„Joan Gamper“ futbolo centre šeštadieniais ir sekmadieniais verda gyvenimas. Savaitgalio rungtynių čia žaisti renkasi dauguma iš 14-ikos FC „Barcelona“ akademijos komandų. Šalia esanti gatvė tiesiog užkimšta jaunųjų futbolininkų palaikyti atvykusių tėvų automobilių. Prie kiekvienos futbolo aikštės sudarytos sirgalių zonos, kuriose jie aktyviai palaiko savo jaunąsias atžalas. Ypač stengiasi svečių komandos gerbėjai, jie šios kelionės laukė visą sezoną, o įveikti FC „Barcelona“, kad ir U-8 komandą, yra garbė ir svajonė.
Vienas rungtynes keičia kitos, mušami įvarčiai, savo komandas gelbėja vartininkai, nurodymus duoda treneriai. Kaip jau minėjau, iki 12 metų rungtyniaujama 7 prieš 7 (įskaitant vartininkus), truputį mažesniame plote nei per pusę padalinta futbolo aikštė. Rungtynes sudaro keturi kėliniai po 15 minučių. Po pirmojo ir trečiojo daroma dviejų, o po antro – 15 minučių pertrauka. Treneriai šias pauzes išnaudoja duodami patarimus, o per didžiąją pertrauką komandos susirenka rūbinėse. Pabaigus rungtynes lygiai tas pats – rungtynių analizė rūbinėje šventas dalykas. Komandos, kurios rungtyniauja 11 prieš 11 žaidžia pilnų matmenų futbolo aikštėje du kėlinius po 40 minučių.
Kiekvienos rungtynės yra filmuojamos, kartais net trimis kameromis, o po rungtynių pora žaidėjų ir treneris turi pakomentuoti rungtynes „Barca TV“ kanalo žurnalistams. Ir nesvarbu, kad tau ką tik sukako 8 metai...
Ūgis nesvarbu: galimybę turi visi
Į akis krenta tai, kad žaidėjų fiziniai duomenys nėra išskirtiniai. Anglijoje atsistojus šalia keturiolikmečio kartais tenka užversti galvą ir nuoširdžiai suabejoti jo amžiumi bei galvoti ką jie valgo. FC „Barcelona“ akademijoje atvirkščiai, dauguma žaidėjų atrodo dviem metais jaunesni. Taip bemąstant ir stebint U-15 rungtynes pats mažiausias „Barcos“ žaidėjas aikštėje pelno įvartį. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog beveik visą darbą atliko juodaodis puolėjas, vėliau pats pelnysiantis porą įvarčiu, o „mažylis“ tik atsidūrė reikiamu momentu reikiamoje vietoje. Bet ar tai nėra žaidėjo meistriškumo įrodymas laiku atsidurti ten, kur labiausiai reikia ir padaryti tai, ko tuo metu labiausiai reikia komandai? „Barcos“ filosofijoje ūgis ir svoris nėra svarbu. Svarbiausia – ką tu sugebi ir kaip mąstai aikštėje, todėl čia vienodas galimybes turi ir maži, ir dideli.
 |
| Asmeninio arch. nuotr./Valdas Dambrauskas |
Kaip ir išvakarės treniruotėse, net jei nežinotum, kad čia žaidžia „Barca“, tai išduotų žaidimo stilius. Neįtikėtina kantrybė kontoliuojant kamuolį. Priešininkų komandos taip pat moka žaisti ir neretai jų komandose yra geriausias žaidėjas aikštėje, bet „Barcos“ mašina traiško visus. Kamuolys greitai juda bėgiodamas nuo vieno žaidėjo pas kitą, beveik visą laiką savo kelio gale surasdamas žaidėją, vilkintį granatinę mėlyną aprangą. O futbolininkai pailsėti kamuoliui neleidžia, visą laiką jį perduoda vienas kitam. Tol, kol priešininkas nebespėja ir atsiradusi erdvė išnaudojama smūgiui į vartus. Akivaizdu, kad tai ne tik technika ar fizinis paruošimas. Žaidėjai supranta futbolą ir jo principus. Kiekviename taktikos vadovėlyje yra parašyta, kad pagrindinis atakos principas yra erdvės sukūrimas. Kitaip tariant, perėmusi kamuolį komanda turi išsiplėsti. Tuose pačiuose vadovėliuose aiškinama, kad vienoje aikštės pusėje atlikus perdavimus sukuriama laisva erdvė kitoje, tada kamuolys pervedamas ten. Čia net aštuonmečiai tai atlieka automatiškai.
Sukūrė savitą stilių
Italų žurnalistas Gabriele Marcotti ir buvęs žaidėjas Gianluca Vialli savo knygoje „Itališkas darbas“, lygindami itališko ir angliško futbolo skirtumus, iškėlė įdomią teoriją. Pasak jų, italų gynybinis futbolas „catenacio“ atspindi nacionalinį italų charakterį: minimalios priemonėmis gauti maksimalią naudą. Autorių nuomone, italai tingi, bet kantri tauta, kuri geriau galvos kur ir kaip bėgti, užsiimti poziciją bei kantriai laukti priešininko klaidos, o atsiradus progai žaibiškai suduoti mirtiną smūgį panaudojant savo technikos sugebėjimus bei kūrybingumą. Anglai atvirkščiai, yra labai darbšti ir karinga tauta pasaulio istorijoje, tai įrodę industrinės revoliucijos bei kolonizavimo pavyzdžiu. Būtent todėl ir Anglijos futbole vertinami žaidėjai, kurie yra darbštūs kovotojai, o jų techniniai sugebėjimai ir kūrybingumas pasitraukia į antrą planą.
FC „Barcelonos“ jaunieji futbolininkai ko gero perėmę visa tai, kas geriausia iš abiejų šalių. Begalinė kantrybė kontroliuojant kamuolį, puikus pozicinis žaidimas bei nuolatinis judėjimas aikštėje, žaibiškas spaudimas priešininkams praradus kamuolį parodo kodėl „Barca“ dominuoja pasaulyje.
Pasak Anglijos Premer lygos klubo „Wigan Athletic FC“ vyriausiojo trenerio Roberto Martinezo, ta komanda, kuri padaro daugiau perdavimų, turi daugiau šansų laimėti. Nors pasaulinė praktika nebūtinai tai patvirtina, užtenka prisiminti Graikijos rinktinę Europos čempionate 2004-aisiais metais, „Barcos“ akademija taip pat vadovaujasi šiuo principu. Visą dieną stebint rungtynes, absoliučiai visų amžiaus grupių komandos turėjo kamuolio kontrolės persvarą. „Barcos“ jaunieji futbolininkai paprasčiausiai perdavimais nuslopina priešininko budrumą.
Aikštėje – jokios agresijos
Įdomu paminėti tai, kad visos rungtynės žaidžiamos be perdėtos agresijos, kuri tokia akivaizdi Anglijoje ar net Lietuvoje. Žaidėjai ir treneriai visiškai neapeliuoja į teisėjų sprendimus, nesiginčija vieni su kitais, nėra kvailų pražangų, kuriomis silpnesnis stengiasi bent taip pranokti varžovą. Manau, visi esame girdėję trenerių raginimą: „Jei negali apžaisti, bent jau įspirk priešininkui“. Čia šis skatinimas tikrai liktų nesuprastas, nes visi koncentruojasi į futbolą.
Žaidėjai ir treneriai visiškai neapeliuoja į teisėjų sprendimus, nesiginčija vieni su kitais, nėra kvailų pražangų, kuriomis silpnesnis stengiasi bent taip pranokti varžovą
Po rungtynių absoliučiai visi žaidėjai aikštėje draugiškais apsikabinimais ir rankų paspaudimais dėkoja vieni kitiems, teisėjams, treneriams. Abi komandos draugiškai padėkoja ir žiūrovams. Michel Bruyninckx, vienas garsiausių belgų trenerių, jau eilę metų skelbia teoriją, kuri koncentruota į futbolininkų smegenis. Pasak jo, žaidėjai negali būti agresyvūs, nes išsiskiriantys hormonai slopina greitus mąstymo procesus. Nenuostabu, kad FC „Barcelona“ buvo pirmasis klubas, pasiūlęs bendradarbiavimą šiam treneriui.
Išskirtinė futbolo paronama baigiasi „Mini Estadio“, kuriame rungtyniauja FC „Barcelona“ B komanda. Stadionas talpinantis kiek daugiau nei 15 tūkstančių žiūrovų buvo pastatytas 1982 metais ir yra vienas geriausių dublerių komandų stadionų pasaulyje. Šiandien tribūnose apie 3000 ištikimiausių žiūrovų.
Rungtynės išties gražios. Daug smūgių, kombinacijų, įvarčių. „Barca“ savame stiliuje, kantriai cirkuliuoja kamuolį, praradus presinguoja taip, kad priešininkas net nespėja pagalvoti ką su juo daryti. Žaidėjų individualus meistriškumas taip pat gniaužia kvapą. Jau pirmąją minutę krenta įvartis į „SD Huesca“ vartus, o 25 min. jaunoji „Barcos“ karta jau pirmauja 3-0... Intriga atsiranda antrajame kėlinyje, kai jaunosios žvaigždės prisnūsta „siestai“, juos netikėtai prižadina du po kampinių krentantys įvarčiai. Dar vienas „Barcos“ įvartis vėl viską sustato į vietas.
Futurologai pasaulio ateitį piešia neįsivaizduojamą be intelektualių robotų. Ateityje, pasak mokslininkų, jie taps nepriklausomi nuo žmonių ir bus nepaprastai intelektualūs. Niūriausiuose ateities scenarijuose jie pavergs žmoniją ir privers juos vergauti. Vakare, rungtynių FC „Barcelona“ ir FC „Villareal“ pertraukos metu rašant šį blogą, pagalvojau, kad visą FC „Barcelona“ struktūrą galima palyginti su tokia intelektualia mašina. Kiekviena jos detalė nepriekaištingai dera su kitomis, sudarydamos vieningą visumą. Ji labai intelektuali, o visas likę futbolo pasaulis lenkiasi jai.
