Trečiadienį 2:0 įveikę Vengriją „Euro 2024“ šeimininkai įkėlė koją į atkrintamąsias.
Tiek faktiniai, tiek formalūs mačo šeimininkai kiek netikėtai šioms rungtynėms pasirinko ne tradicinę baltą, o daug diskusijų prieš čempionatą sukėlusią rausvai violetinę aprangą, siųsdami žinią apie įvairovę. Ir žaidė taip pat įvairiai.
Penkis „Bundesliga“ žaidėjus ir tris paties Juliano Nagelsmanno Leipcige treniruotus Dominiką Szoboszlai, Willi Orbaną ir Péterą Gulacsį starto sudėtyje išleidę vengrai mačą pradėjo drąsiai ir vertė kaip reikiant plušėti Manuelį Neuerį, tačiau su kiekviena minute vokiškas puolimo velenas ėmė suktis greičiau.
Spaudimas didėjo ir 22-ąją minutę iš pirmo žvilgsnio neperspektyvus Jonathano Tah perdavimas į priekį, laimėjus oro dvikovą, baigėsi Ilkay'aus Gundogano ir Jamalo Musialos kombinacija bei pastarojo šūviu po skersiniu – 1:0.
Emocijų ir aistrų mišinys Štutgarto stadione sprogo, vožtuvas atsidarė.
Simboliška, bet pirmą rungtynių įvartį pelnė vunderkindas, kuris pats prieš 21 metus gimė šiame mieste nigeriečio ir lenkiškų šaknų turinčios vokietės šeimoje.
Vengrai dar apeliavo į tai, kad galutinėje atakos stadijoje, prieš atlikdamas perdavimą I.Gundoganas prasižengė, tačiau VAR kolegų rekomendacijas išklausęs policijos inspektorius iš Roterdamo Danny Makkelie ryžtingu mostu parodė į aikštės vidurį.
Vengrai kabinosi, bandė, net įmušė iš nuošalės, bet 66-ąją minutę vokiečiai gražiai išsuko dar vieną ataką ir Maximiliano Mittelstadto perdavimą iš kairio krašto rezultatyviai uždarė dar vienas imigranto sūnus I.Gundoganas.
Juodai apsirengęs ir ryškius „Adidas“ batelius baltais padais avėjęs Julianas Nagelsmannas triumfuodamas atliko trumpą spurtą link savo asistentų Benjamino Glucko ir Sandro Wagnerio, bet ši subtili ekstravagancija kol kas dera su skaičiais švieslentėje ir turnyro lentelėje.
Vengrų stuburas buvo perlaužtas.
Jauniausią trenerį ir vyriausią čempionato rinktinę turintys šeimininkai kol kas nestringa.
Jaunatviško entuziazmo ir patirties derinys trečiadienį Štutgarte gal ir nebuvo labai įkvepiantis, bet bent jau efektyvus, o būtent to pastaruosiuose didžiuosiuose turnyruose ir stigdavo Die Mannschaft.
„Reikia pripažinti, kad rungtynių metu ne visą laiką spindėjome, bet per tokias rungtynes atlikti darbą yra turbūt svarbiau. Stadione ir rūbinėje buvo tikimasi trijų taškų ir mes juos gavome“, – po mačo vykusioje spaudos konferencijoje pažymėjo J.Nagelsmannas.
Štutgarto gatvės nusidažė vokiškomis trispalvėmis ir signalizuojančiais automobiliais. Vis daugiau Vokietijos vėliavų matoma ir balkonuose.
Nacionalinis pasididžiavimas ir patriotinio užsidegimo scenos vis labiau primena 2006-uosius, kai ši tauta po susivienijimo rengė pirmą svarbų futbolo turnyrą ir priėmė pasaulio pirmenybes.
Tuomet jauna Jurgeno Klinsmanno treniruojama komanda netikėtai pasiekė pusfinalį ir uždegė šalį, o geras oras suvaidino savo vaidmenį – vokiečiai sekė komandos kelią per didelius ekranus alaus soduose, gatvėse ar draugų namuose, o vėliau tęsė vakarėlius parkuose ir klubuose.
Dabar vyksta kažkas panašaus. Vokietija atgimsta ir jau gali ruoštis atkrintamosioms.
„Atmosfera buvo nuostabi, jautėme labai garsų palaikymą. Dar prieš vykstant į rungtynes pro viešbutį ėjo sirgalių minios ir buvo nuostabus jausmas. Kai matai tokias nuotaikas gatvėse, žaidėjai irgi reaguoja visai kitaip. Jaudinantis vakaras, o viena pagrindinių mūsų užduočių – pasiimti žmones su savimi ir išnaudoti namų pranašumą“, – svarstė 36-erių DFB strategas.
Ši pergalė J.Nagelsmannui garantavo ir sutarties pratęsimą su DFB. Kaip žinia, treneris prieš kurį laiką susitarė su Vokietijos futbolo vadovais, jog dirbs su komanda iki 2026-ųjų pasaulio čempionato, bet šiame ateities kontrakte buvo ir viena žvaigždutė – bendradarbiavimas nebūtų įsigaliojęs, jei vokiečiai būt suklupę „Euro 2024“ grupių etape.
Dabar įtampa buvo nusimesta.
Aprimus aistroms ir šventiniam siautuliui aikštėje, J.Nagelsmannas perlipo per atitvarus ir žengęs į tribūną bučiniu apdovanojo savo širdies draugę Leną Wurzenberger.
Sekmadienį vokiečiai Frankfurte dėl pirmos vietos grupėje kausis su Šveicarijos komanda. Norint užimti pirmąją vietą, šeimininkams užtektų lygiųjų. Visgi, anot trenerio, taupytis šiame mače Die Mannschaft nesiruošia.
„Svarbu, kad į aikštę sugrįžtų kuo daugiau startinio vienuoliktuko žaidėjų, nes sąmoningai esame paskirstę visiems vaidmenis. Žinome kiekvieno žaidėjo privalumus ir tikėtina, kad atliksime vieną ar keletą keitimų, tačiau nuspręsime įvertinę ir peržiūrėję šias rungtynes. Atrodo, kad šiuo metu visi žaidėjai yra sveiki“, – kalbėjo J.Nagelsmannas.
Sunku patikėti, tačiau vengrus treniruojanti Marco Rossi tapo vos antruoju italu per šio turnyro istoriją, kuriam pavyko dirbti dviejuose čempionatuose ir susilygino su didžiuoju Giovanni Trapattoni, kuris 2004-aisiais vadovavo Italijai, o po aštuonerių metų didžiojoje Europos futbolo scenoje pasirodė su airiais.
„Gerai žinome, kad futbole tai, kas įvyko praeityje, turi labai mažai reikšmės, išskyrus prisiminimus“, – rungtynių išvakarėse kalbėjo M.Rossi, žurnalistams pastebėjus, kad vokiečiams nebuvo pavykę įveikti vengrų tris pastaruosius mačus.
„Prieš rungtynes reikėjo paruošti komandą ne tik taktiškai, bet ir psichologiškai ir aš didžiuojuosi kaip ji sužaidė. Jau anksčiau sakiau, kad pralaimėjimas prieš Vokietiją gali nutikti, nes jie turi daugybę pasaulio lygio žaidėjų. Stengėmės, bet jų kokybė jautėsi viso mačo metu. Sukūrėme nemažai progų, tačiau kai kuriais momentais mums nesisekė. Per visas rungtynes mums nesisekė, bet tai yra žaidimo dalis. Dabar svarbiausia paskutinėse rungtynėse su Škotija aikštėje parodyti tai, ko iš mūsų visada reikalauja sirgaliai – jie žino mūsų lygį“, – po mačo kalbėjo masyvius auksinius žiedus ir grandines ant rankų nešiojantis 59-erių strategas.
Vengrija pirmosiose rungtynėse 1:3 nusileido Šveicarijos komandai. Net ir pralaimėję abu mačus vengrai dar turi teorinių vilčių prasibrauti į atkrintamąsias kaip viena iš keturių geriausių trečias vietas grupėse užėmusių komandų.
