21-erių iš Pakruojo kilęs „Žalgirio” naujokas A lygoje debiutavo dar būdamas 17-os „Kruojos” sudėtyje, o vėliau vilkėjo „Šiaulių” marškinėlius. Iš viso Lietuvos aukščiausioje lygoje S.Olberkis yra sužaidęs dešimt rungtynių.
2016 m. S.Olberkis persikėlė į „Panevėžio” klubą ir Pirmoje šalies lygoje tapo tvirtu pagrindinės sudėties žaidėju. Po puikaus sezono jį į savo gretas pasikvietė Baltarusijos aukščiausios lygos Mogiliovo „Dnepr”. Šios komandos gretose jis sužaidė aštuonis oficialius mačus.
Į „Žalgirį” S.Olberkis atvyko po sezono Latvijos „Jelgava” gretose. Praėjusiame sezone kaimyninės šalies „Virsliga” čempionate jis į aikštę žengė 22 kartus.
Kartu su „Žalgiriu” gynėjas treniruojasi nuo pasiruošimo sezonui pradžios. Jis dalyvavo ekipos peržiūroje ir palikęs teigiamą įspūdį sulaukė pasiūlymo pasirašyti sutartį. Su kitais dviem peržiūroje dalyvavusiais lietuviais Džiugu Raudoniumi ir Martynu Medelinsku buvo atsisveikinta. Jiems klubas linki didžiausios sėkmės.
Interviu fkzalgiris.lt „Žalgirio” naujokas išsamiai papasakojo apie savo patirtį užsienyje bei emocijas papildžius Vilniaus ekipą.
– Sveikinimai oficialiai tapus „Žalgirio” šeimos nariu. Kaip jautiesi, kokios emocijos?
– Ačiū už sveikinimus. Manau, mano vietoje norėtų būti kiekvienas jaunas žaidėjas. Tikrai labai geras jausmas tapti tokio klubo dalimi. Mano asmeninis noras yra pateisinti trenerių ir savo lūkesčius, prisidėti prie tikslų įgyvendinimo ir pergalių. Neabejoju, „Žalgiryje” tapsiu geresniu žaidėju ir asmenybe.
– Kartu su komanda lieji prakaitą nuo pasiruošimo pradžios, tačiau tau šis laikotarpis buvo kitoks – dalyvavai peržiūroje. Kaip sekėsi?
– Dalyvauti peržiūroje nebuvo sunku. Nors ir esu jaunas, tačiau stengiuosi savęs papildomai neapkrauti nereikalingomis mintimis. Tiesiog bandau daryti tai, ką sugebu. Jeigu užsiveria vienos durys visada atsivers kitos, tačiau sulaukus pasiūlymo pasirašyti sutartį apsidžiaugiau, jaučiausi įvertintas ir pagerbtas. „Žalgiris” yra didelis klubas su giliomis tradicijomis.
– A lygoje debiutavai labai jaunas, tačiau žaidei nedaug. Legionieriaus karjerą pradėjai po gero sezono Pirmoje Lietuvos lygoje „Panevėžio” sudėtyje. Su kokiais iššūkiais teko susidurti atvykus į Baltarusiją?
– Tik atvykus buvo sunku, nes nemokėjau kalbos, nebuvau pratęs prie legionieriaus gyvenimo, didesnio profesionalumo klube ir taip toliau. Kai esi Lietuvoje – viskas paprasta ir aišku, tačiau užsienyje turi įdėti daug pastangų, kad gautum norimą informaciją, viską teisingai suprastum. Ypatingai, nežinodamas kalbos.
Baltarusijoje buvo milžiniška konkurencija ir kalbos barjeras. Buvau labai jaunas, atvykęs iš Pirmos Lietuvos lygos, tačiau treneris sezono pradžioje manimi pasitikėjo ir leido į aikštę. Gaila, bet viskas susiklostė ne taip, kaip norėjau, tačiau ši patirtis man bus labai naudinga ateityje.
Gaila, bet viskas susiklostė ne taip, kaip norėjau, tačiau ši patirtis man bus labai naudinga ateityje
– O kaip sekėsi Latvijoje?
– Latvijoje lengviau. Nors sezonas buvo sunkus, tačiau komandoje jaučiausi gerai, viską suprasdavau, susikalbėdavau, gaudavau daug žaidybinio laiko. Dėl šios priežasties ir atvykau į Latviją. Norėjau žaisti. Man, kaip jaunam futbolininkui, ten buvo suteiktos visos reikiamos sąlygos. „Jelgavos” klubui už šią galimybę esu labai dėkingas.
– Kurios rungtynės Latvijoje ir Baltarusijoje labiausiai įsiminė?
– Didžiausią įspūdį paliko mano debiutas, tai buvo sezono atidarymo rungtynės su Minsko „Dinamo”. Nors ir pralaimėjome, tačiau tai buvo įspūdžiai ir emocijos, kurių niekada nepamiršiu.
Latvijoje savo ruožtu rungtyniavau daugiau, tad ir prisiminimų daugiau. Buvo ir gerų ir labai blogų rungtynių. Įsiminė atidarymo mačas prieš čempioną Jūrmalos „Spartaką”. Mus visi buvo nurašę, tačiau laimėjome 1:0, o ir pačiam pavyko neblogai sužaisti.
– Žaidei Lietuvoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Ar gali palyginti čempionatų lygį?
– Baltarusijos čempionatas paliko gerą įspūdį. Nemažai komandų yra panašaus pajėgumo, būna nemažai siurprizų. Būna net autsaideriai įveikia favoritus. Ten didesnis žmonių susidomėjimas – rungtynės reklamuojamos miestuose, per televiziją, daug įvairių renginių. Aišku, dauguma stadionų yra seni, bet Lietuvoje kol kas ir tokių nelabai turime. Žiūrovų skaičius priklauso nuo varžovo. Pavyzdžiui taurės rungtynėse Minske šią vasarą buvo daugiau nei 10 000 žiūrovų.
– Ką metai užsienyje davė tau asmeniškai?
– Į Baltarusiją atvykau tiesiai iš antros pagal pajėgumą Lietuvos lygos ir sezono pradžioje gavau daug žaidybinio laiko. Pamačiau kitokį futbolą, užsigrūdinau svečioje šalyje atsidūręs toks jaunas, nemokėdamas kalbos ir kovodamas dėl savo vietos po saule.
Įgijau labai vertingos patirties, o tai jaunam žaidėjui yra labai svarbu. Tikiuosi, kad per šiuos metus „Žalgiryje” pavyks žengti dar vieną žingsnį į priekį mano karjeroje. Atiduosiu visą save gindamas „Žalgirio” garbę.
Artimiausias rungtynes Vilniaus „Žalgiris“ žais sekmadienį, sausio 27 d. 20 val. Vilniaus „Sportimos“ arenoje su Valdo Dambrausko treniruojamu Rygos RFS klubu. Įėjimas nemokamas.
