LFF prezidentas Edvinas Eimontas pažymėjo, kad federacija neišskiria pavienių miestuose vykdomų ir planuojamų vykdyti projektų. Visas dėmesys kreipiamas jų kompleksiškumui ir bendrai teikiamai naudai, todėl yra būtinas klubų ir savivaldybių teigiamas požiūris bei keliami ilgalaikiai tikslai.
„Iš miesto ir klubo vadovų Utenoje išgirdau daug pozityvių dalykų, todėl svarbu visiems drauge susisteminti procesus, kad čia vykdomi projektai būtų ne tik sėkmingi, bet ir taptų sektinais pavyzdžiais kitiems miestams. Vaikų ir jaunimo ugdymas yra labai svarbus, todėl infrastruktūra turėtų būtų valdoma klubo. Tačiau svarbu, kad ji neliktų naudojama tik vietos futbolui vystyti, bet virstų viso regiono futbolo centru“, – sakė E.Eimontas.
Nors miestas gali pasigirti nebloga futbolo infrastruktūra, tačiau jame įrengtos dirbtinės dangos aikštės neatitinka standartų ir jose negali rungtyniauti ir pilnavertiškai treniruotis „Utenio“ pagrindinė ir „Utenio“ B komandos. Šaltuoju metų laiku joms tenka rungtynes žaisti kituose miestuose.
Šią situaciją išspręs pilnų matmenų dirbtinės dangos stadionas, kuriam dangą įsipraeigojo skirti LFF. Jį, pasak savivaldybės mero Alvydo Katino, ketinta pastatyti prieš keletą metų, rekonstruojant miesto stadioną.
„Norėjome dirbtinės dangos aikštę įrengti šalia „Utenio“ stadiono dar vykdant jo rekonstrukciją, tačiau dėl aplinkosauginių apribojimų šiuos planus teko atidėti ateičiai, nes stabdyti Europos Sąjungos lėšomis vykdyto projekto negalėjome. Dabar įvertinome, kokio ploto reikės pilnų išmatavimų stadionui bei tai, kad jis turėtų būti mieste, o ne jo pakraštyje. Taip siekiame ne tik pagerinti futbolo infrastruktūrą mūsų komandoms, bet jį atiduoti visos bendruomenės sporto ir švietimo reikmėms, todėl vieta šalia Krašuonos progimnazijos, kuri neseniai buvo atnaujinta, pasirinkta neatsitiktinai“, – kalbėjo A.Katinas.
Posėdyje buvo aptarti planai Utenoje įrengti natūralios dangos treniruočių aikštyną, kuris taptų svarbia detale miesto futbolo infrastruktūroje. Federacijos vadovai žadėjo, kad, įgyvendinus šiuo sumanymus, aikštyne galėtų treniruotis įvairaus amžiaus šalies jaunimo rinktinės, perkeliant jų pasiruošimą į Aukštaitijos miestą. Kai „Utenio“ stadionas atitiks keliamus reikalavimus tarptautinio rango varžyboms, čia būtų žaidžiamos ir jaunimo rinktinių rungtynės.
Neliko be dėmesio pagrindinio miesto stadiono perdavimo „Utenio“ klubui klausimas. Savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Slapšinsko teigimu, viskas priklausys nuo paties klubo iniciatyvos.
„Kliūčių tam jokių nėra, įstatyminė bazė perduoti leidžia, tačiau mes norime, kad stadionas neapsiribotų vien futbolo veikla, todėl klubas turi pateikti aiškią viziją, kaip stadionas bus valdomas ir kaip jame bus organizuojama kitų sporto šakų, ypač lengvosios atletikos, kuriai stadionas yra pritaikytas, veiklos. Taip pat jame turėtų būti organizuojami ir nesusiję su sportu bendruomenės renginiai. Jei klubas pateiks tokią viziją, ją tikrai svarstysime“, – sakė J.Slapšinskas.
Dirbtinės dangos stadiono projektas bus pradedamas rengti dar šiemet, o rangos darbus tikimasi pradėti 2017 m.
