Kaip ir visose kitose šio ciklo rungtynėse, taip ir atrankos ciklo pabaigoje lietuvius į aikštę vedė jos kapitonas, „Trakų“ ekipos simbolis Justinas Januševskis. Dvikova su italais jam buvo paskutinė vilkint jaunimo rinktinės marškinėlius. Naujajame cikle Lietuvai atstovaus jaunesni futbolininkai.
„Nors nepavyko nustebinti gerais rezultatais, tačiau ši komanda visada buvo kaip šeima. Liūdna atsisveikinti ir padėti tašką. Atrodo, visai neseniai apsivilkau U-21 marškinėlius, o jau reikia nusivilkti. Laikas bėga nenumaldomai, tačiau toks gyvenimas“, – emocingai kalbą pradėjo J.Januševskis, kuriam šioje atrankoje teko žaisti kartu su Luku Spalviu, Vykintu Slivka ir kitais svarbų vaidmenį nacionalinėje vyrų komandoje vaidinančiais jaunaisiais futbolininkais.
– Atrankos ciklą pradėjote siaubingai, tačiau užbaigėte garbingai. Kas pasikeitė per tą visą ciklą? – J.Januševskio paklausė oficiali „Trakų“ svetainė internete.
– Tiesą sakant, tų pasikeitimų buvo daug. Visų pirma, pasikeitė treneris – į Armino Narbekovo vietą atėjo Antanas Vingilys. Dažnai keisdavosi žaidėjai, nes kažkas patirdavo traumą, kažkas būdavo praradęs formą, kažkas būdavo pakviestas į vyrų rinktinę. Mes per visą ciklą taip ir neradome optimalios sudėties, su kuria būtumėm galėję siekti geresnių rezultatų.
– Jei reiktų įvardinti vieną priežastį, dėl ko tų geresnių rezultatų nebuvo, kokia būtų ta priežastis?
– Manyčiau, kad mūsų lyderių įsitvirtinimas nacionalinėje vyrų rinktinėje. Jei pagal amžių visi visada būtų žaidę, rezultatai neabejotinai būtų geresni. Mūsų kartos gerų futbolininkų tikrai netrūksta.
– Prisiminkime namų rungtynes su Airija. Tada prie jaunimo komandos prisijungė ir L.Spalvis, ir V.Slivka, ir kiti. Žiūrint iš šono, tos jaunimo rinktinės rungtynės buvo kitokios. Kokį įspūdį jos paliko būnant pačioje virtuvėje?
– Tos rungtynės buvo kažkas nerealaus. Tada susirinko visi geriausi ir, natūralu, kad žaidimas buvo visai kitoks. Drąsiai galiu teigti, kad ta dvikova buvo pati geriausia man vilkint šios rinktinės marškinėlius.
Būdavo kitais kartais, kad trūksta pasitikėjimo. Tačiau tik ne tada. Išėjome į aikštę žinodami, kad turime laimėti. Tai ir padarėme. Manau, kad airiai tokio gero mūsų žaidimo nesitikėjo.
– Ko labiausiai pasiilgsi iš laiko jaunimo rinktinėje?
– Sunku kažką išskirti, nes kaip minėjau mes buvome šeima, pradedant nuo trenerių, žaidėjų, gydytojų ir visos administracijos. Nuoširdžiai sakau, kad su visais buvo garbė dirbti ir atstovauti Lietuvai. Kita vertus, dar ne viskas baigta. Tikiuosi, su šiais vyrais susitikti nacionalinėje vyrų komandoje.
– Tau pačiam yra tekę sudalyvauti nacionalinės vyrų rinktinės stovykloje. Gali palyginti skirtumus tarp tų dviejų komandų?
– Aišku, vyrų rinktinėje patys žaidėjai geresni, bet darbo prasme, didelio skirtumo nepajutau. Profesionalai dirba ir ten, ir ten.
– Ar šis sugrįžimas į klubą buvo kitoks nei ankstesni?
– Žinoma. Nori nenori, pagauni save galvojant apie tai, kad su jaunimo rinktine viskas baigta. Kita vertus, reikia labai stipriai dirbti, kad pastebėtų vyrų rinktinės treneriai. Norėtųsi „užsikabinti“.
– Sekmadienį „Trakų“ laukia rungtynės Klaipėdoje. Kaip galvoji, kieno startinės pozicijos geresnės?
– Sunku pasakyti. Mes esame po pralaimėjimo Jonavos „Lietavai“, jie – po pergalės prieš Vilniaus „Žalgirį“. „Atlantas“ žais namie, o ten mums niekada nebūna lengva. Neabejoju, kad bus įdomi, daug jėgų pareikalausianti dvikova.
