pats V. Valdesas sužaidė negrabiai bei atidavė kamuolį Angeliui Di Mariai.
