Dabartinio dydžio vartai futbole buvo imti naudoti dar XIX a. viduryje, bet kurį laiką futbolas dar buvo žaidžiamas be skersinio – vietoje jo, du virpstus jungdavo virvė.
Skersinis pirmą kartą buvo pristatytas 1875 m., o 1882-aisiais Anglijos futbolo asociacija (FA) nustatė standartinius vartų matmenis, kurie išliko iki šiol.
Jau beveik pusantro amžiaus futbolininkai smūgiuoja į tokio paties dydžio taikinį – 731 cm pločio ir 244 cm aukščio vartus.
„Modernus futbolas tapo globalia industrija, verta milijardų, tačiau jame ir toliau naudojami vartai, sukurti XIX a. viduryje“, – stebisi Redingo universiteto profesorius Adrianas Bellas.
Priešingai nei futbolo vartai, žmonės per šiuos daugiau nei šimtą metų gerokai išaugo.
Futbole ir toliau naudojami vartai, sukurti XIX a. viduryje.
„Our World in Data“ duomenimis, vidutinis vyrų ūgis Europoje nuo 1896 iki 1996 m. išaugo daugiau nei 11 centimetrų – nuo 165,7 iki 177,2 cm.
Kiek mažiau, bet taip pat drastiškai kito ir šiaurės amerikiečių ūgis – jie per šimtmetį nuo 167,9 cm išaugo iki vidutinio 176 cm ūgio.
Atsižvelgę į tokius pokyčius, trijų universitetų – Redingo, Pietų Australijos ir Ohajo – tyrėjai kviečia futbolo gerbėjus padėti jiems atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar taip pat drastiškai per daugiau nei šimtą metų pakito ir futbolininkų ūgis.
„Manome, kad futbolininkams ėmus kreipti daugiau dėmesio į fizinį pasiruošimą ir mitybą bei visai populiacijai pamažu augant, jų kūno formos ir dydžiai pasikeitė. Tačiau iki pat šiol niekas nėra ištyręs tikslių futbolininkų pokyčių nuo tada, kai buvo pradėtas žaisti šis žaidimas“, – kalbėjo A.Bellas.
Jis, kartu su savo komanda, nori išsiaiškinti ir tai, ar didesnis ūgis leidžia tikėtis, jog žmogus taps sėkmingesniu futbolininku. Tai bus bandoma nustatyti lyginant visos žmonių populiacijos ir profesionalių žaidėjų ūgių skirtumus.
Jie prašo aistruolių paieškoti senų futbolo kortelių su žaidėjų duomenimis, kurie leistų surinkti kuo daugiau duomenų ir taip nustatyti, kiek per šį laiką pakito futbolininkai.
Sirgaliai iš viso pasaulio tyrėjams jau atsiuntė kartais net ir 100 metų senumo kortelių.
Didesni vartai leistų padidinti įvarčių skaičių.
Jeigu jiems pavyktų įrodyti, kad pokyčiai yra tokie pat drastiški, kaip ir kalbant apie žmonių ūgį, tai galėtų tapti svariu argumentu padidinti futbolo vartus.
„Didesni vartai leistų padidinti įvarčių skaičių, o būtent tai yra viena pagrindinių temų pastaraisiais metais, – tikino Redingo universiteto sporto ekonomikos daktaras Jamesas Reade'as. – Kitos taisyklės jau buvo pakeistos, tad nėra neįmanoma, jog bus nuspręsta keisti ir vartų dydį. Vis dėlto tam, kad galėtume įtikinti futbolą valdančius žmones, turime remtis tvirtais duomenimis.“
Diskusiją apie vartų dydį tik dar labiau paaštrina pastaraisiais dešimtmečiais vis augantis vartininkų ūgio vidurkis.
Aukščiausiame lygyje jau labai retai sutiksi žemesnį nei 185 cm vartininką, o daugumos jų ūgiai yra gerokai perkopę ir 190 cm.
Štai 2018 m. pasaulio čempionate Rusijoje vidutinis vartininkų ūgis siekė 189 cm, o aukščiausias vartų sargas be problemų galėtų rungtis ir NBA aikštelėse – belgas Thibaut Courtois yra išstypęs net iki 199 cm.
Jeigu tyrėjams pavyks įrodyti, kad auga ir visų kitų futbolininkų ūgio vidurkis, tai gali tapti rimtu pagrindu diskusijai apie vartų dydį.
Galbūt po kelerių ar keliolikos metų jau matysime padidintus vartus ir kur kas didesnę įvarčių tikimybę?
