„Neneigsiu, kad nerimo ieškant savo pavardės buvo. Vis mąsčiau, ką daryčiau su savo karjera? Devyni mėnesiai, patikėkit, yra daug. Ypač man, kuriam jau du kartus po sunkių traumų teko panašius laikotarpius praleisti be futbolo.
Pačios tarnybos aš nesibaidau, tačiau gyvenime turiu tikslų, kuriuos įgyvendinti atliekant tarnybą, paprasčiausiai, būtų neįmanoma“, – pasakojo rezultatyviausias „Trakų“ žaidėjas Lukas Kochanauskas. Jam antrino ir kiti futbolininkai.
„Tiesiog nesinorėjo mesti darbų ir atsiriboti nuo kasdieninio gyvenimo, bet jei būtų pakvietę – tai ir eičiau. Tikrai neieškočiau kaip „nusimuilinti“. Kiekviena patirtis turi savo žavesio, tad neabejoju, kad ir tarnyba kariuomenėje būtų labai naudinga. Jauni žmonės bijo disciplinos, didelio krūvio ir panašiai.
Aš asmeniškai to nebijočiau, juk dabartinė kariuomenė yra visiškai ne ta, kokia buvo tarybiniais laikais“, – dėstė Ronaldas Solominas.
Nesinorėtų mesti savo mylimo darbo, nesinorėtų atsisakyti svajonės. Tai yra amžius, kai gali kabintis už gyvenimo
Krašto apsaugos ministro įsakymu garsūs sportininkai nuo kariuomenės gali būti atleisti. Tačiau Lietuvos jaunimo rinktinei atstovaujančio Justino Januševskio tokia galimybė nevilioja.
„Devyni mėnesiai yra per ilgas laiko tarpas, kad prarasčiau ir įgūdžius, ir sportinę formą. Kam tada aš būčiau įdomus ir kaip tokiu būdu galėčiau tapti garsus? Kita vertus, jei reiktų – eičiau ir tarnaučiau. O kas beliktų?“ – sakė J.Januševskis.
Gerokai ramesni dėl šauktinių loterijos buvo Rokas Stanulevičius ir Lukas Žukauskas. Jie abu studijuoja, tad nerimą atidėjo kitiems metams.
Kiekviena patirtis turi savo žavesio, tad neabejoju, kad ir tarnyba kariuomenėje būtų labai naudinga.
„Kadangi mokausi, šiemet man tai nebuvo labai aktualu. Ir šiaip kalbant apie karinę tarnybą, tai jausmas dvejopas: lyg ir nenorėčiau būti pašauktas, tačiau iš kitos pusės – tai pareiga Lietuvai. Atitarnaučiau ir būtų ramu“, – kalbėjo R.Stanulevičius.
„Šiemet dėl studijų buvau ramus, bet kitąmet lauksiu su nerimu. Nesinorėtų mesti savo mylimo darbo, nesinorėtų atsisakyti svajonės. Tai yra amžius, kai gali kabintis už gyvenimo, tad ne tik aš, bet ir daugelis kitų mano bendraamžių taip neigiamai žiūri į karinę tarnybą“ – pasakojo L.Žukauskas.
