K.Miuros nesibaigianti karjera žavi futbolo sirgalius iš viso pasaulio, o garsiausi portalai mirga kaskart, kai superveteranas dar ir dar kartą pratęsia sutartį.
Beje, japonas Gineso rekordų knygoje yra įrašytas kaip „vyriausias įvarčio autorius pasaulyje“.
K.Miura atsidūrė ir kompiuteriniame „FIFA 20“ žaidime, kuriame pirmą kartą buvo atvaizduotas dar prieš 24 metus.
„Karaliumi Kazu“ vadinamas 53-jų žaidėjas vis dar žaidžia. Kodėl jo karjera trunka jau bent 15 metų ilgiau nei vidutinio futbolininko?
Su BBC kalbėjęs japonas istoriją pradeda nuo 1970-ųjų pasaulio čempionato, Pele ir senos kameros.
K.Miura užaugo futbolo šeimoje Šidzuokos mieste, kur šis sportas buvo itin populiarus. Jo vyresnysis brolis Yasutoshi taip pat tapo profesionalu, o tėtis buvo prisiekęs sirgalius.
„Mano tėvas buvo Meksikoje 1970-ųjų pasaulio čempionate, – pasakojo veteranas BBC per vertėją. – Jis filmavo rungtynes su savo 8 mm vaizdo kamera. Tuo metu Pele dar žaidė, o aš užaugau žiūrėdamas savo tėčio filmuotus vaizdo įrašus.“
Dabar jau 53-jų vyrui 1970-siais buvo treji, tačiau mėgėjiški vaizdo įrašai, kartojami dar ir dar kartą, darė jam didžiulę įtaką.
Užaugau žiūrėdamas savo tėčio filmuotus vaizdo įrašus
„Tapau Brazilijos futbolo sirgaliumi. Nuo tada, kai buvau mažas berniukas, norėjau gyventi kaip profesionalas“, – BBC pasakojo K.Miura.
Jo tėtis turėjo ryšių Brazilijoje, tad jaunasis Kazuyoshi, būdamas 15-kos, paliko gimtinę ir išvyko ten.
„Tuo metu Japonijoje nebuvo profesionalios lygos. Tad nebuvo jokių šansų tapti profesionaliu futbolininku“, – aiškino K.Miura.
Nuvykęs į Braziliją paauglys pasirašė sutartį su San Paulo „Juventus“, bet pradžia nebuvo lengva. Jam penkerius metus teko gyventi bendrabutyje su kitais jaunaisiais futbolininkais, o juk japonas portugališkai mokėjo tik kelis žodžius.
Jis labai siejamas su Japonijos futbolo užgimimu, užsitarnavo vos ne dievo statusą, kaip Diego Maradona Argentinoje
„Negalėjau suprasti tos kalbos, nes jos pamatai buvo visiškai kitokie, tad natūraliai jaučiausi vienišas. Ypač sunkūs buvo pirmieji trys mėnesiai“, – pasakojo pasaulio dėmesį traukiantis veteranas.
Tačiau K.Miura norėjo tobulėti. Jis labai stengėsi treniruotėse, mokėsi portugalų kalbos, susirado draugų. Jis privalėjo užsikabinti, nes jokio „plano B“ nebuvo. Paklaustas, ar jis galėjo pasukti kažkur kitur, jei nebūtų pavykę tapti futbolininku, 53-jų vyras padaro pauzę.
„Neturiu supratimo... Viskas, ko norėjau, tai tapti futbolininku. Tai yra sunkiausiai atsakomas klausimas“, – BBC atviravo K.Miura.
1986-siais, praėjus trejiems metams nuo atsikraustymo į Braziliją, jis pasirašė sutartį su „Santos“ klubu, kuriame Pele, matytas tuose tėčio mėgėjiškuose vaizdo įrašuose, žaidė didžiąją savo karjeros dalį.
Klubus Brazilijoje K.Miura keitė dar daugiau nei ketverius metus, tačiau 1990-siais sugrįžo į Japoniją. Po trejų metų vyko pirmasis J lygos sezonas, kurio metu japonas tapo naudingiausiu sezono žaidėju, nukonkuravęs net ir anglą Gary Linekerį.
Kitais metais K.Miura išvyko į Italiją ir pasirašė sutartį su „Genoa“ – ten jis tapo pirmuoju Japonijos futbolininku „Serie A“ pirmenybėse.
Jau po pirmųjų rungtynių japonui reikėjo operacijos po susidūrimo su Italijos legenda Franco Baresi. Per sezoną K.Miura pelnė vieną įvartį ir grįžo į Japoniją, kur buvo tik dar populiaresnis po karjeros etapo Italijoje.
„Sunku nupasakoti jo svarbą, – sako japonų futbolo žurnalistas Seanas Carrollas. – Jis labai siejamas su Japonijos futbolo užgimimu, užsitarnavo vos ne dievo statusą, kaip Diego Maradona Argentinoje.“
2005-siais, būdamas 38-rių, futbolininkas pasirašė sutartį su dabartiniu savo klubu „Yokohama FC“, tuomet žaidusiu antroje šalies lygoje. Per sezoną veteranas tapo pagrindiniu komandos žaidėju, sužaidė 39 mačus ir klubas iškopė į aukščiausiąją lygą 2006-aisiais.
Nors jau kitame sezone Jokohamos komanda vėl iškrito į antrą divizioną, K.Miura liko. Po dešimtmečio – 2016-siais – jis sužaidė 20 rungtynių ir pelnė 2 įvarčius.
Jam buvo jau 49-ri.
K.Miura per savo karjerą nekentėjo nuo traumų, išskyrus tą vieną atvejį Italijoje ir garsėja savo fiziniu pasirengimu ir griežtu sportiniu režimu.
Su BBC jis kalbėjosi po treniruotės rūbinėje, laikydamas ledą ant kojos.
„Žinoma, man atsigauti fiziškai užtrunka ilgiau nei jauniems žaidėjams, – pasakojo K.Miura. – Tačiau, nors ir sunku, aš vis dar jaučiu aistrą ir noriu žaisti, tad tai mane priverčia judėti į priekį.“
Yra ir dar viena priežastis, kodėl veteranas vis dar žaidžia – tai jo begalinis populiarumas.
1998-siais, prieš pirmąjį Japonijai futbolo čempionatą, nors K.Miura buvo atkabintas nuo rinktinės, tačiau tik dar sustiprino savo superžvaigždės statusą.
Šis japonas yra žinomas ne tik kaip puikus futbolininkas, bet ir kaip puikus žmogus.
Dabar „J Soccer“ redaktorius, anksčiau teisėju dirbęs Alanas Gibsonas pirmą kartą su K.Miura susitiko 1993-aisiais ir teisėjavo japonui ne vieneriose rungtynėse.
„Jis buvo tikras džentelmenas aikštėje. Aš tikrai mėgavausi jam teisėjaudamas. Visi jį myli. Nors jis ir „Karalius“, jis taip ir nesužaidė pasaulio čempionate. Jis ilgai žaidžia „Yokohama“, bet ir su ja netapo čempionu. Jo populiarumas pritraukia daugiau žmonių. Jei žinoma, kad K.Miura žais, auditorija išauga apie 3000–4000 žmonių“, – BBC sakė A.Gibsonas ir pridėjo, jog klubas, naudodamasis veteranu, gali pritraukti ir daug rėmėjų.
Tad K.Miuros ilgaamžiškumo priežastys paprastos: pagarba jam ir sentimentai, kuriuos jis kelia Japonijos visuomenei.
Vienas su BBC kalbėjęs treneris K.Miurą palygino su panda. Tai reta, tačiau labai mylima gyvūnų rūšis, o futbolininkas tapo labiau pramoga nei rimtu žaidėju. Nors ir sužaidė dukart lygos taurėje, jis šį sezoną čempionato rungtynėse dar nepasirodė, o praėjusiais metais sužaidė iš viso tik trejas rungtynes.
S.Carrollas tikina, kad 53-jų veterano patirtis yra labai svarbus faktorius „Yokohama FC“ komandos rūbinėje, tačiau sutinka, kad itin ilga jo karjera ne visa yra apie futbolą kaip žaidimą.
„Jis kontraktą galės turėti tiek, kiek pats jo norės. Idėja apie jo „sunkų darbą“ ir buvimas „įkvėpimu“ tampa sirgaliams ir žiniasklaidai puikia „nieko nėra neįmanomo“ tipo istorija, kuri gerai pritampa Japonijos kultūroje“, – svarstė S.Carrollas.
K.Miuros dažnai klausiama, kokia yra jo ilgaamžiškumo paslaptis. Jis sako, kad jokių paslapčių čia nėra – tik darbas ir atsidavimas. Tačiau tikriausiai viskas išaiškėja paskutiniame jo atsakyme.
Ar 53-jų Kazu kasdien treniruodamasis jaučia tą patį malonumą, kaip tada, kai būdamas 15-metis išvyko į Braziliją?
„Taip, aš vis dar mėgaujuosi futbolu. Kiekvienu momentu. Tikrai, man dabar šis žaidimas patinka net labiau nei tada, kai buvau Brazilijoje“, – interviu BBC užbaigė K.Miura.
