VAR sistema Lietuvos futbole: kada realu tai turėti?

Bandymai – tik epizodiniai

Revoliuciją planetos futbole sukėlusi technologija mūsų šalyje kol kas bandyta tik epizodiškai.

Pirmą kartą tokį ambicingą eksperimentą dar 2019-ųjų kovą įgyvendino ne profesionalai, o Vilniaus regionų futbolo sąjunga (VRFS), kuri vaizdo kambarį ir keturias kameras (dvi iš jų fiksavo nuošalės situacijas) mėgėjiškai sumontavo per Sekmadienio lygos (SFL) Supertaurės mačą tarp „Navigatorių“ ir „Ozo“.

Teisėjai turėjo galimybę peržiūrėti abejotinus epizodus monitoriuje, radijo ryšio priemonėms naudota teisėjų komunikacijos įranga.

Antroji panaši kregždė į Lietuvą užsuko prieš kelias savaites, kai VAR sistema pirmą kartą oficialiai išbandyta per Lietuvos salės futbolo (futsal) čempionato centrines rato rungtynes tarp Kauno „Vyčio“ ir Jonavos „Vikingų“.

„Scanpix“ nuotr./VAR sistema

Bendradarbiaujant su Lietuvos futbolo teisėjų asociacija (LFTA) nutarta, kad teisėjai peržiūras galės panaudoti tik įvarčio, 6 metrų baudinio ar raudonos kortelės situacijose.

Abu eksperimentai pasiteisino ir entuziastų turėjo kur kas daugiau nei kritikų, tačiau LFTA prezidento Sergejaus Slivos įsitikinimu, kokybiniam ir kiekybiniam žingsniui prireiks dar nemažai laiko.

„Bandymu tikrai buvo patenkinti visi. Teisėjams tai gerokai palengvina darbą, nes padeda išvengti ginčytinų situacijų, žaidėjai taip pat priversti elgtis kur kas labiau disciplinuotai ir puikiai supranta, kad kiekvienas truktelėjimas ar stuktelėjimas varžovui dabar jau matosi“, – 15min sakė S.Sliva.

Anot LFTA vadovo kalbos apie VAR sistemos diegimą bent jau salės futbolo pirmenybėse sklando maždaug pusę metų. Po sėkmingo eksperimento S.Sliva apie VAR perspektyvas Lietuvoje žada kalbėtis ir per artimiausią Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomojo komiteto posėdį, kuris vyks ateinantį ketvirtadienį.

„Noras yra, tačiau viskas remiasi į finansus. Norint įdiegti šią sistemą reikia labai daug lėšų. Mano manymu, be FIFA ir UEFA įsikišimo bei paramos šansų VAR turėti A lygoje ar salės futbolo pirmenybėse yra beveik neįmanoma“, – savo nuomonę dėstė S.Sliva.

LFF nuotr./Sergejus Sliva

Lūžis – jau kitąmet?

Esminis lūžis galėjo įvykti jau ir 2021-aisiais, tačiau visas kortas sumaišė pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija.

UEFA vykdomasis komitetas dar 2019-ųjų gruodį projektavo, kad 2022-ųjų metų pasaulio čempionato atranką visos Europos komandos pradėtų savo stadionuose jau turėdamos VAR sistemą.

Anot LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus, labai tikėtina, kad ši ambicija būtų virtusi realybe, tačiau planus koregavo COVID-19.

„Tokia idėja tikrai buvo, bet dabar šis sumanymas yra atidėtas. UEFA buvo sumąsčiusi VAR sistemą diegti centralizuotai regionuose. Tai reiškia, kad regione turėtume vieną ar kelias UEFA atrinktas VAR sistemą diegiančias įmones ir galėtume kreiptis į jas. Viskas būtų daroma regioniniu principu, kad federacijoms tenkantys kaštai būtų kuo mažesni. Atskiro finansavimo šiai technologijai UEFA neskirtų, tektų mokėti iš tų kaštų, kuriuos gauname“, – 15min pasakojo E.Stankevičius.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Edgaras Stankevičius

LFF generalinio sekretoriaus teigimu, labiausiai tikėtina, kad pirmąjį VAR krikštą gautų tas stadionas, kuriame žaidžia nacionalinė rinktinė.

„Pirminė mintis buvo apie LFF stadioną, tačiau netrukus po to norėtume VAR įdiegti ir visuose A lygos stadionuose. Kada tai gali būti įgyvendinta? Mano nuomone, labai daug kas priklausys nuo to, kaip šiemet seksis kovoti su pandemija. Jei Europos čempionatas įvyks, manau, po jo UEFA vėl pradės šią idėją klibinti vis stipriau. Kitam sezonui galbūt idėja dar nebus įgyvendinta, bet tikiu, kad dar po metų – visai realu“, – svarstė LFF generalinis sekretorius.

Kaimynai – panašioje situacijoje

Panašioje laukimo stadijoje gyvena ir mūsų kaimynai latviai.

„Pokalbius apie VAR sistemą esame turėję tiek lygoje, tiek ir su Latvijos futbolo federacija. Tam, kad mes galėtume tai įgyvendinti, yra svarbūs trys faktoriai: būtina pagerinti filmavimo kokybę, nes VAR kriterijus atitinka tik tie mačai, kurie filmuojami ir rodomi Latvijos nacionalinėje televizijoje. Taip pat reikia apmokyti teisėjus bei išspręsti finansinius klausimus, nes kalbame apie dideles sumas“, – 15min sakė Latvijos „Virsligos“ valdybos pirmininkas Maksimas Krivunecas.

Optibet Virslīga nuotr./Maksimas Krivunecas

Konkrečiai atsakyti, kada Latvijoje bus VAR, latvis šiuo metu negali, bet tiki, kad idėja bus įgyvendinta artimiausiu metu.

„Mūsų planas yra artimiausiais sezonais išbandyti, kaip ši sistema veiktų mūsų sąlygomis. Atlikus testavimus ir bandymus tikimės, kad po kelių sezonų VAR sistemą turėsime bent atskirose „Virsligos“ rungtynėse“, – svarstė M.Krivunecas.

Estijos futbolo asociacijos ekscentriškasis prezidentas Aivaras Pohlakas visoje UEFA išsiskiria ne tik savo išvaizda, bet ir tuo, jog yra vienas didžiausių naujovių entuziastų.

Prieš prasidedant pandemijai A.Pohlakas buvo įsitikinęs, kad Estija aukščiausiojoje lygoje VAR turės jau 2021-aisiais. Visgi pandemija situaciją gerokai pakoregavo.

„Iš tiesų, jei norime, kad Estija neatsiliktų nuo pasaulinės futbolo plėtros, tai neturime kitos alternatyvos. Turime diegti VAR tiek nacionaliniame stadione, tiek „Premium lliga“ stadionuose“, – Soccernet.ee žurnalistui Kasperui Elissaarui duotame interviu teigė A.Pohlakas.

Jo teigimu, pirmaisiais metais per turą VAR sistema galėtų būti naudojama dviejuose iš penkių mačų ir federacijai kainuotų apie 100 tūkst. eurų. Kituose stadionuose sistema būtų įvesta antraisiais metais ir tai kainuotų dar apie 200 tūkst.

„Scanpix“ nuotr./Aivaras Pohlakas

Tikslins VAR arbitrų sąrašą

Metų pradžioje Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) tradiciškai paskelbė 2021-ųjų metų FIFA kategorijos teisėjų sąrašą.

Jį kasmet sudaro FIFA teisėjų komitetas, kuriam vadovauja legendinis italų arbitras Pierluigi Collina.

Šiame 219 puslapių turinčiame dokumente kiekvienos šalies arbitrai, turintys tarptautines FIFA kategorijas, surikiuoti į penkias grafas.

Lietuva šiuo metu turi šešis tarptautinėje arenoje galinčius teisėjauti aikštės arbitrus, net dešimt asistentų, po du salės futbolo (futsal) ir paplūdimio futbolo teisėjus.

Ir tik prie penktosios arbitrų kategorijos – VAR – prie Lietuvos vardo nėra nė vienos pavardės.

Mūsų kaimynai latviai ir estai kol kas yra žingsniu priekyje, abi šios šalys 2021-uosius jau pradeda turėdamas bent po vieną FIFA kategorijos VAR arbitrą.

Latvijai tarptautinėse rungtynėse VAR arbitrų kambaryje jau turi teisę atstovauti vienas garsiausių šios šalies teisėjų Andris Treimanis, Estijai – Kristo Tohveras.

Visgi S.Slivos teigimu, FIFA pateiktas sąrašas ne visiškai tiksliai atspindi realybę.

„Ten įvyko šioks toks netikslumas ir dėl mūsų kaltės. Praėjusią savaitę parašėme laišką į FIFA ir paprašėme atnaujinti informaciją. Norėčiau patikslinti, kad šiuo metu turime keturis FIFA VAR teisėjus: Donatas Rumšas, Dovydas Sužiedėlis, Aleksandras Radiušas ir Vytenis Kazlauskas. Jie visi yra išėję po 3–4 kursus Šveicarijoje ir Turkijoje, išlaikę testus ir įvykdę normatyvus, tad bet kada gali būti pakviesti į tarptautines rungtynes dirbti VAR kambariuose“, – 15min teigė S.Sliva.

Anot LFTA vadovo, iki šių metų Lietuva turėjo ir dar du tarptautiniuose mačuose prie VAR sistemų galėjusius dirbti arbitrus, bet Gediminas Mažeika baigė karjerą, o Vytautas Šimkus buvo priverstas pasitraukti dėl amžiaus.