To, ką matė V.Ivanauskas, nepastebėjo kiti
Šalčiu kvėpuojantį pirmadienio vakarą Lietuvos futbolo rinktinė baigė šių metų pasirodymą 1:1 pasibaigusiu kontroliniu maču su Kuveitu.
Prieš tai mūsų šalies futbolininkams nepavyko pabėgti iš įšalo žemių pasaulio čempionato atrankoje, kurioje lietuviai finišavo paskutiniai C grupėje po Šveicarijos, Italijos, Šiaurės Airijos ir Bulgarijos.
Pats Valdas Ivanauskas įžiūrėjo progresą rinktinės kelyje, prie kurios vairo pats atsidūrė praėjusią vasarą, pakeitęs Lietuvos futbolo federacijos atleistą Valdą Urboną.
Pergalė prieš Bulgariją, lygiosios su Kuveitu ir penki pralaimėjimai (dusyk Šiaurės Airijai, po kartą Italijai, Šveicarijai ir Bulgarijai) – tokie buvo V.Ivanausko komandos rezultatai.
„Rezultatai netenkina, žaidimo turinys irgi netenkina, – sakė buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės futbolininkas Deividas Šemberas. – To atspindys ir buvo pirmadienį – gal draugiškų rungtynių su Kuveitu nereikia rimtai vertinti, nes tai buvo proga patikrinti kai kuriuos jaunus žaidėjus, bet man kyla klausimų.
Pozityvumo mažai. Nors gerbiu Valdą ir jo darbą, rezultatų nematyti ir vargu, ar jie bus ateityje, nes nematyti ir proveržio. Labiausiai norėtųsi žaidėjų progreso, tačiau dabar negalėčiau sakyti, kad vyksta tobulėjimo procesas. Kiek daugiau galimybių jauniems žaidėjams yra neblogai, bet rinktinė nėra išbandymų poligonas, joje turi žaisti geriausi.
Aš mačiau žaidėjų atsidavimą ir pastangas, bet to neužtenka, tik keli žaidėjai atitinka vidutinės komandos lygį. Stebuklų nebūna, o jei ir pasitaiko – tai retai. Estai ir latviai jau surenka daugiau taškų grupės varžybose. Gal jų grupės kiek silpnesnės, tačiau jau nebe pirmas kartas, kai kaimynai surenka daugiau taškų nei mes.“
Buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas ir treneris Edgaras Jankauskas proveržio ženklų tiek rezultatų grafoje, tiek žaidimo taktikoje nepastebėjo. Komanda vėl rėmėsi keturių gynėjų, dviejų atraminių saugų, trijų atakuojančių saugų ir vieno puolėjo modeliu.
„Kiek mačiau, visose rungtynėse buvo rungtyniaujama ta pačia 4-2-3-1 schema, – sakė E.Jankauskas. – Taktinio lankstumo aš neįžiūrėjau.“
V.Ivanauskas po atrankos etapo stiklinę matė labiau puspilnę nei pustuštę.
„Žaidėjai suprato, ko reikalaujame, ir, manau, jie jaučia tą malonumą“, –spaudos konferencijoje sakė V.Ivanauskas ir pabrėžė, kad žaidėjai parodė šimtaprocentinį atsidavimą, be to, komanda padarė „nemažą žingsnį į priekį.“
Tačiau E.Jankauskui tokie pasakymai atrodo dirbtini. Jis teigė, kad rinktinės vyrai ir anksčiau pasižymėjo atsidavimu ir pastangomis, o kaip patirtas malonumas ir kokie reikalavimai buvo suvokti, lieka neatsakyta.
„Proveržis? Tai labiau bandymas suformuoti nuomonę žiūrovui – pareiškimai apie rinktinės teisingą kelią man nelabai suprantami. Tame minčių kratinyje aš nesupratau, ką buvo norima pasakyti“, – stebėjosi E.Jankauskas.
Kas atsiskleidė, o kas ne?
Nuo pat savo darbų rinktinėje pradžios V.Ivanauskas pabrėžė, kad kryptis yra ne rezultatai, o pokyčiai rinktinėje.
Komandoje svarbiais žaidėjais tapo Benas Šatkus, Edgaras Utkus, Dominykas Barauskas, Linas Mėgelaitis, Edgaras Dubickas.
Tačiau, D.Šembero nuomone, į rinktinę pateko ne visi perspektyvūs žaidėjai.
