Pertvarkytame Vilniaus klube buvęs A lygos prezidentas D.Šemberas bus V.Venslovaitienės pavaduotojas ir sporto operacijų direktorius. Karjerą praėjusį sezoną baigęs D.Česnauskis – sporto direktorius.
Su jais 15min sporto žurnalistas Marius Bagdonas kalbėjosi apie antrus metus iš eilės išsprūdusį A lygos auksą, permainas ekipoje, laukiančius naujus iššūkius bei trenerio Valdo Urbono likimą.
D.Šemberas užtikrintai paskelbė, kad treneris ir kitą sezoną dirbs klube.
– Kokios konkrečios funkcijos kiekvienam naujam vadovui atiteks?
V.Venslovaitienė: Iš tikrųjų, „Žalgiriui“ tai yra svarbi diena. Man yra didelė garbė pristatyti šiuos jaunus ir perspektyvius žmones, kurie padės klubui pakilti į naują lygmenį. Mindaugas Nikoličius paliko klubą, nes gavo įdomų pasiūlymą po aštuonerių darbo metų.
Pirma, galvojome, kad kviečiame geriausius trenerius į „Žalgirį“, kurie atliks daug funkcijų. Supratome, po šio sezono, kad tai neįvyko. Aš dirbau viena, be sporto direktoriaus, nes Sergejus Slyva buvo techninis direktorius. Po šio sezono buvo lengva priimti šiuos sprendimus. Su Deividu Šemberu jau kelius metus turime santykius ir apsidžiaugiau gavusi jo žinutę, kad jis pasirengęs. Iki šitos žinutės pirma pradėjome pokalbį su Deividu Česnauskiu. Mūsų matymu, klubas pasirengęs kokybiniam šuoliui, nes struktūra išsiplėtė ir yra didžiausia Lietuvoje.
Deividas Šemberas bus mano pavaduotojas ir atsakingas už sporto opearacijas. O Deividas Česnauskis bus sporto direktorius, atsakingas už žaidėjų pirkimą su dėmesiu į jaunimo struktūrą. Mes visi eisime per visus lygmenis. Didžiausia piniginė yra sąlyginis dalykas, nes Vilniuje yra viskas brangiausia. Su šiais vyrais turime gražių tikslų.
– Ar buvo svarstyta daugiau kandidatūrų į šias pozicijas, ar tiesiog norėjote pasikviesti į klubą legendinius šalies futbolininkus?
V.Venslovaitienė: Išėjus Mindaugui, buvo labai daug kandidatų, bet jautėme, kad tai turi būti lietuviai ir susiję su klubu ar santykiu su manimi. Aš vertinu žmogų kaip asmenybę. Mano požiūris, kad žmonės gali visko išmokti.
– Ar administracijoje ir „Žalgirio“ struktūroje bus ir daugiau pokyčių?
V.Venslovaitienė: Struktūra plečiasi, nes ūkis yra didelis. Negalime sustoti, nes sustojus pradėsime eiti atgal. Turime išlipti iš rutinos, nes sezono metu neturi laiko strateguoti. Dabar tas metas yra strateguoti ir dėliotis.
– Baigęs karjerą užsiminėte, kad tikitės nenutolti nuo futbolo, bet ar tikėjotės, kad tas pasiūlymas ateis taip greitai?
D.Česnauskis: Taip, pasiūlymas man buvo netikėtas. Mąsčiau, ką darysiu toliau. Apsisprendimas buvo vienareikšmiškas. Žinojau, kad noriu priimti šį iššūkį.
– Nebijote, kad sporto direktoriaus darbui patirties dar neturite?
Žinau, kad bus daug naujų iššūkių. Bet aš turiu mokytojus, kurie mane ves tuo keliu.
– Karjerą baigėte „Trakuose“. Ar nekeista, kad šis pasiūlymas ne iš šios komandos, o aršiausio konkurento?
– Tai yra dalis sporto. Esu labai dėkingas Trakų klubui už tuos penkerius metus. Priešpriešos aš čia nematau. Tai mano naujas startas.
– Jūs dar visai neseniai buvot kiek kitoje barikadų pusėje ir vadovavote visai A lygai. Ne kartą tuomet kalbėjote apie tai, kad nėra lengva suderinti didžiųjų ir mažųjų klubų interesus. Nekeista bus dabar sėsti su tais pačiais kitų klubų vadovais ir traukti tą antklodę jau link savęs?
D.Šemberas: Turiu savo požiūrį į esamą A lygos struktūrą, bet dabar labiau akcentuoju klubą, kuriame užaugau ir gavau galimybę sugrįžti ir dirbti. Žinau šio klubo vertybes ir tikslus, pažįstu vadovus. Žinau, kokie jiems keliami reikalavimai. Esu laimingas prisijungęs. Žinome tikslus trejiems ir net dešimčiai metų priekyje. Jau iki manęs buvo viskas sudėliota. Žinome savo kryptis.
Mano nuomone, dabartinė A lygos sistema neveikia.
– Ar nepaskubėjote pasitraukti iš A lygos prezidento posto?
– Manau, kad svarbiems postams užimti yra reikalinga administracinio sporto valdymo patirtis. Manau, kad pagrindą visi privalo daryti.
– Klubo viduje iki šiol dar nėra tekę dirbti. Ar šios pareigos susiję su jūsų mokslais UEFA?
– Mokslai visada yra gerai, jie suteikia žinių ir pasitikėjimo. Manau, kad tai pritaikysiu savo darbe ir atnešiu naudos klubui.
– Praėjusį sezoną sporto direktoriumi dirbęs Sergejus Slyva neišdirbo klube iki sezono pabaigos. Ar nepateisino lūkesčių? Ar stipriai pasijautė, kai sezono pabaigoje „Žalgiris“ liko be šios pozicijos žmogaus?
V.Venslovaitienė: Išsiskyrimo priežastis buvo jo intencija. Mes turėjome susitarimą iki rugsėjo pirmos dienos bandyti, bet jo toks sprendimas buvo. Kiekvienoje sistemoje adaptacija netrunka tris mėnesius. Mano žmonės tik po metų supranta, kur papuolė. Sergejus atėjo visai į naują sritį, bet žmogus tiesiog turėjo kitų tikslų. Jis pasirinko savo vietą gyvenime ir išėjo. Negaliu vertinti, tai buvo per trumpas laikotarpis. Jis buvo orientuotas į darbą su jaunimo akademija. Jam kažkas netiko, matyt.
– Antrus metus iš eilės nelaimėtas A lygos čempionų titulas. Kokios pagrindinės išvados padarytos? Ar bandėt sau atsakyti į klausimą, kodėl ir vėl nepavyko?
V.Venslovaitienė: Visiems viskas aišku. Pakeitus trenerį pradėjome nuo minus 11, iškart prasidėjo Europos kovos ir buvo spaudimas. Jeigu praeitais metais padovanojome čempionų titulą, tai šiais metais dėl jo garbingai kovojome. Galime sakyti, kad prarasti taškus „Atlantui“ yra nesuvokiama.
– Aurelijus Skarbalius buvo atleistas per vėlai? Kodėl jis netiko komandai?
– Nenoriu vertinti. Buvo priimtas sprendimas, nes per devynerius metus tokio deficito dar nėra buvę.
– Ar pralaimėtas čempionų titulas reiškia, kad derėtis su miesto vadovais dėl paramos bus sunkiau? Prieš praėjusį sezoną Linas Kvedaravičius viešai deklaravo, kad jokių pasiteisinimų dėl išsprūdusiu čempionų titulo jau nenori girdėti.
V.Venslovaitienė: Man yra tekę girdėti iš kelių tarybos narių, tai buvo viena iš geriausių investicinių programų Vilniuje. Buvo auginama bendruomenė. Žmonėms neužtenka tik duonos, reikia ir žaidimų. Gerai, kad yra keli klubai. Ryškiausios komandos yra dvi. Žinau, kad norisi trofėjaus. Sezono pradžia buvo optimistinė, nes kvietėme geriausius trenerius ir jie rinkosi, ką norėjo. Mes tikėjome, kad galime ne tik laimėti A lygą, bet ir Europoje toli nueiti. Tikiu, kad čia sėdintys žmonės nori padaryti naują pergalių seriją. Nors netekome titulo, mes jau įvykdėme dešimtmečio tikslą. Mes jau būsime 152 vietoje klubų reitinge. Progresas matosi.
– Pastarąjį pusmetį galėjote iš šalies puikiai matyti „Sūduvos“ ir „Žalgirio“ skirtumus. Kas šiuo metu „Žalgirį“ labiausiai skiria nuo „Sūduvos“?
D.Česnauskis: Pradžia buvo bloga pačiam klubui, bet tuos taškus susigrąžinti buvo sunku, bet Urbonui nedaug trūko. Ko trūko? Reikia žiūrėti, kur buvo padarytos klaidos.
D.Šemberas: Trūko labai mažai. Objektyviai vertinant „Žalgiris“ niekuo nenusileido „Sūduvai“. Tai buvo matyti ir tarpusavio rungtynėse. Sakyčiau, kad net „Žalgiris“ turėjo pranašumą. Bet rungtynėse su „Atlantu“ praradome čempionų titulą. Kai neslegia varžovų spaudimas, jie buvo atsipalaidavę, o mums stresas tik didėjo. Gal ir treneris galvojo, kad šiose rungtynėse bus lengviau. Jis gal irgi padarė išvadas. Kitais metais neabejojame, kad susigrąžinsime tas vietas.
– Planuojamas biudžetas šiemet bus mažesnis?
V.Venslovaitienė: Tikslas yra išsaugoti tai, kas buvo. Kaip mums seksis, dar anksti kalbėti. Visi žinome, kad miesto taryba atidėjo svarstymą gruodžio mėnesiui. Bet tikslas yra praeiti iki Europos ketvirtojo etapo. Tikslas yra pradėti nuo mažesnio starto, bet išsaugoti tą patį. Net pesimistinį scenarijų.
– Jau atsisveikinote su penkiais futbolininkais: Diego Oyarzunu, Marquinhosu, Tomašu Malecu ir Louisu Ogana bei Dominyku Kodzu. Ar bus dar daugiau išsiskyrimų? Kiek žaidėjų šiuo metu turi sutartis?
V.Venslovaitienė: Šitie sprendimai buvo priimti mano su treneriu ir M.Nikoličiumi. Žiūrint į mažesnį biudžetą, mano planas yra turėti švarų planą. Aš pusantrų metų buvau atsitraukusi nuo komandos, nuo balandžio sugrįžau ir analizavau, kas atėjo ir grąžinau filosofiją. Aurelijui buvo leista daryti viską. Matėme, kad tai nepasiteisino. Viskas buvo grąžinama atgal. Su praėjusia komanda ryšys yra unikalus, kurio dar nėra buvę.
– Kodėl buvo nuspręstas nelaikyti komandoje neblogai antroje sezono pusėje žaidusio L.Ogana? Kodėl išsiskirta su Mamadou Mbodjiu?
V.Venslovaitienė: Mamadou atidavė šiam klubui trejus metus. Pernai jį išrinko metų žaidėju. Prieš dešimt metų apie tai nebūčiau pagalvojusi. Bet jis jaunas, jam reikia užsidirbti. Sunku konkuruoti su europine rinka. Todėl taip ir buvo. Jis jau vasarą turėjo šansą išvažiuoti. Bet jis liko, kad užbaigtų sezoną. Kartais sustabdyti žaidėjų neįmanoma. Jie turi užsidirbti pinigus. Mes sakome jauniems žaidėjams, kad jie dirba tam, kad nusipirktų bilietą į ateitį.
Ogana taip pat yra jaunas žaidėjas. Mes turime savo akademiją, kuria turime naudotis. Kad jis liktų, jis turi mušti kiekvienose rungtynėse.
– Kada galime išgirsti pirmųjų žinių apie naujokus?
D.Česnauskis: Darbai dar tik prasidėjo. Pradžia yra. Peržiūrime labai daug žaidėjų. Norėtųsi kuo greičiau sukomplektuoti komandą, bet taip nevyksta.
– Kalbant apie „Žalgirio“ piramidę, kodėl jos tiek metų nepavyksta suformuoti tinkamai? Lasickas, Romanovskis, Kodzas..
V.Venslovaitienė: Kodzas buvo traumuotas. Pradžioje jis žaidė klube. Jis pasinaudojo teise nutraukti kontraktą. Klubui jis buvo reikalingas, bet čia jo sprendimas. Noriu, kad čia būtų žaidėjai ir darbuotojai, kurie nori būti.
D.Šemberas: Čia nebus žaidėjų, kurie bus nemotyvuoti. Jeigu pats žaidėjas nemato savęs klube, tai mums jie nereikalingi.
Reikia, kad akademija naudotų naujausias technologijas. Mes turime jas diegti, kad treneriai mokėtų jomis naudotis. Mes turime atlikti priežiūrą ir kontroliuoti.
Kelias jaunam žaidėjui paprastas – U19 elitinė lyga, B komanda ir tada pereina į pirmą komandą arba nuomos pagrindais. Tai plačiai naudojama visoje Europoje. Dirbtinai į pagrindinę komandą negalima kišti žaidėjų.
– Pastebėjau jus ir lėktuve, kuriuo Lietuvos rinktinė skrido iš Tautų lygos kovų Serbijoje. Galbūt ši kelionė jau irgi buvo susijusi su jūsų naujomis pareigomis?
D.Česnauskis: Taip, būtent. Tai buvo susitikimai su senais draugais, su kuriais norėjau atgaivinti kontaktus. Taip pat pažiūrėti į mūsų jaunimą. Buvo smagu pamatyti tas rungtynes.
D.Šemberas: Man labai įdomūs lietuviai, kurie yra arti rinktinės. Norime jiems duoti atsiskleisti. Bet mes neturime didelio pasirinkimo, kad jie būtų konkurencingi Lietuvoje ir Europoje. Trakai subūrė potencialiai gana stiprių jaunų žaidėjų branduolį. Bet mūsų tikslas yra lietuviai.
– Koks sporto direktoriaus tipas jums arčiau širdies – vokiškas, kai esate arti komandos ir net sėdit rungtynių metu ant atsarginių suolo, ar visgi tas įprastas vaidmuo, kai viską stebit iš tribūnų?
D.Česnauskis: Aš norėčiau jausti žaidybinį pulsą ir būti kuo arčiau komandos.
– Kokia trenerio Valdo Urbono ateitis?
D.Šemberas: Jo ateitis aiški. Jis lieka klube. Jis per pusmetį parodė, kad gali dirbti su tokio kalibro žaidėjais. Mes norėtume, kad jis dirbtų ir penkerius metus, bet reikia tapti čempionais.
– Komandą formuosite pagal trenerio norus, ar didesnę įtaką turės klubo vadovai?
D.Šemberas: Nei vienoje organizacijoje, vienas treneris visko neformuoja. Lietuvoje jau parodė pavyzdžiai, kad tai neveikia. Manome, kad efektyviau būtų bendras sprendimas. Aišku, atsižvelgsime į trenerio norus. Treneris orientuojasi į trumpalaikį tikslą, o mes mąstome plačiau. Nebus vieno trenerio, Šembero ar Česnauskio sprendimo.
– Nebijote, kad stiprios permainos, kaip ir praėjusį sezoną, gali kainuoti brangiai, kad vyrams užtruks laiko demonstruoti stabilų žaidimą ir rezultatus?
D.Šemberas: Visada reikia laiko naujai komandai, bet mes stengsimės, kad adaptacija būtų kuo trumpesnė. Žaidėjai turi greitai perprasti, ko mes čia reikalaujame.
V.Venslovaitienė: Pernai mes turėjome tą pačią sudėtį ir ji padovanojo titulą „Sūduvai“. Tai čia nieko nereiškia, čia mitai. Tai yra vadyba. Nikoličius Kroatijoje turėjo 17 naujų žaidėjų.
– Kada galvojate pradėt pasiruošimą naujam sezonui? Tik Lietuvoje ar ir užsienyje?
D.Česnauskis: Komanda renkasi sausio 8 dieną. Stovykla dar yra planuojama. Iki sausio 8 dienos mums reikia stipriai padirbėti.
– Šį vakarą dalyvausite ir atvirame pokalbyje apie Lietuvos futbolą kamuojančias bėdas. Iš viso to suprantu, kad jūsų ambicijos ties šiomis pareigomis „Žalgirio“ klube neapsiribos.
D.Šemberas: Aš nežinau, kas bus po penkerių ar dešimties metų. Bet dabar mano visas dėmesys yra šiam klubui. Bet Lietuvos futbole turime didelių problemų. Apie tai reikia kalbėti. Kurioje vietoje ekosistemoje yra klubai? Dabar jie yra išmesti iš piramidės. Tai didelė piramidė. Apie tai ir kalbėsime šiandien vakare.
– (Skaitytojo klausimas) Norėčiau paklaust kokie ilgalaikiai „Žalgirio“ tikslai? Dažnai susidaro įspūdis, kad jų nėra. Kiekvieno sezono tikslas yra praeiti kelis UEFA atrankos turus ir pasiimt tuos kelis šimtus tūkstančių eurų, tačiau ar komanda turi 5 metų planą ir viziją? Komandą kiekvieną tarpsezonį legionierius keičia tiesiog dešimtimis, vienus trečiarūšius kroatus, serbus, brazilus keičia kiti. Ar dabartinis „Žalgiris“ apskritai turi veidą, ar tai tiesiog kiekvieną sezono besikeičiančių legionierių kratinys? Ar nemanot, kad didesnis vietinių žaidėjų skaičius komandoje, tęstinumas komandos sudėtyje padėtų užmegzti nors truputį glaudesnį ryšį su miesto bendruomene ir sirgaliais ?. Man atrodo, labai daug pasako faktas, kad komandos kapitonu tapo vos kelis mėnesius komandoj žaidžiantis Šimkovičius.
V.Venslovaitienė: O kodėl Mantas Kuklys kapitonas buvo Kazachstane? Mes gyvename stereotipų šalyje. Kiekviena organizacija yra šeima. Kai gyveni vyrų kolektyve, yra daug emocijų. Kiekvienos komandos pasirinkimas, kas yra jų lyderis. Tai buvo trenerio sprendimas ir jis buvo teisingas. Georgas buvo kapitonas, bet jis gavo ilgalaikę traumą. Komanda turėjo turėti kapitoną. Tomašas tą darbą darė gerai.
Manau, kad Vilniaus klubas buvo pradininkas, kai geresni legionieriai pradėjo vykti į Lietuvą. Tai rodo rezultatai. Natūralu, kad mes negalime pasikviesti legionierių peržiūrai, nes neturime tam galimybės. Dėl to yra klaidos galimybė. Klysta ir didieji klubai. Šemberas atneš mums lietuvių žaidėjų sąrašą. Bet Deividas sako, kad jų nėra rinkoje. Šis klubas buvo statomas ant lietuvių. Tai pasakyti, kad mes čia vežame trečiarūšius žaidėjus... Negalima.
