Ant Reino upės, skiriančios Lichtenšteino ir Šveicarijos teritorijas, kranto pastatytas stadionas ketvirtadienį vakare tikrai nebus triukšmingas.
Sutikti vietiniai 15min įvardijo skirtingus galimo tribūnų užpildymo skaičius, bet nė vienas nesiryžo prognozuoti didesnės nei 1500 aistruolių auditorijos stadione, talpinančiame iki 7600 žmonių.
Kaip susitarę atostogų sezoną viena iš sirgalių pasyvumo priežasčių įvardiję Vaduco klubo atstovai parodė į dvi iš keturių tribūnų, kurios ketvirtadienį bus uždarytos.
„Bet jei atvažiuotų „Sevilla“, tada gal ir 5000 susirinktų. Kai rinktinė žaidė su Ispanija, čia buvo sausakimša“, – pasakojo vienintelis su Valdu Urbonu trečiadienį pakalbėti nusprendęs Lichtenšteino žurnalistas.
Jaukaus natūralios vejos stadiono, įsikūrusio kalnų apsuptyje ir kainavusio apie 16,5 milijono eurų, gal ir nebūtų iki šiol, jei ne FIFA ir UEFA, kurios Lichtenšteinui pateikė savotišką ultimatumą: arba standartus atitinkantis stadionas, arba jokių tarptautinių rungtynių šalyje.
Dvejopi jausmai kalbant apie „Rheinpark“ tvirtovę apima 34-erių žalgirietį Saulių Mikoliūną. Jis čia su Lietuvos rinktine prieš septynerius metus 0:2 krito prieš Lichtenšteiną, tačiau po metų atsirevanšavo varžovams identišku rezultatu. Tada tai buvo vos 10-ta Lichtenšteino pergalė istorijoje.
„Manau, kad gal neįvertinome varžovų, gal išėjome ne taip nusiteikę, o kai priešininkas būna nusiteikęs maksimaliai, prarandi žaidimo ritmą ir tada sunku įeiti į rungtynes“, – su 15min prisiminimais apie skaudų dūrį dalijosi S.Mikoliūnas.
Tiesa, paklaustas apie Lichtenšteino futbolo sirgalius, žalgirietis teigė jų neprisimenantis: „Žinokit, aš į juos nekreipiu dėmesio, nuo Škotijos laikų esu užsigrūdinęs ir koncentruojuosi į žaidimą, o kokie ten žiūrovai – man jokio skirtumo.“
Kad problemų tiek S.Mikoliūnui, tiek „Žalgiriui“ Vaduce ketvirtadienį gali būti, pasimatė jau pirmose komandų rungtynėse, kai antroje Šveicarijos lygoje besivaržantis Vaduco klubas po pertraukos Vilniuje vos nenubaudė šeimininkų ir namo išvažiavo pralaimėjęs 0:1.
Tad vilniečiai gali sukontroliuoti tai, kas vyksta aikštėje, deja, su gamta čia nepakovosi. Trečiadienį dieną karštis pasiekė ir vietiniams sunkiai pakeliamą 35 laipsnių ribą, o kaitrą per „Žalgirio“ treniruotę pakeitė liūtis, privertusi nutraukti pratybas 20 minučių anksčiau.
Vis tik paskutinės orų prognozės panašių išbandymų per ketvirtadienio rungtynes nežada. Spėjama, kad temperatūra kils iki 26 laipsnių, lietaus nenumatoma.
Paties Vaduco „Žalgirio“ žaidėjai patyrinėti galimybių neturėjo. Komanda yra įsikūrusi aukščiau kalnuose esančiame viešbutyje, tad 15 kilometrų iki stadiono vingiuotais keliukais žemyn tenka leistis apie pusvalandį.
Vis tik, atrodo, kad tokios gyvenimo sąlygos komandai yra idealios: visiška ramybė ir gamtos apsuptis. Būtent po kalnus abu rytus Valdas Urbonas išsivedė savo auklėtinius pasivaikščioti. Treneris 15min sakė, kad tai – ne tik žaidėjų ištraukimas iš kambarių, pasidairymas po gamtą, bet ir vertinga mankšta po pusryčių.
Bet sakyti, kad futbolininkai, neapžiūrėję Vaduco, kažką prarado – sudėtinga. 15min nuvykus į Vaduco centrą iš pradžių buvo sunku suprasti, kur tas mažo miestelio centras išvis yra. Galiausiai orientyru tapo turistų grupelė su gidu priešakyje, tačiau pagrindinė gatvė teturėjo keletą barų ir suvenyrų parduotuvių.
Jei iš to, ką pavyko pamatyti trečiadienio dieną, reikėtų išvesti gyventojų amžiaus vidurkį, jis tikrai siektų mažiausiai 40 metų. Autobuse, besileidžiančiame nuo kalnų, buvo vien pensinio amžiaus gyventojai, o miesto širdyje per pirmąjį pusvalandį jauniausi sutikti vaduciečiai buvo plušantys statybininkai. Iš viso skaičiuojama, kad Vaduce gyvena vos pusšešto tūkstančio žmonių.
Vaduce esantys pastatai didelio įspūdžio nepalieka, viskas atrodo logiškai, kai žinai, kad nykštukinę valstybę supa Šveicarija ir Austrija. Maža to, ir kalba čia žmonės vokiškai, o atsiskaitinėja Šveicarijos frankais.
Daug pramogų Vaduce taip pat nevertėtų tikėtis: mieste yra keletas muziejų, paminklų ir gražių nedidelių aikščių, bet visa tai būtų galima aplankyti gan greitai.
Dar vienas į akis krintantis dalykas – tai, kuo labiausiai ir garsėja Lichtenšteinas: itin finansinėms procedūroms dėl vykdomos politikos palanki šalis gausi būtent bankų ir kitų finansines paslaugas teikiančių įmonių.
Ir nors pačiame Vaduce veikti daug nėra ką, viską atperka nuostabūs nesibaigiančių Alpių vaizdai. Jais ketvirtadienį per rungtynes kažin ar spės pasimėgauti dėl kelialapio į trečiąjį etapą besigrumsiantys žalgiriečiai, tačiau atšvęsti būsimą akistatą su laukiančia „Sevilla“ proga būtų gera.
Ar Lichtenšteinas po aštuonerių metų pertraukos nesuduos dar vieno smūgio Lietuvos futbolui – pamatysime ketvirtadienį. Rungtynių pradžia – 20 val.
