Jaukus, kiek daugiau nei 5000 sirgalių talpinantis stadionas buvo atidarytas vos prieš savaitę. Rytojaus „Honved“ ir „Žalgirio“ klubų susitikimas čia bus pirmas oficialus mačas.
Stadionas priklauso „Vasas“ komandai, rungtyniaujančiai antroje pagal pajėgumą Vengrijos lygoje.
„Mums tokio stadiono reikia Vilniuje“, – konstatavo „Žalgirio“ treneris.
Mums tokio stadiono reikia Vilniuje
M.Zubas spinduliavo olimpine ramybe. Kol žaidėjai ir „Žalgirio“ vadovai prieš treniruotę aptarinėjo rytojaus susitikimo vietą, treneris prisėdo šalimais ir atrodė paskendęs mintyse.
O apmąstyti yra ką, mat „Žalgiris“, nors ir buvo skirstytųjų krepšelyje, į porą gavo bent „ant popieriaus“ pajėgesnį varžovą ir yra laikomas poros autsaideriu.
Tačiau pasak M.Zubo, tai bus jo komandos pranašumas: „Mūsų čempionate kiekvieną savaitę esame favoritai. Kartais gerai persikelti į kitą barikadų pusę.“
„Žalgirio“ kapitonas Saulius Mikoliūnas tikino, kad mišri aikštės danga neturės visiškai jokios įtakos žaidimui, o komandų šansus 35-rių saugas vertino lygiai.
„Laukiame labai įdomių rungtynių prieš stiprią komandą, laukiame šio iššūkio, o kaip pavyks – pamatysime rytoj“, – pažadais nesisvaidė S.Mikoliūnas.
M.Zubas prieš rungtynes pasidalino ir įdomia istorija, nustebinusia Vengrijos žurnalistus, kurių į spaudos konferenciją sugužėjo keturi. „Esu kiek paveiktas Vengrijos trenerių virusu. Tai įdomi istorija. Nandoras Hidegkuti – juk žinote jį, visi jį žino, – istoriją pradėjo M.Zubas. – Buvo toks epizodas: jis dirbo viename Lenkijos klube ir turėjo jauną asistentą. Jo įtaka tam treneriui buvo labai svarbi.
Po 20 metų tas jo asistentas buvo mano mentorius, o dabar aš atvykau čia, į Vengriją, ir ruošiuosi nugalėti jus Europos lygos atrankoje.“
N.Hidegkuti – legendinis Vengrijos futbolininkas ir treneris, kuris mirė 2002-siais, sulaukęs 79-rių. Per savo karjerą jis tapo olimpiniu čempionu kaip žaidėjas, o būdamas treneriu su „Fiorentina“ 1961-siais triumfavo Europos nugalėtojų taurėje.
– Kaip vertinate komandų šansus prieš rytojaus rungtynes? – žurnalistai paklausė M.Zubo.
– 50 prieš 50. Rytoj tik pirma šios dvikovos pusė, antrąją žaisime Vilniuje.
– Ką žinote apie „Honved“ komandą? Tikriausiai ruoštis yra sunkiau, nes čempionatas Vengrijoje dar nėra prasidėjęs?
– Manau, varžovus žinome labai gerai. Galvoju, kad varžovų pranašumas yra istorija. „Honved“ turi gilias tradicijas, jie bando žaisti vis geriau, grįžti į tą lygį, kokiame buvo seniau (klubas yra 14 kartų tapęs Vengrijos čempionu – red. past.).
Tai labai svarbu komandai, miestui, tai yra šio klubo stiprybė. Kai analizuoji statistiką, futbolo potencialą, matome, kad skirtumas tarp šalių yra didelis. Pavyzdžiui, FIFA reitinge, Vengrija yra 42-a, Lietuva – 132-a. Bet tai yra dviejų dienų dvikova – rytoj ir kitą savaitę kausimės ir matysime, kas bus. Abi komandos turi šansus, turi pliusų ir minusų.
Kai analizuoji statistiką, futbolo potencialą, matome, kad skirtumas tarp šalių yra didelis
– „Honved“ vadovaus naujas treneris Giuseppe Sannino, ar tikitės, kad žaidimo stilius bus panašus į ankstesnįjį?
– Iš vienos pusės, reikia tikėtis pakeitimų, bet visų pirma žiūrime į komandą ir žaidėjus. Kiekvienas treneris turi savo stilių. Neturėjome tokių šansų pamatyti jūsų žaidimo kaip jūs mūsų, nes dar esate pasiruošimo etape. Manau, stilius bus panašus, tačiau su mažais pakeitimais, ateinančiais iš naujo trenerio.
– Kokios jūsų stiprybės prieš rytdienos varžovus?
– Labai paprastas klausimas – mūsų jėga, kad žinome, kokį futbolą norime žaisti. Aš galvoju apie aukščiausio lygio žaidimą. Tikiuosi, kad rytoj sužaisime geriausias sezono rungtynes. Bet nežinau, ar tai pavyks. Nežinote to ir jūs (šypsosi).
– Koks rytojaus rezultatas jus tenkintų?
– Būsiu laimingas, jei laimėsime. Toks mūsų tikslas.