Sezono pradžioje „Sūduva“ paleido trenerį Heimo Pfeifenbergerį ir vietoje jo pastatė Saulių Širmelį. Dar vasarą atrodė, kad marijampoliečiai jau tuoj atitrūks nuo Vilniaus „Žalgirio“ ir intriga A lygoje baigsis, bet nutiko priešingai.
Marijampoliečiai peržengė vieną etapą Čempionų lygoje ir krito Europos lygos trečiajame atrankos etape, o vėliau ėmė ryškėti niūrios spalvos komandos žaidime.
Reikėjo ryžtingų sprendimų, kurių, būdamas prezidentas, nepadariau
Taškų pribarsčiusi „Sūduva“ sezono finiše dar susidūrė su COVID-19 protrūkiu, išguldžiusiu 20 futbolininkų ir kitų komandos narių.
Iš lovų į aikštę žengę sūduviai galiausiai 0:3 krito lemiamose rungtynėse prieš Vilniaus „Žalgirį“, kuris tapo čempionu. Stadione su komanda buvusiam V.Murauskui tądien sukako 60-imt, tad ypatingas gimtadienis nebuvo linksmas.
Po nesėkmingo sezono atsipūtęs V.Murauskas interviu 15min prakalbo apie pasitraukimą iš prezidento pareigų.
„Šie planai nėra gimę su pralaimėjimu, jie gimė, nes čia esu jau daug metų. Ir idėjomis, ir amžiumi jau pasenom. Pasižiūri į veidrodį ir matai priešais save žmogų, įkopusį į septintą dešimtį. Gal laikas ir iš tos pusės pagalvoti apie ramesnį gyvenimą“, – kalbėjo „Sūduvos“ vadovas.
Šioje pokalbio dalyje papasakojo apie viso sezono metu komandą kamavusias problemas, padarytas klaidas ir būsimus didžiulius pokyčius.
– Kokias išvadas padarėte, kai sezonas jau pasibaigė? – 15min paklausė V.Murausko.
– Sezonas, aišku, buvo nesėkmingas. Kaip aš suprantu, mes jį pralošėme dėl to, kad padarėme pakankamai daug klaidų tiek metų eigoje, tiek komandos komplektacijoje. Nors su klaidomis sugebėjome pirmauti beveik visą sezoną, jį galiausiai pralaimėjome.
– Kalbėjote apie klaidas kolektyve, ką turite omenyje?
– Kolektyvo klaidos – jos buvo iš visų pusių žiūrint. Į tai įeina ir klaidos pasirenkant žaidėjus, kurie buvo surinkti praėjusiais metais, nors aš, aišku, viską žinojau, be mano žinios tai nebuvo daroma.
Reiškia, pritariau toms klaidoms, nesuvaldžiau procesų ir sezono eigoje. Futbolas yra komandinis žaidimas, nebuvo stiprios komandos, trūko komandinės dvasios. Reikėjo ryžtingų sprendimų, kurių, būdamas prezidentas, nepadariau.
Komandinę dvasią lipdo visi: ir žaidėjai, ir gydytojai, ir treneriai, ir direktoriai, ir prezidentas. Nesulipdėme ir likome antri
Matomai per tiek metų, atsižvelgiant į amžių, dingo ryžtingumas. Reikėjo tiek personalo klausimu sprendimų kitokių, tiek ir žaidėjų srityje. Jie nebuvo atlikti ir dėl pandemijos įtakos, vasarą pasipildyti negalėjome. Įvyko, kas įvyko. Už klubą ir jo rezultatą aš esu atsakingas.
Sezonas buvo nevykęs, rezultatas nepasiektas, darbas buvo atliktas prastai, netinkamai ar su klaidomis.
Žiūri į veidrodį, matai save ir klausi: ko nepadarei ar ką padarei netinkamai? Ir tada darai išvadas
– Kalbate apie nepriimtus sprendimus, ar tai reiškia, kad galbūt reikėjo atsisveikinti su naujuoju treneriu?
– Ne, tai visa virtinė sprendimų. Kai komplektavome komandą, buvo vieni komplektuotojai, pradėjo sezoną kiti, galiausiai atvyko treneris, kuris prie komandos surinkimo neprisidėjo. Nors ir norėjome, bet pandemijos akivaizdoje neišėjo padaryti tam tikrų korekcijų. Visi kažko nepadarėme ar padarėme netinkamai.
Tik noriu pasakyti, kad visa tai mačiau, žinojau. Kaip vyriausias klube, nepriėmiau sprendimų laiku, tų nepopuliarių sprendimų, kuriuos reikėjo priimti.
Dabar nereikia jau ieškoti, kas ir ko konkrečiai nepadarė, bet esmė, kad nesulipdėme komandos. Tai buvo matyti ir sezono eigoje, ir europiniuose pasirodymuose. Komandinę dvasią lipdo visi: ir žaidėjai, ir gydytojai, ir treneriai, ir direktoriai, ir prezidentas. Nesulipdėme ir likome antri.
– Nemažai kalbama apie komandos rūbinės susiskaldymą tarp užsieniečių ir lietuvių, ar tai ir yra pagrindinė nesklandumų priežastis?
– Konkrečiai apie rūbinę nekalbėsiu ir viešai marškinių neskalbsim, bet tai viena iš dalių, kuri prisidėjo, kad vieningos komandos nebūtų.
Futbolas yra komandinis sportas. Turėjome pakankamai didelį kiekį stiprių žaidėjų, bet tos komandinės dvasios, kurią turėjome anksčiau – jos tiesiog nebuvo. O priežastys: ir rūbinė, ir už jos vykstantis gyvenimas, kuris tęsiasi 24 valandas per parą. Tas ir privedė prie nesėkmės.
– Vadinasi, ir kažkokios užklasinės veiklos buvo, kurios jūsų netenkino?
– Ne, ne užklasinės. Man viskas buvo matoma ir žinoma, bet reikėjo korekcijų ir žaidime, ir žaidėjų pasirinkime. Daug, daug buvo dalykų. Buvo matyti, kaip po išvykimo per pirmąjį karantiną grįžome ir žaidėme, ėjome į priekį, pirmavome lygoje.
Tada atsirado trikdžiai, „Žalgiris“ pasivijo. Laimėjome prieš juos rungtynes, buvome pajėgūs su jais kovoti, dar vėliau ir liga užklupo didžiąją dalį komandos. Tas auksines rungtynes žaidėme neturėdami sveikatos. Jei būtumėme nuosekliai ir kaip kumštis dirbę visą sezoną, galėjo tų auksinių rungtynių ir nebūti.
O į lentelę taškai skaičiuojami ir pirmų, ir paskutinių rungtynių. Čia gyvenimas, čia sportas, teko tenkintis antra vieta. Dabar yra laikas pamąstymams. Žiūri į veidrodį, matai save ir klausi: ko nepadarei ar ką padarei netinkamai? Ir tada darai išvadas.
– Trumpam grįžkime į tas paskutines rungtynes. Teko girdėti, kad jūs buvote vienas iš pagrindinių idėjos po pertraukos nežengti į aikštę iniciatorių. Kodėl persigalvojote?
– Tai istorija, kuri vyko rūbinėje. Minčių buvo visokių. Galvojome, ar grįžti, ar ne. Mes suprantame, kad iš mūsų tą įvartį pavogė 29-ąją minutę. Prie rezultato 2:1 futbole galima grįžti į rungtynes, laiko dar daug buvo likę. Išėjome į rūbinę su 0:2, jautėmės apvogti. Per tas 20-30 minučių iki antro kėlinio pradžios epizodą peržiūrėjo daug specialistų, daug skambučių sulaukėme ir iš kitų valstybių, ir iš Lietuvos. Visi tai matė kaip akivaizdų įvartį. Gimė minčių, kad, jei tokių įvarčių, neturint jokio kontakto, neįskaito, tai kaip galima laimėti rungtynes ar pasiekti lygiąsias?
Dėl to buvo gimę visokių minčių, bet žaidėjai turi karjeras, jiems reikia ir kituose klubuose žaisti. Aš pasakiau atvirai: „Jei neiname žaisti, aš, kaip prezidentas, galiu prisiimti atsakomybę“. Kažkam ją būtų reikėję prisiimti, kad žaidėjai tolesnėse karjerose neturėtų pasekmių.
Bet tai jau istorija. Futbolas turi tam tikras taisykles. Žmonės klysta, klausimas, ar sąmoningai, ar ne. Istorija tai nutyli. Nežiūrint į tai, kad „Žalgiris“ toms rungtynėms buvo pasiruošęs geriau ir kontroliavo eigą, nebūtinai visada nugali tie, kurie geriau atrodo ir geriau žaidžia.
Jei pabaigtume tą temą, tai noriu atsiprašyti futbolo bendruomenės, kad neišėjome medalių atsiimti. Mūsų nebuvo įspėję, kad teiks medalius po rungtynių. Mes trejus metus buvome čempionais ir nesame nė karto gavę medalių po rungtynių. 2019 metais mums tuos medalius atidavė maiše, aš juos ilgai nešiojausi ir galvojau, kada čia juos atiduoti komandai. Tai padariau po paskutinių draugiškų rungtynių šiemet.
Jei pabaigtume tą temą, tai noriu atsiprašyti futbolo bendruomenės, kad neišėjome medalių atsiimti. Mūsų nebuvo įspėję, kad teiks medalius po rungtynių.
Mes net minties neturėjome, kad gali būti apdovanojimai. Kai mūsų paklausė, kodėl neateiname, aš buvau su komanda, pusė žaidėjų jau buvo duše. Įvyko nesusipratimas. Jei būtų kas nors įspėjęs, tikrai būtume sudalyvavę apdovanojimuose.
– Jei žvelgtume į „Sūduvos“ sudėtį, kiek ji gali keistis prieš kitą sezoną, kiek pagrindinių žaidėjų jau neturėtume pamatyti?
– Daugumos jų nebus. Iš tikro, šiandien „Sūduvoje“ yra gal ne sąstingis, bet pauzė padaryta, kad apmąstytume sezoną, pagalvotume, kas reikalingi, kas ne, kokius pokyčius darysime. Juolab, kad ir žaidėjai sirgo, ir aš pats turėjau problemų šeimos aplinkoje. Nesudėlioti jokie taškai, bet jie bus dėliojami. Lapkritį pailsėti porą savaičių reikėtų, o gruodį pradėsime dėlioti.
Iš tų vyresnių žaidėjų penki turi sutartis, tai tiek jų matysime. Su kitais kalbėsime, nes ir po paskutinių rungtynių žaidėjai išskrido namo, neteko pasikalbėti. Ir laikas, ir nuotaikos buvo netinkamos.
Faktas, kad didžiosios daugumos tų žaidėjų kitais metais nematysime.
– Prie daug naujų veidų teks pratintis „Sūduvos“ gerbėjams kitais metais...
– Reikės. Būtų gerai ir vyriausią vadą pamatyti naują. Būtų puikus laikas ir vieta. Gal nuo tos vietos ir pradėsime. O paskui tų veidų bus tikrai naujų ir administracijoje, ir trenerių štabe, ir komandoje. Buvo ir A lygos susirinkimas, buvo numatytos 10-ties komandų gairės. Baigsime atostogas, į kurias teisę turime visi, ir žiūrėsime.
– Su Čempionų lygos korta ateinanti piniginė injekcija yra vienas pagrindinių nuostolių šiemet, kaip keisis klubo biudžetas?
– Visą laiką žinojau, kad čempionais visada nebūsime, kad pinigų sumažės. Jei komanda bus stipri, galima per Europos turnyrus pakovoti. Jei pasirodymas bus sėkmingas, uždirbti ten galima tikrai nemažai.
Kai Saulius Širmelis pasakė, kad jis neliks, tai išgirdo ir vietiniai treneriai, ir užsieniečiai
Aišku, biudžetui tai atsilieps, bet reikės bandyti tai kompensuoti: ar pinigais, ar geresniais sprendimais. Mes per tuos metus, kuriuos esu futbole, 13 ar 12 kartų dalyvavome Europos turnyruose, buvo dveji metai, kai nedalyvavome, vienais metais likome ketvirti ir tai neužtikrino, kitais metais buvome penkti, bet kažkaip atsitiesėme.
Komandų pajėgumai banguoja, sunku pasakyti, kaip bus kitais metais, bet „Sūduva“ futbolo žemėlapyje bus.
– Trenerio komanda kol kas neturi, bet gal turite nusimatę kandidatų?
– Yra labai daug pasiūlymų ir pasisiūlymų, bet jie dar nėra net peržiūrėti. Dar nėra laikas, bet gruodį kažkokiomis akimis į tai žiūrėsime.
Kai Saulius Širmelis pasakė, kad jis neliks, tai išgirdo ir vietiniai treneriai, ir užsieniečiai. Yra tų pasiūlymų ir pasisiūliusiųjų, kad jie gali, bet čia procesas, kuris vyks tam tikru laiku. Ir apie žaidėjus taip pat. Būtų gerai, kad treneris atsirastų, o tada kalbėtume apie žaidėjus.
