Lietuvos futbolo federacija prieš šį C diviziono turnyrą iškėlė rinktinei tikslą pakovoti dėl antros vietos 1 grupėje, tačiau viltys pradėjo bliūkšti vos varžyboms prasidėjus.
Lietuviai žaidė drąsiai, pasitikėdami savimi, dažnai kontroliavo kamuolį, ne kartą grasino varžovų vartams.
Bet tada atėjo pirmojo kėlinio pabaiga ir mūsiškiai gavo smūgį į paširdžius. Pritrūkus agresyvumo atraminėje zonoje, Danelis Sinani labai pavojingai iššoko prieš lietuvių vartus ir savo kaire koja šovė neatremiamai.
Per keturias pastarąsias išvykų rungtynes Liuksemburgas nesugebėdavo įmušti įvarčio per pirmąją valandą, tačiau LFF stadione viskas buvo kitaip.
Lietuviai apsiginti valandą nesugebėjo, nors iki pertraukos ir nebuvo prastesnė komanda.
Nenuilstamai visą kėlinį techninėje zonoje mindžikavęs V.Ivanauskas giliai įkvėpė, apėjo didelį ratą, nusiėmė akinius... Švieslentėje užsidegė skaičiai 0:1.
Praėjus akimirkai arbitras iš Izraelio Davidas Fuxmanas sušvilpė pirmo kėlinio pabaigą.
„Vania, puolimas!“ – antrojo kėlinio pradžioje iš VIP tribūnos atskriejo įkaušusio fano replika, nukreipta į vieną iškiliausių visų laikų Lietuvos futbolininkų.
Visgi laikai, kai pats V.Ivanauskas siautė aikštėje – seniai praeityje. Dabar jis diriguoja komandai šalia šoninės linijos ir panašu, kad treneris kol kas yra gerokai silpnesnis nei buvo puolėjas.
Strategas ir toliau intensyviai žaižaravo, bet įskelti kibirkšties, gyvybės ir energijos vyrams taip ir nepajėgė.
O tada 78-ąją minutę D.Sinani gavo puikų Mathiaso Oleseno perdavimą, pasinaudojo dar viena lietuvių gynybos klaida ir persvarą įtvirtino.
„Apmaudu. Tikėjomės tikrai geresnio rezultato. Blogiausia tai, kad draugiškose rungtynėse su Airija praleidome įvartį paskutinę minutę ir čia viskas įvyko labai panašiai. Pirmas kėlinys buvo labai neblogas, viskas vyko pagal planą, bet pačioje pabaigoje praleidome. Negatyvi patirtis mums brangiai kainuoja. Išeiti po pertraukos patyrus tokį smūgį yra nelengva. Liuksemburgas yra patyrusi komanda, turi individualiai techniškus žaidėjus ir klaidų neatleidžia. Reikia pripažinti, kad kartais mums trūksta pykčio, to žudiko instinkto, nes progų pasižymėti tikrai turėjome. Progų buvo, bet... Naglumo reikia. Turime tris penkis šansus, bet jų neišnaudojame. Daugiau tokiose rungtynėse neturėsi. Charakteris ir pyktis yra išugdomas, bet daug ką lemia čempionatai, kuriuose tu žaidi. Kai kiekvieną savaitgalį kauniesi iš paskutiniųjų ir klaidos kaina yra didžiulė, yra vienaip, kai tu gali pasitaupyti ir žinai, kad po kelių minučių turėsi šansą pasitaisyt – visai kas kita. Tai yra labai svarbu. Mums įmušė žaidėjas, kuris žaidžia Anglijos „Championship“ klube. Neabejoju, kad ten jis tikrai neturi kada pailsėt ir taupytis“, – samprotavo strategas.
Kalbėdamas apie savo emocijas, V.Ivanauskas tik šypsojosi.
„Tai yra futbolas. Stadionas mažas, tai viską girdite. Jei būtų 10 tūkst. sirgalių, tai nelabai ką ir girdėtumėt, – juokėsi strategas. – Manau, kad žaidėjai mane supranta. Negaliu stovėti ir ramiai žiūrėti. Žaidėjai visas tas emocijas perima. Manau, kad Lietuvoje yra trenerių, kurių žodžiai tikrai aštresni. Pavardžių neminėsiu, bet manau, kad čia viskas gerai.“
Specializuotos futbolo rinkos svetainės Transfermarkt duomenimis, visa Lietuvos rinktinė rungtynių dieną buvo įvertinta 7,13 mln. eurų. Liuksemburgo visi žaidėjai vertinami 25,84 mln., o vienintelio „Mainz“ rungtyniaujančio Leandro Barreiro kaina – 9 mln. eurų – daugiau nei visos V.Ivanausko kariaunos kartu sudėjus.
138 FIFA reitingo pozicija prieš 94-ąją.
Praraja, atrodytų, didelė, nors vaizdas aikštėje ir buvo panašus. Bet futbole viską lemia detalės. Esminis skirtumas tas, kad Tautų lygos turnyrą Liuksemburgas pradeda turėdamas tris taškus, o lietuviai – nulį.
„Priekaištų vyrams tikrai neturiu. Plano laikėmės neblogai, bet varžovai buvo labai gera komanda. Antrasis kėlinys mums buvo sunkus. Varžovai žino, kaip reikia išlaikyti rezultatą, kaip patempti laiką. Jie klaidų neatleidžia, žaidžia geruose klubuose, moka žaisti tokius mačus“, – svarstė V.Ivanauskas.
„Manau, kad tai buvo mačas iki pirmo įvarčio. Praleidome pirmo kėlinio pabaigoje, o vėliau pritrūko patirties. Progų buvo, galėjo viskas pasikeisti kita kryptimi, bet taip neatsitiko“, – kalbėjo šeštą mačą rinktinėje žaidęs gynėjas Dominykas Barauskas.
Iki šiol per keturis tarpusavio mačus lietuviai visada sugebėdavo nuginkluoti Liuksemburgo vartus. V.Ivanausko kariaunai nepavyko padaryti ir to.
„Atsilikome, bet kiekviena minutė mums buvo sunkesnė. Stigo jėgų. Darėme keitimus, ieškojome šviežumo, bet buvo sunku. Sutinku, kad kėliniai buvo skirtingi, bet net ir prie negražaus žaidimo antrame kėlinyje turėjome progelę išlyginti rezultatą“, – kalbėjo V.Ivanauskas.
Šis pralaimėjimas reiškia, kad lietuviai namuose pralaimėjo visų trijų Tautų lygos kampanijų pirmuosius susitikimus, nors visus juos pradėjo savo aikštėje. Inauguracinį turnyrą 2018-aisiais mūsiškiai su Edgaru Jankausku irgi pradėjo nesėkme 0:1 prieš Serbiją, o 2020-aisiais jau su Valdu Urbonu 0:2 nusileido Kazachstanui.
Iš viso per nepriklausomybės istoriją mūsų rinktinė iki šeštadienio buvo dalyvavusi 17-oje oficialių turnyrų. Pergale ciklą yra pavykę pradėti vos tris sykius – „Euro 96“ (A.Liubinskas), „Euro 2016“ (I.Pankratjevas) ir 2010 metų pasaulio čempionato (J.Couceiro) atrankas.
Bene silpniausiai oficialius turnyrus pradėdavo V.Ivanausko pirmtako V.Urbono ekipos, prapylusios tiek Europos (2020) ir pasaulio čempionatų (2022) atrankų pirmąsias rungtynes, tiek jau minėtą Tautų lygos startą.
| Data | Turnyras | Varžovas | Rezultatas | Treneris |
|---|---|---|---|---|
| 1992.04.28 | PČ | Šiaurės Airija (s) | 2:2 | A.Liubinskas |
| 1994.09.07 | EČ | Ukraina (s) | 2:0 | A.Liubinskas |
| 1996.08.31 | PČ | Rumunija (s) | 0:3 | B.Zelkevičius |
| 1998.09.05 | EČ | Škotija (n) | 0:0 | K.Latoža |
| 2000.09.03 | PČ | Rumunija (s) | 0:1 | S.Stankus |
| 2002.09.07 | EČ | Vokietija (n) | 0:2 | B.Zelkevičius |
| 2004.09.04 | PČ | Belgija (s) | 1:1 | A.Liubinskas |
| 2006.09.02 | EČ | Italija (s) | 1:1 | A.Liubinskas |
| 2008.09.06 | PČ | Rumunija (s) | 3:0 | J.Couceiro |
| 2010.09.03 | EČ | Škotija (n) | 0:0 | R.Žutautas |
| 2012.09.07 | PČ | Slovakija (n) | 1:1 | C.Laszlo |
| 2014.09.08 | EČ | San Marinas (s) | 2:0 | I.Pankratjevas |
| 2016.09.04 | PČ | Slovėnija (n) | 2:2 | E.Jankauskas |
| 2018.09.07 | TL | Serbija (n) | 0:1 | E.Jankauskas |
| 2019.06.07 | EČ | Liuksemburgas (s) | 1:2 | V.Urbonas |
| 2020.09.07 | TL | Kazachstanas (n) | 0:2 | V.Urbonas |
| 2021.03.28 | PČ | Šveicarija (s) | 0:1 | V.Urbonas |
| 2022.06.04 | TL | Liuksemburgas (n) | 0:2 | V.Ivanauskas |
Tai buvo penktas Lietuvos ir Liuksemburgo tarpusavio susitikimas.
Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos šiltoje apsupty įsitaisęs Europos futbolo nykštukas mūsų komandai visada buvo neparankus priešininkas.
2009-aisiais Liuksemburge draugiškame mače lietuviai laimėjo 1:0, o po ketverių metų ten pat vykusi dar viena kontrolinė akistata baigėsi jau šeimininkų pergale 2:1.
Abi komandos buvo suvestos ir į vieną „Euro 2020“ atrankos grupę, bet tuomet Valdo Urbono komanda iš mūšių su Liuksemburgu pešė nedaug – svečiuose pralaimėjo 1:2, o namuose sužaidė taikiai 1:1.
Rungtynių išvakarėse vykusios spaudos konferencijos metu Liuksemburgo strategas Lucas Holtzas nestokojo arogancijos. Panašu, kad neatsitiktinai.
Nuo 2010-ųjų rugpjūčio Les Lions Rouges treniruojantis 52-ejų specialistas per tris ligšiolinius mačus su lietuviais dar nebuvo patyręs pralaimėjimo. Nepralaimėjo ir ketvirto.
„Įsibėgėjome sunkiai, bet po to sugebėjome įmušti ir viskas tapo kur kas lengviau. Antrajame kėlinyje jau kur kas geriau kontroliavome rungtynių ritmą ir manau, kad laimėjome pelnytai“, – po mačo kalbėjo strategas.
