Valdas Ivanauskas šypsosi.
54 metų futbolo treneris pralaimėjo lažybas, bet juokauja, kad išsaugojo santuoką, kai prieš finalą pareiškė, kad tiki Italijos pergale.
Tai buvo paprastesnis spėjimas, nei netikėta jo žmonos prognozė – moteris dar prieš Europos pirmenybes pasakė, kad turnyrą laimės Italija.
Po mėnesį trukusių varžybų, 7 rungtynių, Italijos futbolininkai sužibo auksu, finale po 11 metrų baudinių sekmadienį Vemblio stadione palaužę anglus.
„Jie verti titulo pagal visą čempionato eigą, – 15min laidoje „Vieni Vartai“ italus gyrė V.Ivanauskas. – Aišku, skausminga Anglijai, visa šalis ilgai laukė titulo, buvo didelis ažiotažas.“
Iki tol vienintelį kartą Europoe čempione Italija buvo tapusi 1968 metais. Ji keturis sykius iškovojo pasaulio pirmenybių auksą, bet nuo 2006 metų buvo praėję daug laiko, o pastaruosius dešimtmečius italai dažnai žaidė gynyba paremtą futbolą.
„Pasikeitė jų žaidimo stilius. Jie atsisakė taip vadinamo „catenaccio“ (gynybinio futbolo). Gynybos sistema išliko, bet šįkart buvo ypatingai stipri buvo ir atakuojančių saugų bei puolėjų linija. Komanda atrodė labai gerai subalansuota, turėjo gerus atsarginius žaidėjus. Tai buvo atakuojantis futbolas, visiškai kitoks nei tas, kokį italai žaisdavo anksčiau, – kalbėjo V.Ivanauskas. – Be to, nuo pat pirmųjų rungtynių su Turkija italai išlaikė labai aukštą energiją, rodė puikų fizinį pasirengimą, – tai stebėtina, žinant kiek daug rungtynių sužaidžiama Italijos lygoje. Tačiau jie spaudė varžovus visas rungtynes. Stebuklinga komanda.“
Treneris Roberto Mancini sugrąžino šypsenas italams, kurie prieš ketverius metus išgyveno tamsiausią savo futbolo etapą, nepatekę į 2018 metų pasaulio čempionatą – pirmą kartą per šešis dešimtmečius.
2018 metais prie rinktinės stojęs R.Mancini tapo Italijos futbolo renesanso architektu.
„Nusivylimas buvo didelis, lūkesčiai dideli. Italija laukė, o atėjęs Mancini pakeitė sistemą, pakeitė sudėtį, atjauninęs ją. Visa tai – jo dėka, – apie kolegą kalbėjo V.Ivanauskas. – Matėsi ir jo ramybė. Finale po pirmo kėlinio italai buvo atsilikę, jautėsi įtampa, bet visą čempionatą mačiau, kad jo ramybė persiduoda žaidėjams. Visa komanda labai norėjo titulo. Vien tai, kaip jie giedojo Italijos himną vertė žavėtis.“
V.Ivanauskas akcentavo, kad finale Anglija pasirinko tokią pačią taktiką, kaip ir aštuntfinalyje su Vokietija. Dvikovoje su italais pirmą kėlinį viskas veikė.
„Žaidėjų pasirinkimas buvo panašus, bet Italija turėjo iniciatyvą antrajame kėlinyje. Matėsi, kad kiekvienas Italijos žaidėjas yra stipresnis. Anglai tikėjosi, kad kažką sukurs Sterlingas, Saka. Tačiau italai nesuteikė jiems šansų. Anglams buvo sunku. Per pirmąsias 15 minučių antrajame kėlinyje anglai nesugebėjo išlįsti iš italų spaudimo, kuris vis didėjo ir didėjo“, – analizavo V.Ivanauskas.
Kai rungtynių ir pratęsimo laikas baigėsi rezultatu 1:1, Anglijos rinktinės treneris Garretehas Southgate'as patikėjo 11 metrų lemiamus smūgius jauniems žaidėjams. Tačiau Marcusas Rashfordas pataikė į virpstą, Jadono Sancho ir Bukayo Sakos smūgius atrėmė vartininkas Gianluigi Donnarumma.
„Dar per 11 baudinių seriją su kolegomis prakalbome, kad tai yra neteisingas trenerio sprendimas. Be to, Saka „neįėjo“ į rungtynes. Tai jaunas, perspektyvus žaidėjas, bet jis į aikštę kilo nuo atsarginių suolo, matėsi, kad finale jis perdegė.
Mūsų nuomone, tai buvo neteisingas sprendimas, ką paskui pripažino ir pats treneris, paaiškinęs, kad rinkosi tuos, kurie geriausiai smūgiavo per treniruotes. Tačiau jis nepajautė, kad Saka aikštėje lyg nesavas. Treneris pripažino kaltę, tai verta pagarbos, bet šįkart jis suklydo“, – sakė V.Ivanauskas.
Anglija svarbiausiose turnyruose yra laimėjusi mažiau nei trečdalį baudinių serijų. V.Ivanausko nuomone, neatsitiktinai: „Tai – psichologija. 11 metrų baudinius gali treniruotis, bet per rungtynes yra didelė įtampa, ne visi susitvarko.“
Pats V.Ivanauskas, per karjerą ilgiausiai žaidęs Vilniaus „Žalgiryje“, Vienos „Austria“ ir „Hamburg“, baudinius realizuodavo geriau nei Anglija sekmadienio vakarą: „Mano procentas – aukštas. Esu neįmušęs gal tik 2-3 baudinių. Pasižymėjau reikalinga ramybe, nors nėra lengva. Kai mano treniruojamas „Hearts“ laimėjo Škotijos taurę irgi buvo sunku, nors žaidėme prieš silpnesnę komandą. Pats Edgaras Jankauskas yra sakęs, kad prieš smūgiuojant 11 metrų baudinį pradeda atrodyti, kad atstumas iki kamuolio išauga iki 200 metrų, vartai mažėja, o vartininkas didėja. Psichologinis krūvis – didelis.“
Italijos vartus gynė 196 cm ūgio Gianluigi Donnarumma. Nors jam tik 22-eji, vartininkas atrėmė du smūgius ir tapo rungtynių didvyriu.
Pirmą kartą per Europos čempionato istoriją vartininkas buvo išrinktas geriausiu turnyro žaidėju.
„Geriausiu galėjo tapti ir Bonucci ar Chiellini, gal ir kažkas iš saugų, o vartininko išrinkimas nustebino. Tačiau jis vertas šio prizo, traukė komandą ir pusfinalyje su Ispanija. Tas jo ramumas, Dievo duotas talentas – jis ilgai įsitvirtino vartininkų elite“, – sakė V.Ivanauskas.
Pirmą kartą per finalą abu įvarčius pelnė gynėjai – Luke'as Shaw mačo pradžioje išvedė Angliją į priekį, o antrajame kėlinyje po kampinio kilusia sumaištimi pasinaudojo Leonardo Bonucci.
V.Ivanausko nuomone, neatsitiktinai šiame čempionate atakose spindėjo gynėjai. „Tai – tendencija. Bendrai futbolas buvo aukšto lygio, o krašto gynėjai jau nėra tik gynėjai. Jie žaidžia atakuojančiuose pozicijose, jų fizinis pasirengimas – geras. Krašto gynėjai vis dažniau jungiasi į atakas. Tada komanda turi dirbti kaip laikrodis, nes kažkas turi užpildyti nubėgusio gynėjo paliktą erdvę“, – sakė jis.
Rezultatyviausiam turnyro žaidėjui skirtą Aukso batelį laimėjo Cristiano Ronaldo, pelnęs 5 įvarčius.
Nors tiek pat įmušė ir čekas Patrikas Schickas, portugalui pirmenybę suteikė papildomas rodiklis – 1 rezultatyvus perdavimas.
Vis dėlto, V.Ivanauskas labiau gyrė P.Schicką. „Aš nuo čempionato pradžios jį sekiau, buvo įsidėmėjęs jį dar Bundeslygoje, kai jis iš pradžių žaidė „Leipzig“, paskui Lėverkūzeno „Bayer“ komandose. Jis įrodė savo vertę aukščiausio lygio turnyre.
Schickas, Švedijos puolėjas Alewanderis Isakas – buvo įdomių jaunų puolėjų. Man patiko, kad šiame čempionate komandos nebijojo leisti labai jaunų žaidėjų – 17 ar 18 metų.“
Anglija, Prancūzija, Belgija, Vokietija, Ispanija, Italija buvo laikoma tarp favoričių, o iš mažesnių šalių V.Ivanauskui geriausią įspūdį paliko Šveicarija ir Austrija.
Vokietijoje per karjerą ilgai žaidęs V.Ivanauskas teigė, nujautęs, kad šios šalies komanda šįkart toli nežygiuos.
„Vokietijoje pastaruoju metu didelis chaosas. Pasikeitė federacijos vadovai, yra problemų organizacijoje. Kita vertus, atėjo laikas pokyčiams. Neabejoju, kad Vokietija pasikeis, kardinaliai keisis visa Vokietijos futbolo sistema, – sakė V.Ivanauskas. – Žaidimo modelio jie nekeis, bet naujas treneris Hansi Flickas imsis kitokių permainų.“
V.Ivanauskas įvardino dar kelias nuvylusias komandas: „Po 2018 metų pasaulio čempionato, kai jie pasiekė ketvirtfinalį, rusams pradėjo atrodyti, kad viskas su jų futbolu yra gerai, bet taip nėra. Jie darkart įsitikino, kad būtina jaunimo integracija, reikia stiprintis jaunimu.
Nusivylimu tapo ir Belgija. Visi vis kalba, kada sprogs auksinė karta, bet nesulaukia titulo. Dabar belgus jau daug kas nurašo, bet joje daug individualiai stiprių žaidėjų, Belgija lieka stipria komanda, manau, kad jų paskutinis šansas bus kitais metais pasaulio čempionate Katare.
Visapusiškai nuvylė ir Prancūzija. Turint tokio aukšto lygio žaidėjus didžiausias galvos skausmas buvo treneriui. Ką išsirinkti: Olivier Giroud, Kylianą Mbappe, Karimą Benzemą ar Antoine'ą Griezmanną? Jautėsi prancūzų egoizmas, savanaudiškumas, savęs pervertinimas – tai pakišo jiems koją. Bet jie patenkinti savimi. Jie nėra alkani, laimėję 2018 metų pasaulio čempionatą.“
V.Ivanauskas laukia labai įdomaus pasaulio čempionato Katare kitais metais. Jis nujaučia iš kokio žemyno bus nugalėtojai.
„Taip, Argentina, Brazilija, ta pati Kolumbija ar Urugvajus yra labai stiprios, tačiau aš manau, kad laimės Europos komanda, – sakė V.Ivanauskas. – Aišku, daug planų galu sujaukti pandemija.
Čempionatas vyks lapkritį ir gruodį, daug klausimų, kaip bus sutvarkytas varžybų tvarkaraštis, juk reikia kelių savaičių pasirengti. Vis dėlto, manau, kad laimės Europos ekipa.“
