Nors futbolininkas teigė jaučiantis, kad jau įkopė į ketvirtąją dešimtį, tačiau apie karjeros pabaigą dar negalvoja ir žada rungtyniauti ne vienerius metus. Ž.Karčemarsko teigimu, su Turkijos klubu jis turi sutartį dar trims sezonams ir žada komandoje likti kiek sutarta.
– Ar tas skaičius 30 jums kažką reiškia? Pamąstote, kiek laiko dar norite rungtyniauti? – 15min.lt paklausė Ž.Karčemarsko.
– Žinoma, kad matau, jog man jau 30-imt ir apie viską pagalvoju, tačiau žaisti dar ir noriu, ir galiu ne vienerius metus. Manau, kad kol gali, reikia daryti tai, ką moki ir stengtis sporte išsilaikyti kuo ilgiau. Ypač, jeigu nekamuoja traumos.
– Kaip vertinate pasibaigusį sezoną tiek iš asmeninės, tiek iš klubo pusės?
– Man tai tikrai nebuvo pats geriausias sezonas karjeroje, pradžioje turėjau traumą, tačiau vėliau grįžau ir sužaidžiau tikrai daug rungtynių. Žinoma, buvo ir klaidų, ir gerų mačų, tačiau juk to pasitaiko visiems.
Komandos situacija taip pat buvo nelengva, ilgą laiką buvome turnyrinės lentelės apačioje ir tik antroje sezono pusėje susiėmėme. Vis dėlto vietą kito sezono pirmenybėse galutinai užsitikrinome tik likus dviem turams iki sezono pabaigos.
– Esate pagrindinis komandos vartininkas ir žaidėte nemažai. Kas yra jūsų konkurentai vartininko pozicijoje?
– Man labai malonu, kad treneriai manimi pasitikėjo ir leido daug žaisti. Po pirmojo rato prie komandos prisijungė 35-erių metų vartininkas, kitam vaikinui yra 27-eri (Mahmutas Bezginas vartus gynė 8 rungtynėse, kitas vartininkas Eray Birnicanas – vieneriose, o Ž.Karčemarskas – 25-iose – aut. past.).
– Sezonui jau prasidėjus į komanda atvyko kitas lietuvis – Darvydas Šernas. Geriau, kad esate ne vienas?
– Aišku, kad geriau, kaip ir bet kuriam lietuviui, esančiam kitoje šalyje. Darvydas yra iš to paties miesto kaip aš, abu žaidžiame rinktinėje, tad yra ir su kuo, ir apie ką pasikalbėti, nueiti kartu į miestą.
– Gyvenate gana dideliame mieste. Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Miestas tikrai nemažas, jame – apie pusantro milijono gyventojų, tačiau jis yra šalies gilumoje, tad ypatingų pramogų čia nėra. Nueiname į kavinę pavakarieniauti, kelis kartus buvome prie jūros, tačiau iki jos reikia važiuoti apie 300 kilometrų, tad dažnai nenuvyksi.
– Prieš atvykdamas į Turkiją žaidėte Maskvos „Dinamo“. Ar galite palyginti rusų ir turkų mentalitetą? Sirgaliai gatvėje jus pažįsta?
– Rusijos žmonių mentalitetą žinome visi – jie yra tokie patys kaip ir mes. Turkai yra musulmonai ir, žinoma, kiek kitokie, tačiau čia esu jau trečius metus ir pripratau. Futbolas čia – populiariausia sporto šaka, tad visi aukščiausios lygos futbolininkai gatvėje yra pažįstami.
– Neteko susidurti su rasizmu?
– Ne, niekada su tuo nesusidūriau nei aš, nei mano komandos draugai. Turkijoje futbolininkai tikrai yra labai gerbiami ir nesu girdėjęs apie rasizmo atvejus.
– Turkijos lygoje atsirado ir vienas superklubas. Kaip vertinate „Galatasaray“ išlaidavimą? Jau teko atremti Didier Drogba smūgį?
– Manau, kad tai yra geras dalykas, nes tokie žaidėjai didina susidomėjimą lyga, pritraukia naujų sirgalių. Žaisdamas šalia tokių futbolininkų ir pats tampi geresnis, tobulėji. Tai vertinčiau tik teigiamai. Su „Galatasaray“ žaidėme, tad ir D.Drogba smūgių teko atremti („Galatasaray“ prieš Ž.Karčemarsko klubą išvykoje laimėjo 1:0 po B.Yilmazo įvarčio, o Stambule ekipos sužaidė lygiosiomis 1:1 – aut. past.).
– Kaip vertinate Lenkijoje žibantį Emilijų Zubą, nebaisu, kad rinktinėje konkurencija dar labiau išaugs?– Tik geriau, kad konkurencija rinktinėje padidės. Labai džiaugiuosi už jį, matau, ką apie Emilijų rašo spauda – tikiuosi, kad jam taip puikiai seksis ir toliau. Reikia tik džiaugtis, kad jaunimas sugeba save parodyti, patekti į geras komandas ir puikiai žaisti.
– Ar stebite Lietuvos A lygą, kas labiausiai joje stebina?
– Pažįstu nemažai įvairių komandų žaidėjų, žinau lygos situaciją, tačiau pernelyg nesigilinu. Negalėčiau kažko plačiau pakomentuoti, nes Lietuvos čempionatui nebelieka laiko. Kai turiu galimybę, stengiuosi pažiūrėti Turkijos čempionato kovas, vis dėlto pats čia žaidžiu.
