Nors Aurimui Kučiui medikų verdiktas buvo negailestingas, o šis sezonas teoriškai baigtas, žaidėjas tvirtina visada palaikantis komandą morališkai. Net ir sėdėdamas žiūrovų tribūnose saugas laiko veltui neleidžia – stebi ir analizuoja ekipos draugų žaidimą.
– Aurimai, ar yra kokių naujienų apie tavo traumą?
– Antradienį buvo atlikta kojos operacija, tik vakar grįžau iš ligoninės. Kol kas vaikštau tik su ramentais. Gydytojai šnekėjo, kad operacija pavyko sėkmingai, viskas atlikta gerai, todėl dabar belieka sulaukti, kada prasidės reabilitacija. Žiūrėsime, kaip koja gis, nes po reabilitacijos reikės vėl imtis sunkaus darbo.
– Ar tave šį sezoną dar pamatysime aikštėje?
– Medikai po tokių traumų kalba atsargiai, skubių prognozių nedaro. Tokio pobūdžio traumai reikia laiko. Pilnai išgyti gali prireikti penkių, šešių, o kai kada net septynių mėnesių. Jau susitaikiau su tuo, kad šį sezoną tikriausiai į aikštę neišbėgsiu.
– Net ir gavęs traumą dalyvauji treniruotėse. Atitrūkti nuo futbolo nepavyksta?
– Esu komandos dalis. Man rūpi kaip jai sekasi. Stebiu žaidimą, galvoju, šnekame apie tai, kas gerai, kas negerai. Tas procesas vyksta ir nuo jo neatitrūkstu.
– Sekmadienį laukia mačas su „Kruoja“. Kaip, žiūrint iš šalies, rungtynėms pasirengusi komanda?
– „Kruoja“ – neprognozuojama komanda. Kiek žiūrėjau jų varžybas šiemet, tai jie vienerias sužaidžia tikrai gerai, kitas – nelabai. Bus nelengva ir dėl Pakruojo aikštės kokybės, nes šiuo metu ji labai bloga. Pirmosiose rungtynėse mums pavyko juos palaužti, o kaip bus sekmadienį – nežinau. Laukia sunki kova, bet žaidėjai yra pasiruošę ir, manau, įdėję daug darbo mes turėtume laimėti.
– Kokie ekipos draugų atsiliepimai apie treniruotes ant natūralios vejos?
– Kartotis galima daug, bet tikra veja yra tikra veja. Mums teko žiemą treniruotis dviejose stovyklose Turkijoje ant natūralios vejos – tikrai nepalyginamas jausmas negu ant sintetikos. Aišku, kitas klausimas dėl dabartinės aikščių kokybės, bet žaidėjams tikrai geriau tikra danga.
– Čempionato turnyro lentelėje „Ekranas“ kol kas trečias. Artimiausi varžovai pasiekiami trimis taškais. Ar tai reiškia, kad ta duobė, į kurią komanda buvo papuolusi pirmame rate jau praeityje?
– Visi tikimės, kad ta duobė buvo laikina ir jos tokios gilios daugiau nebebus. Dabar lentelėje tikrai niekas niekur nepabėgę ir viskas yra mūsų pačių rankose. Kovosime dėl tikslo, kurį pasiekti įpareigoja „Ekrano“ vardas.
