„Esu jau nebe Latvijoje, o – Lietuvoje. Buvome su „Daugava“ sutarę metams, bet grįžau“, – kalbėjo anksčiau Panevėžio „Ekraną“, Šiaulių „Karedą“, Vilniaus „Vėtrą“ ir Marijampolės „Sūduvą“ treniravęs specialistas.
Latvijoje dirbti jis pradėjo 2012-aisiais. Pernai jo treniruojama „Daugava“ užėmė 4-ą vietą šalies pirmenybėse.
Šiuo metu panevėžietis gyvena gimtajame mieste. Kur dirbs toliau – nežino. „Sulaukiau ir vieno, ir kito pasiūlymo, bet kol kas su niekuo nesutariau“, – kalbėjo V.Liubšys.
Lietuviška komanda
Nors treneris nenorėjo atskleisti, dėl ko jis su Rygos klubu nepasirašė sutarties, veikiausia tam įtaką padarė Latvijoje siaučianti futbolo krizė.
Šios šalies klubai mažina biudžetus, kartu ir darbuotojų atlyginimus.
Šios šalies klubai mažina biudžetus, kartu ir darbuotojų atlyginimus. Kalbama apie kai kurių klubų didelius finansinius sunkumus, o vienas seniausių klubų Liepojos „Metalurgs“ antradienį paskelbė baigiantis savo egzistavimą.
Į Lietuvą grįžo ir V.Liubšio asistentas Tomas Ražanauskas.
„Jis lyg ir žadėjo važiuoti į Klaipėdą, padėti Robertui Poškui treniruoti „Granitą“, – sakė V.Liubšys.
Tačiau tai, kad lietuviai treneriai paliko Rygos klubą, nereiškia, kad jo laukia „Metalurgs“ likimas. Lietuvių „Daugava“ ekipoje nesumažėjo.
„Viskas su ta „Daugava“ yra gerai, palyginti su kitais Latvijos klubais. Dabar tenai rungtyniaus 10 buvusių „Ekrano“ futbolininkų, jie jau treniruojasi su komanda“, – kalbėjo buvęs Rygos komandos strategas.
„Daugava“ klube, kurį valdo lietuviškas kapitalas, 2013-aisiais žaidė keli lietuviai, anksčiau rungtyniavę „Ekrane“. Dabar prie jų prisijungė dalis patyrusių panevėžiečių, kurių „Ekranas“ pernai atsisakė.
„Pagrindinis „Daugavos“ galvos skausmas – infrastruktūros nuoma. Rygoje tai kainuoja labai daug. Negalėčiau palyginti su Vilniumi, bet lyginant su Panevėžiu – viskas dvigubai brangiau“, – kalbėjo V. Liubšys.
Dauguma klubų vos kvėpuoja
Šiuo klausimu lengviau yra daugkartiniam Latvijos čempionui Rygos „Skonto“ klubui. Jis turi savo stadioną ir maniežą treniruotėms žiemą. Tiesa, šie du objektai užstatyti bankams, bet tai netrukdo klubui jais naudotis. O ir gauti iš stadiono pajamų. „Skonto“ stadioną nuomojasi Latvijos futbolo federacija šalies rinktinės rungtynėms.
Vis dėto „Skonto“ taip pat išgyvena ne geriausius laikus. Klubas yra gerokai įsiskolinęs žaidėjams. Kelių futbolininkų sutartis už skolas anuliavo LFF.
Nepaisant to, žmonės, susiję su Daugpilio klubu, susidomėjo Tauragės „Tauru“. Primiršę Latvijos ekipą, jie žada investuoti į Tauragės klubą.
Latvijoje kalbama, kad „Metalurgs“ pavyzdžiu pasekti gresia ir Daugpilio klubui „Daugava“, kuris yra įsivėlęs į sutartų rungtynių skandalą. Dauguma žaidėjų paliko šį klubą. Jei Daugpilio „Daugava“ sugebės išlikti šį sezoną, ji turėtų būti gerokai susilpnėjusios sudėties.
Nepaisant to, žmonės, susiję su Daugpilio klubu, susidomėjo Tauragės „Tauru“. Primiršę Latvijos ekipą, jie žada investuoti į Tauragės klubą.
„Labai gaila Liepojos komandos. Girdėjau, kad viskas bus sprendžiama šiomis dienomis. Nors buvo kalbama, kad jie turėjo pasiūlymų. Klubą norėjo nusipirkti užsieniečiai, bet kažko nesuderino su senaisiais savininkais. Ir štai dabar – tokia žinia. O Liepojoje yra puikios sąlygos futbolui, puiki bazė...“ – kalbėjo V.Liubšys
„Metalurgs“ savo spendimą motyvavo tuo, kad neteko vietos metalurgijos gamyklos paramos. Ši kadaise buvusi galinga ir turtinga gamykla bankrutuoja.
Tokio paties pavadinimo, kaip ir komanda, gamykla buvo klubo savininkė. Gamyklai atsisakius futbolo, visa klubo infrastruktūra perėjo miesto savivaldybės žiniai.
„Stabiliausias Latvijos klubas yra „Ventspils“. Nors atrodė, kad po jo prezidento Jurijaus Bespalovo žūties pernai pavasarį klubui gali būti nekas, jis sugebėjo išlikti stabilus. Jis turi puikią struktūrą ir gerus ryšius su miesto valdžia. Keista, bet antrą vietą iš stabiliausių klubų užima „Jelgava“. Visi kiti klubai sunkiai gyvena. Na gal dar „Metta“. Ji veikia šiek tiek kitais principais – tai Latvijos universiteto studentų komanda“, – pasakojo V.Liubšys.
Futbolui – tai, kas lieka nuo ledo ritulio ir krepšinio
Treneris Latvijos futbolo sunkumus linkęs aiškinti futbolo nepopuliarumu kaimyninėje šalyje.
Lietuvoje pagrindiniai pinigų srautai iš pradžių atitenka krepšiniui, o Latvijoje – krepšiniui ir ledo rituliui.
„Kai važiavau į Latviją, galvojau, kad joje futbolą gali lenkti tik ledo ritulys. Nuvažiavęs ten greitai supratau, kad ir ledo ritulys, ir krepšinis futbolą ten yra gerokai užtemdę. Iš to, manau, ir kyla visos problemos dėl klubų rėmimo. Lietuvoje pagrindiniai pinigų srautai iš pradžių atitenka krepšiniui, o Latvijoje – krepšiniui ir ledo rituliui. Ir tik tai, kas nuo tų dviejų sporto šakų lieka, – futbolui,“ – kalbėjo buvęs „Daugava“ treneris.
Tiesa, nėra viskas gerai su futbolu ir jo gimtajame Panevėžyje. Klubas, kuriame V.Liubšys praleido didžiąją dalį savo futbolininko ir trenerio karjeros, dabar taip pat sprendžia labai rimtas finansines problemas.
„Ekraną" daug buvusių futbolininkų yra padavę į teismą dėl neišmokėtų premijų.
Tačiau apie „Ekrano“ ateitį V.Liubšys galvoja geriau, nei apie kai kurių Latvijos klubų: „Aš – optimistas. Manau, kad „Ekranas“ pajėgs susitvarkyti su savo dabartinėmis problemomis. O jei sugebės, tai po kokių dvejų metų mes pamatysime vėl galingą „Ekraną“. Jis turi daug puikaus jaunimo, ši komanda ateityje turėtų būti labai stipri.“
