Istorinis šansas
Laimingą bilietą Talinas ištraukė 2016-ųjų rugsėjo 15 dieną. Būtent tuomet Graikijos sostinėje posėdžiavęs UEFA vykdomasis komitetas nusprendė suteikti šansą estams.
Diena anksčiau naujuoju UEFA prezidentu buvo įšventintas Aleksandras Čeferinas. Susikompromitavusį Michelį Platini pakeitęs ir septintuoju prezidentu per 62 metų organizacijos istoriją tuomet tapęs teisininkas iš karto pažadėjo atstatyti pusiausvyrą tarp raumenis demonstruojančių turtingųjų klubų ir mažesnių šalių komandų, o suteikta istorinė galimybė estams tarsi buvo ženklas, kad slovėno darbai nesiskirs nuo žodžių.
Tiesa, Supertaurės mačai mažosioms Europos valstybėms jau buvo dovanojami ir anksčiau.
1972-aisiais startavusiam turnyre iš pradžių komandos žaidė po du mačus namuose ir išvykoje. Tuomet tai buvo Čempionų taurės ir Taurių laimėtojų taurės turnyrų nugalėtojų akistata. Visgi pastarajam turnyrui 1998-1999 metų sezoną išnykus, dėl Supertaurės trofėjaus varžosi Čempionų lygos ir Europos lygos (UEFA taurės) nugalėtojai.
1998-aisiais UEFA taip pat įvedė naują tradiciją ir mačą perkėlė į Monaką. Po penkiolikos metų tradicija buvo dar sykį pakeista. Nuo 2013-ųjų rungtynės vyko Prahoje (Čekija), Kardife (Velsas), Tbilisyje (Gruzija), Trondheime (Norvegija) bei Skopjė (Makedonija). Jau aišku, kad kitąmet mūšis dėl Supertaurės bus žaidžiamas Stambule (Turkija), o 2020-aisiais – Porto (Portugalija).
Estijos futbolo panko svajonė
Ieškant priežasčių, kodėl lėtieji estai ir šį kartą aplenkė kur kas „greitesnes“ ir galingesnes valstybes, pirmiausia pirštu reikėtų besti į niekada vietoje nenustygstantį Estijos futbolo federacijos (EJL) prezidentą Aivarą Pohlaką.
Griuvus Sovietų Sąjungai, futbolui skintis kelią į estų širdis sekėsi ypač sunkiai. Dauguma vos 1,3 mln. šalies vietos gyventojų futbolą laikė „rusų žaidimu“ ir kratėsi bet kokių sąsajų su praeitimi, kur kas mieliau rinkdamiesi slidinėjimą ar krepšinį.
O A.Pohlakas buvo vienas tų pionierių, kurie plaukė prieš srovę. 1990-aisiais jis įsteigė Talino „Flora“ klubą, o vėliau tapo Estijos futbolo federacijos vadovu.
Ilgi vešlūs žili plaukai, džinsai, petnešos, flaneliniai languoti marškiniai – A.Pohlakas kur kas labiau primena praėjusio amžiaus aštunto-devinto dešimtmečio roko grupės gitaristą nei futbolo federacijos prezidentą. Ir visgi šis pankas sugebėjo įskiepyti estų meilę populiariausiai sporto šakai pasaulyje.
Baigęs Talino politechnikos institutą, 56-erių vyras yra parašęs keletą knygų vaikams, taip pat mokęs estų kalbos, literatūros ir matematikos mokykloje.
„Kodėl estai turi eiti į stadionus ir stebėti mūsų šalies čempionatą, kai gali per televizorių ar internete šiltai žiūrėti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą?“ – tokį klausimą prieš su bičiuliais įkurdamas „Flora“ klubą sau pirmiausia kėlė A.Pohlakas.
Jis buvo ir pirmasis šios komandos treneris ir puolėjas, 1992-aisiais netgi trumpai dirbo Estijos rinktinės trenerio asistentu, vėliau žaidė savo paties įkurtame „Kuressaare“ klube.
Su pastaruoju prieš keletą metų penkių vaikų tėvas buvo netgi patekęs į komišką situaciją. Estijos taurės burtams suvedus „Kuressaare“ ir „Flora“ klubus, federacijos prezidentui teko aiškintis dėl asmeninių ryšių ir šių klubų sąsajų.
Maža to, tą dieną teisėjo asistentė buvo A.Pohlako dukra Anna bei jo būsimas žentas Tomas Rahula, o sūnus Pelle atstovavo 1:0 laimėjusiai „Kuressaare“.
„Ainuit Estonia“ (liet. „Tik Estijoje“) – taip šias rungtynes tuomet įvertino vietos žiniasklaida.
Kodėl Estija?
FIFA ir UEFA kongresuose džinsuotas A.Pohlakas tarp kostiumuotų pasaulio futbolo įtakingųjų neretai sukelia šypseną, bet jo indėlis į Estijos futbolo vystymą – daugiau nei akivaizdus.
Futbolo federacijos valdybai jis priklauso nuo 1993-ųjų. 2003-aisiais tapo viceprezidentu, o nuo 2007-ųjų pats perėmė vairą į savo rankas.
Praėjusį kovą jis buvo perrinktas jau ketvirtai ketverių metų kadencijai ir laimėjo turėdamas savo rankoje ryškų kozirį – UEFA Supertaurės mačą Taline.
„Per šią kadenciją mes priimsime UEFA Supertaurės rungtynes bei Europos jaunių (iki 17 metų) Europos čempionatą 2020-aisiais. Tai rodo akivaizdų mūsų futbolo kilimą. Nacionalinių rinktinių lygyje mūsų tikslas tapti elito komanda“, – vos tik išrinktas kalbėjo estas.
Vieša paslaptis, kad A.Pohlakas UEFA ir FIFA koridoriuose – savas bičas. Estas puikiai kalba angliškai bei labai gerai sutaria su visais – tiek buvusiais, tiek esamais – futbolo galingaisiais.
Estijos rinktinė pasaulyje yra unikali tuo, jog pirmoji sužaidė su visomis UEFA narėmis, o dar vienas ambicingas A.Pohlako tikslas – tapti pirmąja su visomis planetos komandomis sužaidusia šalimi.
Dėl šios priežasties estai šiemet netgi keliavo į Ramiojo vandenyno gilumas ir žaidė draugiškus mačus su tokiais varžovais kaip Fidžis, Vanuatu ar Naujoji Kaledonija.
Ne be A.Pohlako pagalbos ir puikių ryšių į Angliją dar būdamas labai jaunas išvyko ir geriausias šiuo metu Estijos futbolininkas, „Liverpool“ atstovaujantis Ragnaras Klavanas.
Supertaurės mačas Talinui atiteko dėl gerų prezidento santykių su buvusiu, bet susikompromitavusiu UEFA prezidentu M.Platini, kuris pažadėjo šią dovaną Estijai nepriklausomybės šimtmečio proga.
„Šios rungtynės yra išskirtinės dėl trijų priežasčių. Pirmiausia – Estija švenčia nepriklausomybės šimtmetį. 1991-aisiais atkūrėme nepriklausomybę, esame jauna tauta ir toks pripažinimas mums ir mūsų šaliai yra nepaprastai svarbus. Antra, Talinas – nuostabus viduramžių miestas, kuriame tų laikų dvasia persipynusi su 21-ojo amžiaus modernumu. Trečia – Estijos futbolas ir kelionė, kurią pradėjome prieš 25 metus. Kartais buvo lengviau viską mesti, nei sukandus dantis tęsti, tačiau mes pasiekėme, kad dabar futbolas yra populiariausia sporto šaka šalyje“, – apie Supertaurės mačą Taline kalba A.Pohlakas.
Svetingai priima svečius
„Lilleküla Arena“, kurioje vyks Supertaurės mačas Estijoje taip pat išdygo A.Pohlako iniciatyva.
Haldo Oravaso suprojektuotas stadionas atvėrė duris 2001-ųjų birželį ir nuo to laiko čia savo namų rungtynes žaidžia Estijos rinktinė ir Talino „Flora“ klubas.
Nuo pat pirmųjų dienų stadionas vadinamas populiariausio Estijoje alaus prekės ženklo pavadinimu „A. Le Coq Arena“. Visgi dėl gana griežtų UEFA reikalavimų Supertaurės rungtynių metu rėmėjo vardas nenaudojamas ir stadionas šiai savaitei oficialiai pervadintas į „Lilleküla Arena“.
Esmė ta, kad vienas pagrindinių UEFA rėmėjų – Nyderlandų alaus prekės ženklas „Heineken“. Jau paskelbta, kad už bokalą šio gėrimo rungtynių metu sirgaliams teks pakloti 6 eurus.
„Mūsų „Lillekula“ stadionas yra pats mažiausias, kuriame kada nors organizuotos UEFA Supertaurės rungtynės, tačiau mes čia galime pasiūlyti kitų privalumų – areną tiek iš miesto centro, tiek iš oro uosto sirgaliai pasieks labai nesunkiai“, – kalbėjo Talino meras Taavi Aasas.
Beje, estai futbolo aistruolius pasitinka labai šiltai. Talinas visame pasaulyje garsėja tuo, kad viešasis transportas vietos gyventojams yra nemokamas.
Tokia pati svetinga Estijos sostinė šiomis dienomis yra ir miesto svečiams – visiems sirgaliams, turintiems bilietus į rungtynes, UEFA ir žiniasklaidos atstovams bei kitiems oficialiems asmenims sukti galvos dėl susisiekimo nereikia – tai Talino dovana miesto svečiams.
7 mln. vertės injekcija
Prieš dvejus metus išgirdęs lemtingą „Taip“, A.Pohlakas tą pačią akimirką pasibeldė į Talino savivaldybės ir Estijos vyriausybės duris ir kartu surėmę pečius pradėjo įgyvendinti savo sumanymą.
Tiesa, pasidarbuoti teko tikrai iš peties. Estai skaičiuoja, kad stadiono rekonstrukcija kainavo apie 7 mln. eurų, bet darbai, kaip šioje šalyje įprasta, vyko pagal planą ir be didesnių vėlavimų.
Kol Lietuvoje ir toliau šmaikščiai prisimenama Andriaus Kubiliaus sparnuota frazė, jog stadionas Vilniuje išdygs tuomet, kai į Lietuvą atvyks Londono „Chelsea“, kaimynai iš Estijos priima Madrido „Real“.
Nemažą dalį rekonstrukcijai išleistų lėšų estai labai sėkmingai amortizavo UEFA HatTrick programa. Būtent iš šių pinigų didžiąja dalimi buvo stipriai atnaujintas visas „Lilleküla“ sporto kompleksas.
Iki šios vasaros Talino pagrindinė arena talpino 10 tūkst. žiūrovų. Po rekonstrukcijos kėdžių skaičius išaugo iki 15 tūkst.
Organizatoriams teko pakeisti visus stadiono prožektorius ir vietoj 1500 liuksų apšvietimo sumontuoti 2000 liuksų lempas.
Specialiai šioms rungtynėms buvo gerokai išplėstos žurnalistų ložės ir komentatoriams skirta tribūna. Dabar „Lilleküla Arena“ yra įrengtos 148 vietos rašantiems žurnalistams bei 192 pozicijos televizijos ir radijo komentatoriams.
Supertaurės rungtynės pasauliui bus transliuojamos 20 televizijos kamerų. Estai jau paskelbė, kad atidarymo metu pasirodymą surengs 264 vietos šokėjai ir 12 šokių grupių.
Anot organizatorių šią istorinę Estijai futbolo fiestą kurs apie 3 tūkst. žmonių. Du trečdaliai iš jų – vietos gyventojai. Rungtynių metu dirbs 140 savanorių.
Supertaurės rungtynės bus rodomos beveik 100 šalių ir pasieks 50 mln. žiūrovų auditoriją.
„Ieškok moters“
Jeigu Lietuvos futbolo virtuvėje moterys atlieka tik pinigų srautų iešmininkių, LFF klerkų gynėjų teisminiuose procesuose ir nevykusių komentatorių vaidmenį, tai estai vos ne visus savo futbolo reikalus yra patikėję į švelnias, bet tvirtas Anne Rei rankas.
49-erių metų buvusi lengvaatletė Estijos futbolo pasaulyje sukasi jau daugiau nei du dešimtmečius. Buvusi Talino „Flora“ generalinė vadybininkė buvo 2012-aisiais Estijoje vykusio Europos devyniolikmečių čempionato organizacinio komiteto vadove, o po kelių mėnesių perėmė ir federacijos (EJL) generalinės sekretorės pareigas iš Tonu Sirelo.
A.Rei priklauso ir dar keli svarbūs postai EJL valdyboje, EJL jaunimo departamente, moterų ir mėgėjų asociacijose.
Taigi, kai estams Atėnuose buvo suteikta istorinė galimybė priimti stipriausius žemyno klubus, A.Pohlakas nė akimirkos neabejojo, kam patikėti visus organizacinius reikalus.
A.Rei buvo paskirta organizacinio komiteto vadove ir tuoj pat nukeliavo į Skopję, kuri Supertaurės rungtynės priėmė praėjusiais metais.
Kai tik paaiškėjo Europos taurių laimėtojai, estė į Taliną iškvietė Madrido „Real“ direktorių Emilio Butragueno bei „Atletico“ klube tokias pačias pareigas einantį Clemente Villaverde, jog aptartų visas būsimų rungtynių detales.
„Beveik visas pasirengimas šioms rungtynėms vyko pagal planą. Buvome apsilankę Makedonijos sostinėje, spalio mėnesį stadioną apžiūrėję UEFA vadovai didelių priekaištų taip pat neturėjo. Manau, jog ši šventė Estijos futbolui bus didelis žingsnis į priekį, o mes į treniruotes pritrauksime dar daugiau mergaičių ir berniukų“, – užsibrėžtus tikslus vardijo moteris.
Bilietai ne funkcionieriams, o liaudžiai
Tiesa, ne kiekvienam estui patekti į šias istorines rungtynes buvo lengva. Stadionas talpina vos 15 tūkst. sirgalių, o į tris kainų kategorijas (50, 90 ir 130 eurų) suskirstyti bilietai buvo išgraibstyti nedelsiant.
Bet savo pažadą atsiverti mažosioms Europos šalims UEFA prezidentas A.Čeferinas tesėjo. Net 70 proc. visų bilietų buvo skirta sirgaliams ir tik likusi dalis atiteko UEFA funkcionieriams, organizacinio komiteto nariams, svečiams, rėmėjams, transliuotojams ir nacionalinių asociacijų vadovams.
Vos tik paskelbus, kad Talinas priims Madrido futbolo milžinus tokioje „nykštukinėje“ arenoje, anglų „Daily Mail“ šaipėsi iš tokio UEFA sprendimo ir kaipmat bedė pirštu į tai, kad „Real“ namų stadionas „Santiago Bernebeu“ talpina 81 tūkst., o „Atletico“ visai neseniai persikėlė į 67 tūkst. naujutėlaitį „Wanda Metropolitano“.
Dabar abiejų komandų sirgaliams teks grūstis mažyčiame Taline, tačiau laimingųjų saujelė mielai sukorė tuos 3 tūkst. iki Estijos sostinės. Ispanų komandų sirgaliams UEFA skyrė apie trečdalį visų bilietų.
Derbis – pirmą kartą istorijoje
UEFA Supertaurės mačas organizuojamas 43-ąjį kartą ir penktą sykį istorijoje bei ketvirtą per pastaruosius penkerius metus dėl trofėjaus varžysis du Ispanijos klubai.
Vienu aspektu šiemetinės rungtynės bus išskirtinės – tai bus pirmas sykis, kai dėl Supertaurės trofėjaus kausis du vieno miesto klubai.
Ispanijos klubų dominavimas Europos futbolo hierarchijoje labiau nei akivaizdus, o tą puikiai iliustruoja ir „sausa“ Supertaurės mačų statistika.
Iš pastarųjų dešimties Supertaurės mačų vos vieną kartą nebuvo Ispanijos komandos. Tai nutiko 2013-aisiais, kai Miuncheno „Bayern“ susitiko su Londono „Chelsea“.
Ispaniškoji akistata Taline reiškia, kad šios šalies komanda trofėjų laimės jau devintą kartą istorijoje ir penktą sykį iš eilės.
Madrido „Real“ Estijos sostinėje medžios jau penktąjį Supertaurės laimikį ir sėkmės atveju susilygintų su sėkmingiausiai šiose varžybose iki šiol žaidusiais „Barcelona“ ir „Milan“ klubais.
„Karališkasis“ klubas taip pat gali įsirašyti į turnyro istoriją kaip pirmoji komanda, kuri trofėjų virš savo galvų iškėlė tris sykius iš eilės. Be 2016 ir 2017-ųjų, „Real“ triumfavo 2002 ir 2014-aisiais, o pirmieji du mėginimai 1998 ir 2000 m. buvo nesėkmingi.
| Metai | Miestas | Varžovas | Rezultatas |
| 1998 | Monakas | Londono „Chelsea“ | 0:1 |
| 2000 | Monakas | Stambulo „Galatasaray“ | 1:2 (PP) |
| 2002 | Monakas | Roterdamo „Feyenoord“ | 3:1 |
| 2014 | Kardifas | „Sevilla“ | 2:0 |
| 2016 | Trondheimas | „Sevilla“ | 3:2 (PP) |
| 2017 | Skopjė | „Manchester United“ | 2:1 |
Tuo tarpu „Atletico“ kol kas gali pasigirti turintys šimtaprocentinį rodiklį ir laimėjo abu savo Supertaurės mačus. Tiek 2010-aisiais, tiek po dviejų metų Los Colchoneros pranoko Čempionų lygoje triumfavusias Milano „Inter“ ir Londono „Chelsea“ ekipas.
| Metai | Miestas | Varžovas | Rezultatas |
| 2010 | Monakas | Milano „Inter“ | 2:0 |
| 2012 | Monakas | Londono „Chelsea“ | 4:1 |
Talinas išvys dešimtąjį Madrido derbį Europos taurių istorijoje. Visos ankstesnės devynios dvikovos vyko Čempionų lygos (anksčiau Čempionų taurės) turnyre.
„Real“ statistika yra kur kas palankesnė – 5 pergalės, 2 lygiosios ir 2 pralaimėjimai. Maža to, dar nė karto „Atletico“ nesugebėjo peršokti savo turtingesnių kaimynų atkrintamųjų pobūdžio akistatoje – ar tai būtų dviejų rungtynių serija, ar vienas lemiamas mūšis.
Trofėjaus paieškos
Supertaurės statulėlė taip pat turi gana unikalią istoriją. Pats pirmasis trofėjus buvo netgi didesnis už Čempionų taurę. Vėliau ji pakeista į diską su UEFA emblema.
Trečioji taurė buvo gerokai lengvesnė ir mažesnė (42,5 cm) už kitus europinio klubo trofėjus bei svėrė vos 5 kg (palyginimui, Čempionų lygos taurės svoris – 8 kg, Europos lygos – 15 kg.).
Naujausią modelį Milano „Bertoni“ skulptorių namai pristatytė 2006-aisiais. Dabartinio trofėjaus aukštis 58 cm, o sveria jis 12,2 kg.
