Kai prieš septynerius metus iš gimtosios Utenos išvykau studijuoti į sostinę, Jonas Valančiūnas dar žaidė Vilniaus „Lietuvos ryte“, Utenos „Juventus“ žengė pirmuosius žingsnius LKL, o mintis atgaivinti legendinį futbolo klubą „Utenis“ dar buvo tik beužgimstanti.
Šiandien Utena gali vadintis vienu iš Lietuvos sporto flagmanų. Uteniškis J.Valančiūnas gimtinę garsina NBA ir veda į priekį Lietuvos vyrų rinktinę, Utenos „Juventus“ verčia iš koto Lietuvos grandus ir varžosi FIBA Čempionų lygoje, o 2013 metų pabaigoje atsikūręs „Utenis“ turi rimtų ambicijų Utenos vardą garsinti Europoje.
2015 metais aukščiausioje Lietuvos futbolo A lygoje debiutavęs „Utenis“ tarp dešimties komandų užėmė šeštą vietą. „Kartu auginkime futbolo ateitį“, – su tokiu šūkiu šviežio oro gūsį į Lietuvos futbolą įnešęs klubas žadėjo A lygai išugdyti kuo daugiau lietuvių.
Tačiau idilė truko vos dvejus metus. Šio sezono viduryje kaip iš giedro dangaus trenkė žinia – „Utenis“ atleidžia 9 žaidėjus.
„Atmosfera komandos viduje nebuvo tokia, kokios norėtume“, – tuomet lakoniškai kalbėjo klubo vadovas Artūras Gimžauskas.
Kaip vėliau paaiškės, už to slypėjo naujas verslo planas. Jau netrukus paskelbta, kad į komandą atvyksta 18 naujų žaidėjų, o jiems vadovaus treneris ispanas Davidas Campana.
Auksinė formulė
Šiuo metu „Utenio“ komandoje žaidžia keturi lietuviai (du iš jų vartininkai Lukas ir Marius Paukštės) ir net 22 legionieriai. Dauguma iš jų trenerio – D.Campanos tėvynainiai iš Ispanijos. Pablo, Carlosas, Jose, Jesusas, Alberto – tokius vardus dabar linksniuoja „Utenio“ klubo gerbėjai.
Taip, ši situacija Lietuvos futbole yra unikali, bet varžybų reglamentas tai leidžia.
Įkvėpti Marijampolės „Sūduvos“ ir „Trakų“ klubų pasakiškų kelionių Europos lygoje „Utenio“ vadovai nusprendė ir patys sustabdyti planą „ugdykime lietuvius“ ir imtis kito – „šturmuokime Europą“.
Lietuvos lyga tam yra idealus variantas. Iš aštuonių aukščiausioje lygoje dalyvaujančių komandų net keturios iškovoja teisę varžytis Europos turnyrų atrankose. Pirmoji vieta keliauja į Čempionų lygos atranką, o likusios trys varžosi Europos lygos atrankoje.
„Mes pamatėme galimybę pakovoti dėl vietos A lygos pirmajame ketverte – apie tai svajoja visi Lietuvos klubai, nes tai yra galimybė užsidirbti. Taip, ši situacija Lietuvos futbole yra unikali, bet varžybų reglamentas tai leidžia. Žinoma, yra noras turėti kuo daugiau lietuvių, bet mūsų šalies futbolininkai dažnai būna brangesni nei užsieniečiai dėl mokesčių sistemos“, – finansinius plano aspektus komentavo A.Gimžauskas.
Šiuo metu „Utenis“ užima penktąją vietą ir turi tiek pat taškų – 26 – kaip ir šį sezoną byrantis Klaipėdos „Atlanto“ klubas. Išsvajotoji ketvirta vieta ir vartai į Europą – ranka pasiekiami.
Atlygiai svyruoja nuo 250 eurų iki 1000 eurų. Vidurkis yra 600 eurų per mėnesį.
Visa tai – techniškų, geriausiose Ispanijos futbolo akademijose tobulėjusių jaunų ispanų dėka. Šiems prasimušti į aukščiausią Ispanijos lygą šansai yra labai menki, todėl jie mielai iškeičia žaidimą žemesniuose gimtinės divizionuose į Lietuvos pakraštį, per kurį gali atsidurti Europoje, o ten jau – solidūs skautai ir galimybė būti pastebėtiems.
A.Gimžauskas atskleidė, kad žaidėjams Utenoje mokami net Lietuvos mastu minimalūs atlyginimai.
„Mes neturime biudžeto kaip Vilniaus „Žalgiris“, kuris gali mokėti pakankamai solidžius atlyginimus žaidėjams. Mūsų atlygiai svyruoja nuo 250 eurų iki 1000 eurų. Vidurkis yra 600 eurų per mėnesį. Savo šalyse tie žaidėjai dirbdami bet kokį kitą darbą uždirbtų daugiau, bet juos vilioja galimybė žaisti“, – atvirai kalbėjo A.Gimžauskas.
Sudrebino Uteną
Ispanijos desantas 30 tūkst. gyventojų turinčiame mieste neliko nepastebėtas. Viena iš „Utenio“ klubo dalininkių yra Utenos savivaldybė, kuri yra pagrindinis komandos finansinis užnugaris. 2016 metų sezone jos lėšos sudarė 51 proc. ekipos biudžeto (155 000 eurų), dar 33 proc. pajamų sudarė Utenos rajono savivaldybės surinkta parama (100 000 eurų).
Utenos rajono savivaldybės švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas pripažino, kad buvo nemaloniai nustebęs, kai išvydo, jog miesto išlaikomame klube žaidžia vien užsieniečiai. Miestelėnai taip pat garsiai pasipiktino tokiu posūkiu pamiltame futbolo klube.
„Atvirai pasakius, tai skaudina. Bendruomenė taip pat sureagavo nepalankiai. Žmonės klausia, kodėl Utenoje žaidžia visi, atvažiavę iš užsienio, kodėl nėra lietuvių. Savivaldybei tai, aišku, irgi sukėlė nerimo. Pačiam teko klausytis ir kolegų savivaldybėje klausimų, bet mus klubas nuramino.
Direktorius mus patikino, kad tai laikinas dalykas. Suprantame, kad tai buvo padaryta finansiniais tikslais. Vienas iš jų motyvų yra tas, kad Lietuvoje mes savo žaidėjus užkrauname mokesčiais, o užsieniečiams jie mažesni. Bet pasikartosiu, mums žadėjo, kad tai bus laikina“, – situaciją švelninti bandė R.Kraulišas.
Žmonės klausia, kodėl Utenoje žaidžia visi, atvažiavę iš užsienio, kodėl nėra lietuvių.
Sunku patikėti, kad vietą Europos lygos atrankoje iškovojęs klubas vėl atsigręžtų į lietuvių ugdymą. Greičiausiai „Utenyje“ tiesiog apsilankytų aukštesnio kalibro legionieriai. Tai pripažino ir klubo vadovas.
„Suprantu, kad žmonių, taip pat ir mano asmeninis noras yra, kad klube žaistų kuo daugiau uteniškių, – sakė A.Gimžauskas, kuris pats augo Utenoje. – Bet per ketverius metus mes negalime išugdyti pajėgių uteniškių ar visaginiečių, kad žaistume A lygoje.“
R.Kraulišas tikino, kad jeigu „Uteniui“ nepavyks prasimušti į Europą po rimto smūgio klubo įvaizdžiui, savivaldybė gali reaguoti ir skirstydama tolesnę paramą.
„Savivaldybė aklai pinigų tikrai nemokės. Klubas atsiskaito už visus metus ir jeigu rezultatai netenkins, tai ir reakcija bus atitinkama. Kol kas direktorius drąsiai kalba, kad jie turi ambicijų užimti tą ketvirtą vietą“, – kalbėjo už sporto reikalus savivaldybėje atsakingas R.Kraulišas.
Atvažiavo sunkiai dirbti
24-erių Guillermo Smitarellas išmainė ketvirtą Ispanijos lygą į kapitono pareigas mažame Lietuvos klube.
Žinau, kad uteniškiams yra keista matyti 15 ispanų savo komandoje.
Ispanijos ir Argentinos pilietybes turintis vaikinas neslepia, kad apie mūsų šalį nieko nežinojo ir sulaukęs trenerio D.Campanos skambučio puolė ieškoti informacijos internete. Čia atvykęs ramiau atsiduso.
„Man patinka Utena. Tai mažas ir ramus miestelis. Esu čia laimingas, nes klubas viskuo pasirūpina. Gyvenu bute su komandos draugais ir mane tai visiškai tenkina“, – apie suteiktas sąlygas kalbėjo G.Smitarellas.
Nors futbolininkas prisipažino, kad jam bendrauti anglų kalba nėra labai paprasta, vieną frazę Guillermo išmoko puikiai – „hard work“, arba sunkus darbas.
„Žinau, kad uteniškiams yra keista matyti 15 ispanų savo komandoje, bet mes labai sunkiai dirbame. Mes neatvažiuojame čia paatostogauti. Manau, kad žmonės mumis tiki, nes jie ateina į stadioną ir mato, kaip mes kovojame“, – ryžtingai kalbėjo komandos kapitonas.
Futbolininkas patvirtino, kad jam daug naudingiau ir už mažesnį atlygį žaisti aukščiausioje Lietuvos lygoje, nei bandyti išgyventi konkurencingoje Ispanijos futbolo piramidėje.
„Mes sunkiai dirbame ir norime laimėti. Žinoma, mes galvojame apie žaidimą Europoje, tačiau stengiamės koncentruotis į treniruotes ir rungtynes“, – aiškino G.Smitarellas.
Likusios „Utenio“ rungtynės reguliariajame A lygos sezone | ||
Rugsėjo 14 d. | Klaipėdos „Atlantas“ | „Utenis“ |
Rugsėjo 20 d. | „Utenis“ | Vilniaus „Žalgiris“ |
Rugsėjo 28 d. | Marijampolės „Sūduva“ | „Utenis“ |
Spalio 14 d. | „Utenis“ | „Jonava“ |
Spalio 22 d. | Kauno „Stumbras“ | „Utenis“ |