Pirmajame Europos lygos atrankos etape „Skonto“ išvykoje 1:0 palaužė „Tiraspol“, tačiau namuose pralaimėjo identišku rezultatu ir patekimą į kitą etapą lėmė tik dramatiška vienuolikos metrų baudinių serija (4:2).
Antrame etape burtai lėmė buvusį Tomo Radzinevičiaus klubą Libereco „Slovan“. Nors tikinčių „Skonto“ šansais praktiškai nebuvo, Rygos ekipa namuose netikėtai laimėjo 2:1, o išvykoje kovojo iki pat pabaigos – 0:1. Deja, „Zurich“ į Latvijos sostinę neatvyks dėl svečiuose įmuštų įvarčių taisyklės. Tiesa, viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei Alanas Sinelnikovas Čekijoje būtų realizavęs baudinį.
Visuose keturiuose susitikimuose tiesiog puikiai žaidė P.Grybauskas, apie kurį kaimyninės šalies spauda rašo vis daugiau. Interviu didžiausiam Latvijos sporto naujienų portalui sportacentrs.com Paulius papasakojo apie šį sezoną, Latvijos futbolą, Lietuvos rinktinę ir... rungtyniavimą tik ilgomis kelnėmis.
Kaip taip gavosi, kad atsidūrei Latvijoje, juk Lietuvoje žaidimo lygis tikriausiai panašus?, – sportacentrs.com žurnalistas pasiteiravo P.Grybausko.
Suprantat, futbolas toks sportas, kuriame ne visada viskas vyksta logiškai, yra sunku kažką suplanuoti. Dažnai futbolininkai atsiduria ne savo lygio pirmenybėse – kartais patenka į pernelyg stiprią lygą, kartais – gerokai sau per silpną. Mano atveju išėjo taip, jog sutartis Baltarusijoje su „Shakhtyor“ baigėsi ir likau be komandos. Tada man paskambino ir pasakė, kad „Skonto“ reikalingas vartininkas. „Skonto“ yra toks vardas, kuris dvejoti neleidžia – sulaukęs pasiūlymo net nesvarsčiau ir iš karto pradėjau krautis lagaminus.
Dauguma lietuvių Latvijoje gina Rygos „Daugavos“ garbę. Tavęs nekvietė?
Su treneriu Virginijumi Liubšiu palaikome gerus santykius – teko žaisti Panevėžio „Ekrane“. Iš pradžių kalbėjau su juo, tačiau man buvo pasakyta, jog „Daugava“ turi vieną gerą vaikinuką ir variantų nėra. Tai – nieko blogo, toks futbolininko darbas. Tiesiog tęsiau variantų paiešką. Atsidūriau „Skonto“ ir dėl to labai džiaugiuosi.
Kaip manai, tavo akcijos Lietuvos rinktinėje auga, žaidžiant „Skonto“?
Mano nuomone, svarbiausias dalykas rinktinės žaidėjui – rungtyniauti. Kur – tai netgi nėra taip svarbu. Gali žaisti Italijos „Serie A“, tačiau ten sėdėti ant suolo, kol tuo tarpu kitas, silpnesnio čempionato vartininkas nuolat gins vartus ir bus kviečiamas į rinktinę. Žaidybinė praktika yra neabejotinai svarbiausia. Tik todėl buvau pakviestas į rinktinę dvikovai su graikais. Baltarusijoje šansų žaisti nebuvo. Sporte taip jau nutinka. „Skonto“ – įdomi komanda, smagu čia gauti daug žaidybinio laiko.
Ar galėtum trumpai palyginti sau puikiai žinomus Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos čempionatus?
Jeigu kalbame apie mūsų Baltiją, Latvijoje lygis aukščiausias. Čia penkios – šešios komandos kovoja dėl aukščiausių pozicijų. Čia neblogas lygis ir nėra aišku, kas nugalės. Apatinės komandos žemesnio lygio, tačiau Lietuvoje dėl aukštų tikslų kaunasi tik keturi – penki klubai, tai – mažesnė konkurencija. Estijoje, kiek teko girdėti, apskritai kai kurios ekipos yra grynai mėgėjų, žaidėjai turi darbus.
Baltarusijoje, lyginant su Lietuva ir Latvija, lygis truputį aukštesnis, kadangi ten futbole yra pinigai, yra rėmėjai. Sporte apskritai daug kas priklauso nuo rėmimo. Nesakau, kad jei duosi dešimt tūkstančių dolerių prasto lygio futbolininkui, jis iš karto ims žaisti labai gerai. Žinoma, ne, tačiau pinigai reikalingi bazei, treniruočių sąlygoms, visiem kitiem dalykam. Baltarusija šia prasme stipriai lenkia Baltijos šalis.
Toks įdomus pastebėjimas – esi vienas iš retų vartininkų, visada žaidžiančiu ilgomis kelnėmis. Kodėl taip yra?
Tiesiog taip esu pripratęs. Jau seniai rungtyniauju taip apsirengęs, taip buvo ir kituose čempionatuose. Tiesiog įprotis.
Kai karšta, dėl to nekyla sunkumų?
Šios kelnės nėra sunkios, juk jos – ne žieminės. Man tikrai netrukdo. Rumunijoje žaidžiau ilgomis kelnėmis ir tada, kai buvo 40 laipsnių karščio. Kai esi nusiteikęs, apie tokias smulkmenas tiesiog negalvoji – karšta, nekaršta. Nejauti to.
