Tokią istoriją apie kultiniu vėliau tapusį spalvų derinį yra pasakojęs „Galatasaray“ krikštatėvis Ali Sami Yenas.
Turkiška ugnis antradienio vakarą „Žalgirio“ neišgąsdino.
Priešingai, laužas ilgą laiką degė varžovų aikštės pusėje ir net, kai atrodė, kad Stambulo žvaigždynas sugebėjo jį užgęsint, 90-ąją minutę „Žalgiris“ nuostabiu po keitimo aikštėje pasirodžiusio Donato Kazlausko smūgiu ištraukė įspūdingas lygiąsias 2:2 bei viltį prieš atsakomąjį mačą svečiuose.
Vilnius tęsia savo žavingą žygį Čempionų lygoje ir panašu, kad baimę keliančių vardų šioje kelionėje V.Čeburinui ir jo kariaunai neliko.
„Pirmos rungtynės buvo įdomios visomis prasmėmis – tiek rezultatu, tiek eiga, tiek vaizdu aikštėje. Abi komandos turėjo nemažai gerų šansų pasižymėti ir manau, kad žiūrovai liko patenkinti. Padarėme daug gero darbo, gal kiek gaila, kad nesugebėjome realizuoti visko, ką turėjome. Savo kailiu pajutome, kas yra „Galatasaray“, pamatėme, ką galime padaryti dar geriau. Puikiai suprantame, kad atsakomasis mačas bus žymiai sudėtingesnis“, – po dvikovos kalbėjo V.Čeburinas.
Iki rungtynių pradžios likus nepilnoms dviems valandoms Mathiasas Oeywusi pirmasis žengė į aikštę su balta panamkės kepurėle, pasileido ausinuką ir iš lėto nužingsniavo prie vartų. Keletą sekundžių pažiūrėjęs į vartų tinklą, palietė virpstą.
Prietarai suveikė, bet ne iš karto.
Drąsiai žaidęs „Žalgiris“ gausiai stadioną užpildžiusiems sirgaliams padovanojo puikias 45 minutes, kūrė progą po progos, bet trūko to, kas futbole yra svarbiausia – įvarčio.
Keturiolika įvarčių vietiniame fronte šį sezoną įmušęs rezultatyviausias A lygos futbolininkas trečiame Čempionų lygos mače iš eilės švaistė vieną šansą po kito, o neturėdamas aštriausio savo ginklo „Žalgiris“ yra gerokai pažeidžiamesnis.
Su kiekviena vėjais paleista proga, V.Čeburinas savo kairėje rankoje vis tvirčiau spaudė rožančių, bet liko toks pats, kaip ir visą savo karjerą – kantrus.
O tada prasidėjo antrasis kėlinys ir pavojingą „Galatasaray“ išpuolį atrėmę šeimininkai pasileido į ataką. Nicolas Gorobsovas atliko fantastišką perdavimą į priekį, M.Oyewusi laimėjo akistatą prieš Victorą Nelssoną ir nuskuodė į baudos aikštelę. Šį kartą nesutriko ir ramiu smūgiu į tolimą vartų kampą pasiuntė LFF stadioną į euforiją.
Pakvipo sensacija, prasidėjo žaidimas su laiku.
V.Čeburinas bandė šviežinti vaizdą keitimais, bet 64-ąją minutę M.Oyewusi patyrė traumą, neštuvais buvo išgabentas iš aikštės ir vilniečiai pradėjo trupėti.
„Pirmosiomis dvikovos minutėmis varžovų gynėjas labai šiurkščiai sužaidė prieš Mathiasą. Nenoriu sakyti, kad tai buvo tyčinis veiksmas, bet vaizdas buvo tikrai negražus. Bet net žaisdamas traumuotas jis liko aikštėje, žaidė ilgai ir net pelnė savo įvartį“, – komandos lyderio žaidimą komentavo V.Čeburinas.
„Norėčiau tikėtis, kad trauma nėra rimta. Tiesiog gavau stiprų smūgį. Realesnis vaizdas turėtų būti aiškesnis po kelių dienų, bet labai tikiuosi, jog žaisti Stambule galėsiu“, – po mačo kalbėjo M.Oyewusi.
74-ąją minutę Stipe Vučuras už nugaros paliko Abdulkerimą Bardakci ir augalotas turkas smūgiu galva rezultatą išlygino.
78-ąją minutę nelaimė prie „Žalgirio“ vartų baigėsi Halilo Dervisoglu įvarčiu.
Kadaise Ali Sami Yeno pasirinktos spalvos, turėjo simbolizuoti į pergalę vedančią viltį. Bent jau antradienį Vilniuje nenuvedė.
90-ąją minutę po keitimo aikštėje pasirodęs D.Kazlauskas įspūdingu smūgiu uždarė Joelio Bopesu perdavimą ir vakaras vėl nusidažė žaliai baltomis džiaugsmo spalvomis.
Bent jau savaitei.
Antradienį „Žalgiris“ nebuvo vertas pralaimėjimo. Ir nepralaimėjo.
Paklaustas, ar rezultatas dėsningas, V.Čeburinas išliko ištikimas sau.
„Turėjome galimybių, kad skaičiai švieslentelėje būtų mums dar palankesni, bet galiausiai jie yra tokie, kokie yra“, – šypsojosi treneris.
Paklaustas, ar „Galatasaray“ kuo nors nustebino, treneris leistis į diskusijas nenorėjo bei pažymėjo, kad priešaky – atsakomasis mačas.
„Komanda rimta ir tai pamatėme. Suprantame, kad jiems tai buvo pirmasis oficialus mačas, kažkas iki galo nesustyguota. Bet informacijos apie varžovą turėjome daug ir galiausiai turime tokį rezultatą. Stambule tiesiog reikės padaryti dar daugiau. Žinau, kad ten bus kur kas sunkiau“, – kalbėjo V.Čeburinas.
Kazachstano specialistas neslėpė, kad D.Kazlauskui įmušus išlyginamąjį įvartį, euforiją labai greitai nusivylimas, nes puolėjas nusimetė marškinėlius ir prieš save išvydo antrą geltoną kortelę, kuri kaipmat virto raudona.
„Kokios gali būti mintys... Laiko buvo likę dar tikrai daug, kokios gali būti mintys, kai tokiu būdu lieki mažumoje. Įmušė labai reikalingą įvartį, labai geras epizodas... Bet... Įmuši ir užmiršti“, – nenoriai šypseną spaudė strategas, užsiminęs, kad už šį emocijų proveržį puolėjas savo komandos draugų atsiprašė.
Komandos draugą kiek apginti bandė „Žalgirio“ kapitonas Edvinas Gertmonas.
„Labiausiai apmaudu, kad jis praleis atsakomąjį mačą Stambule. Buvo belikę trys minutės, tad apsiginti nebuvo sunku, bet gaila, kad Donato nebus Turkijoje. Man ypač gaila, nes dar netekau ir savo kambarioko“, – po mačo kalbėjo E.Gertmonas.
