Albaniško erelio galybė
Nuo pat ankstyvaus ryto tipiško prancūziško miestelio gatvės tapo Albanijos sirgalių bastionu. Raudonos vėliavos su Skanderbego dvigalviu ereliu nudažė visą Lansą, o albaniškos muzikos motyvai garsiai aidėjo iš čempionato debiutantų sirgalių automobilių. Nemaža dalis šios Balkanų šalies gerbėjų į Prancūziją atvyko tiesiog savuoju transportu. Nemažai ir tokių, kurių automobiliai pažymėti šveicariškais numeriais.
Neatsitiktinai. Šeštadienio A grupės mačas persmelktas istoriniu kontekstu. Praėjusio amžiaus aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose samdomi darbuotojai iš buvusios Jugoslavijos ir aplinkinių šalių miniomis plūstelėjo į Šveicariją.
Pilietinis karas Bosnijoje ir Hercegovinoje bei neramumai Kosove vertė vietos gyventojus prašyti politinio prieglobsčio. Dauguma jų pasiliko vienoje ekonomiškai stipriausių Europos šalių ir tapo Šveicarijos piliečiais.
Nors nemažai etninių albanų laiko save Šveicarijos piliečiais, savo šaknų jie nepamiršo. Ir „Euro 2016” čempionatas yra puiki proga prisiminti savo istorinę tėvynę, netgi jei pirmasis varžovas simbolinis – ta pati Šveicarija.
„Oficialiai Albanijai skyrė tik 6 tūkst. bilietų, tačiau galite neabejoti, jog stadione mūsų bus gerokai daugiau“, – žadėjo Kosovo vėliava apsijuosęs ir veidą raudonais albaniškais motyvais nusidažęs vidutinio amžiaus vyras.
Kosovietiškos dvasios – apstu
Kosovo vėliavų šioje raudonoje jūroje buvo galima pamatyti net keletą. Keli šios komandos gerbėjai buvo apsijuosę ir vieną skandalą „Euro 2016” atrankoje jau sukėlusiomis nacionalinėmis kosovų albanų vėliavomis su teritorijos kontūru bei užrašu „Autochthonous“.
Raudonos vėliavos su Skanderbego dvigalviu ereliu nudažė visą Lansą.
Atrankos rungtynėse su Serbija buvo kilęs neregėto dydžio skandalas, kai virš Belgrado „Partizan“ stadiono pasirodė ši bepilote skraidykle valdomas simbolis. Žodis, „Autochthonous“ reiškia „senuosius šalies gyventojus“ ir pažymi, kad serbai neturi teisių į Kosovo regioną.
Rungtynės buvo nutrauktos, aikštėje kilo abiejų komandų futbolininkų muštynės, o galiausiai paaiškėjo, kad šią provokaciją surengė tribūnoje sėdėjęs ir nuotolinio valdymo pultą savo rankose laikęs Albanijos ministro pirmininko brolis Edi Ofri Rama.
Albanijos ir Serbijos politikai nesutaria dėl prieš kelerius metus Nepriklausomybę paskelbusio Kosovo – serbai tikina, kad tai jų žemės, ir atsiskyrimo nepripažįsta, o albanai palaiko kosoviečių atsijungimą nuo Serbijos ir padeda šiam regionui. Bet ir be šio žibalo šlako šliūkštelėjimo į ugnį, abiejų valstybių santykiai nėra geriausi – nepaskelbtas karas tarp serbų ir albanų vyksta jau kelis šimtmečius.
Miestas, alsuojantis futbolu
Istorinio žygio Europos čempionatuose pirmąja stotele albanams tapo Lansas. Prieš keletą metų vietos „RC Lens“ klubas dar žaidė stipriausiame „Ligue 1” divizione ir buvo viena stipriausių šalies komandų.
1998-aisiais ekipa vienintelį kartą laimėjo Prancūzijos čempionatą ir ši beveik dviejų dešimtmečių istorija iki šiol su nostalgija prisimenama vietos gatvėse.
„Euro 2016” čempionatas yra puiki proga prisiminti savo istorinę tėvynę, netgi jei pirmasis varžovas simbolinis – ta pati Šveicarija.
Dabar raudonai geltoni išgyvena ne pačius geriausius laikus. „RC Lens“ praėjusį sezoną antrajame šalies ešelone užėmė tik šeštąją vietą ir antrus metus iš eilės bus priverstas rungtyniauti „Ligue 2”.
Bet Lanso gyventojai vis dar taip pat myli futbolą ir tai puikiai įrodo faktas, kad namų rungtynes „Stade Bollaert-Delelis“ stadione šį sezoną vidutiniškai stebėjo per 26 tūkst. žiūrovų.
Lansas priims tris Europos čempionato mačus, labiausiai laukiamas iš jų britiškasis derbis tarp Anglijos ir Velso. Britams iki čia netoli – tunelis vos už valandos kelio automobiliu, tad neabejojama, kad virš 38 tūkst. žiūrovų talpinanti futbolo šventovė bus sausakimša.
Stadionas didesnis už miestą
Intriguojanti detalė, kad „Stade Bollaert-Delelis“ yra didesnis net už patį Lanso miestą, kuriame su aplinkinėmis gyvenvietėmis gyvena vos per 30 tūkst. gyventojų. Vietiniams futbolo stadionas yra tarsi katedra, kurioje miesto bendruomenė susirenka bent po kartą per dvi savaites.
Stadionas vietiniams primena tėvus ir senelius, dirbusius kasyklose. Jie pastatė šį stadioną, įkūrė vietos komandą.
Vietiniams futbolo stadionas yra tarsi katedra, kurioje miesto bendruomenė susirenka bent po kartą per dvi savaites.
Keletą dešimtmečių Lansas nešiojo niūraus ir senamadiško miesto etiketę. Ši reputacija vargu ar galėjo būti kitokia, kai miesto pagrindiniai akcentai – raudonų terasinių plytų pastatai, gatvėse stūksančios šlako krūvos ir didžiulis nedarbas.
Tokioje aplinkoje dienas stumiantiems miestelėnams futbolas yra kone vienintelė ir pati didžiausia pramoga. Dar viena – bulvių traškučiai, kuriais šis miestelis garsėja visame regione. Namų sąlygomis pagamintų bulvyčių primygtinai siūlo paragauti kone kiekvienos vietos užeigos šeimininkas.
Tačiau prošvaisčių, jog ateityje bus geriau, yra matyti jau dabar. 2012-aisiais visai netoliese buvo atidarytas 150 mln. eurų kainavęs Lenso Luvro muziejus. Tai yra savotiškas garsiosios Paryžiaus Luvro dailės galerijos mažasis forpostas. Ji įrengta jau nebenaudojamoje anglies kasykloje. Taigi Lanso gyventojai jau gali didžiuotis ne vien tik futbolu.
Kalnakasių mieste futbolo šventė
Jauki klasikinė angliškos stačiakampės formos keturių tribūnų arena pavadinta Felixo Bollaerto vardu. Būtent jis vadovavo kalnakasybos įmonei, kuri rūpindamasi vietos gyventojų užimtumu 1933-aisiais pastatė stadioną ir įkūrė vietos klubą. Savo kūdikio F.Bollaertas taip ir neišvydo – mirė prieš pat stadiono atidarymą, tačiau jo pavardė visiems laikams liko iškalta klubo pavadinime.
Savo kūdikio F.Bollaertas taip ir neišvydo – mirė prieš pat stadiono atidarymą.
2012-aisiais stadiono pavadinime atsirado ir Andre Delelis pavardė. Šis vietos politikas ėjo Prancūzijos komercijos ministro pareigas šaliai vadovaujant Francois Mitterrandui.
Keturios stadiono tribūnos taip pat pavadintos vietos iškilių sportininkų ir visuomenininkų vardais. Savo tribūną stadione turi 18 metų klube praleidęs vartininkas, o vėliau ir klubo sporto direktorius Henri Tranninas, buvęs komandos žaidėjas ir treneris bei Prancūzijos rinktinės narys Tony Marekas, sirgalių grupės buvęs prezidentas Elie Delacourtas bei buvęs Artois apylinkės vadovas Maxas Lepagnotas.
Prancūzai nepralaimėjo nė karto
Katedra Lanse taip pat yra, bet jos lankomumas senoje kalnakasių gyvenvietėje gerokai mažesnis. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje aplinkinėms anglies kasykloms mažinant savo darbuotojų skaičių, Lanso kalnakasybos įmonė savo atleistus vyrus pasamdė iš naujo – stadiono statybai. Keli šimtai kalnakasių darbą baigė per pora metų.
1998 metais čia vyko ir pasaulio futbolo čempionato rungtynės, 1984-aisiais virė ir 1984-ųjų Europos pirmenybių aistros. Abu šie turnyrai prancūzams buvo auksiniai, tad rinkdami šiemetinio turnyro miestus, organizatoriai taip pat pro akis nepraleido mažučio futbolo dvasia pulsuojančio miestelio.
Nors šiemet Lanse Prancūzijos rinktinė nežais, šis miestas „Les Bleus“ gerbėjams kelia labai malonius prisiminimus. Per aštuonerias čia žaistas rungtynes prancūzai nėra pralaimėję nė karto.
Vietos gyventojų svetingumą puikiai parodo ir faktas, kad 2001-2002 bei 2006-2007 metų sezonais „Stade Bollaert-Delelis“ naudojo vos už keturių dešimčių kilometrų įsikūrusio „Lille“ klubo atstovai, kadangi jų namų arena neatitiko UEFA reikalavimų. Šioje istorijoje galbūt nebūtų nieko keisto, jei ne nuo 1937-ųjų metų besitęsianti „Lille“ ir „Lens“ klubų priešprieša, Prancūzijoje turinti net savąjį „Derby du Nord“ (Šiaurės derbis) pavadinimą.
