Rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės futbolininkas sapnu vadino trumpą karjeros etapą garsiajame Londono „Arsenal“ klube, stebėjosi informacijos stoka šalies futbolo federacijos prezidento rinkimuose ir prisipažino svarstantis baigus karjerą pačiam imtis futbolo vystymo Lietuvoje.
– Galbūt planuojate grįžti žaisti į Lietuvą?
– Kol yra galimybė žaisti Italijoje, į Lietuvą negrįšiu, nors ir jaučiu didelę nostalgiją ir norą baigti karjerą ten, kur ją pradėjau. Bet, kaip nebūtų gaila, kol kas Lietuvos futbolo čempionatas yra neaukšto lygio.
– Kuris karjeros etapas buvo įsimintiniausias ir kodėl?
– Aišku, norėtųsi pasakyti, kad tai buvo metai, kai buvau Londono „Arsenal“ klube, bet tai greičiausiai buvo sapnas, nes faktiškai tuos metus praleidau beveik be žaidimo praktikos. Tik tiek, kad treniravausi su pasaulinio lygio žvaigždėmis. Gera patirtis, bet...
Taip kad man maloniau prisiminti laiką, kai žaidžiau „A.S. Livorno Calcio“. Su komanda dukart iš „Serie B“ patekome į „Serie A“, teko žaisti ir UEFA taurės turnyre, o tai Livorne, tikriausiai, nepasikartos dar daug metų.
Ir, aišku, įvartis į pasaulio čempionų vartus, po kurio mano karjera Lietuvos rinktinėje apsivertė aukštyn kojom.
T.Danilevičiaus įvartis į „Barcelona“ vartus, atstojaunat „Arsenal“:
– Kokia jūsų nuomonė apie naująjį rinktinės trenerį Csabą Lazslo?
– Negaliu susidaryti nuomonės apie žmogų, kurio visai nepažįstu. Tik iš kelių skaitytų interviu, matosi, kad žmogus ateina motyvuotas ir nori rezultatų.
– Ką manote apie padėtį cirku virstančiuose LFF prezidento rinkimuose?
– Keista, kad tokiam rimtam postui išrinkti yra tiek mažai informacijos arba ji nėra paviešinta. Manau, kad platesnė futbolo visuomenė bei sirgaliai norėtų sužinoti visų kandidatų programas, tikslus, siekius, kokią futbolo ateitį mato jie. Manau, visi turėtų būti suinteresuoti, kad Lietuvos futbolas klestėtų.
Man, asmeniškai, patiko dirbti su Jose Couceiro ir su A.Liubinsku, – sakė T.Danilevičius.
– Jeigu atsuktumėme laiką atgal, kas iš išvardintų galėtų būti geriausias Lietuvos futbolo rinktinės treneris: Algimantas Liubinskas, Benjaminas Zelkevičius, Kęsturis Latoža, Julius Kvedaras, Raimondas Žutautas ar kuris kitas?
– Man, asmeniškai, patiko dirbti su Jose Couceiro ir su A.Liubinsku. Pirmasis įnešė naujų vėjų į visą Lietuvos futbolą, pakeitė žaidimo sistemą ir buvo pasiekta neblogų rezultatų. O A.Liubinskas sulipdė komandą, padarė gerą kolektyvą, buvo puiki atmosfera komandoje. Su juo taip pat pasiekėme neblogų rezultatų.
– Ar nemanote, kad mūsų futbolui trūksta aktyvesnio buvusių ir esamų žaidėjų indėlio, vystant Lietuvos futbolą? Ar nemanote, kad mažoka įkurtų futbolo mokyklų, kurias būtų įkūrę praeityje ir dabar garsūs futbolininkai, mažai vykdoma projektų, pvz. miestelių, kaimų vaikams? Ar pats neplanuojate ateityje dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos valdymo struktūroje, nes manyčiau, kaip tik tokių žmonių dabar ir trūksta mūsų federacijoje, kurie patys žaidė Lietuvos rinktinėje, ir patys yra susidūrę su visomis problemomis, iškylančiomis žaidžiant nacionalinėje rinktinėje.
– Čia gan įdomus ir sudėtingas klausimas. Įkurti futbolo mokyklą ne taip paprasta, nes tam reikia nemažai išlaidų. Vienam fiziniam asmeniui tai padaryti yra labai labai brangu. Aišku, galėtų būti pvz. taip: fizinis asmuo, kuriuo vardu futbolo mokykla įneša 20 proc., privatus verslas įneša 40 proc. ir, aišku, savivaldybė įneša 40 proc. Tikriausiai visi šie komponentai būtų suinteresuoti turėti gerą infrastruktūrą ir kvalifikuotus specialistus. Į tokią FM, manau, nebūtų problemos pritraukti vaikų ir tikrai manau, kad išaugtų nebloga nauja futbolo karta.
Kaip bebūtų keista, mažuose miestuose yra geresnė futbolo padėtis nei didmiesčiuose. Pvz., Gargždai, Alytus, Tauragė, Marijampolė ir t.t. Šie miestai ne tik turi rimtus klubus, bet ir užsiima su vaikais. Reikėtų, kad ir didmiesčiai pasitemptų, bet tam reikalinga savivaldybės pagalba – tokia, kokia ji teikiama mažesniems miestams. Žinoma, būtų labai gerai, kad ir LFF nesustotų su viena futbolo akademija Kaune. Norėtųsi, kad toliau kurtųsi tokios akademijos.
Tikrai nesu abejingas futbolui, ypač Lietuvos. Norėčiau baigęs futbolininko karjerą prisidėti prie futbolo vystymo Lietuvoje. Praleisti metai užsienyje davė man šansą pamatyti skirtingas Europos šalis, susipažinti su futbolo pasauliu. Įgijau patirties, kurios neįmanoma perskaityti knygose.
– Kodėl Klaipėdoje nėra normalaus futbolo klubo? Ir kodėl nutrūko taip gražiai prasidėjęs bendradarbiavimas su FC „Klaipėda“ ekipa?
– Šitas klausimas man yra ypač skaudus, kadangi esu klaipėdietis. Labai gaila, kad šiuo metu Klaipėdos futbolas merdėja. Gaila, kad pradėtas FC „Klaipėda“ projektas nebeišsivystė iki norimų aukštumų ir nutrūko. Futbolui reikia investicijų ir laiko. Dažniausiai rezultatai pasirodo neiškart, tad reikia turėti kantrybės. Be to, labai svarbu suderinti norus su galimybėmis.
