„Tai buvo žaidybinis epizodas. Norėjau išmušti kamuolį, bet dėl jo kovojo ir varžovas. Taip jau nutiko, kad jis įsirėžė į mane, sumušimas buvo labai skausmingas, bet tik po rungtynių paaiškėjo, kad trauma yra gerokai rimtesnė. Iš pradžių galvojau, kad tai tik sumušimas, praėjus kelioms minutėms jaučiau, kad galiu tęsti rungtynes ir visą antrą kėlinį praleidau aikštėje. Vis dėlto, jau po rungtynių atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad įtrūko šoninis kelio raištis. Gydytojai nerekomendavo tęsti sezono, nes buvo didelė rizika galutinai nusitraukti raiščius“, – konstatavo šiuo metu reabilitacijos ir slaugos „Gemma“ centre jėgas atgaunantis 28 metų futbolininkas.
Kiekvieną dieną čia apsilankantis L.Klimavičius bent valandą praleidžia baseine, atlikdamas specialius pratimus, o po to keliauja į fizioterapijos kabinetą. Ten jam atliekamos magneto, elektroterapijos, lazerio terapijos ir krioterapijos procedūros.
„Jos skirtos paspartinti gijimą po traumos, nuraminti kelio sąnarį, sutvirtinti traumuotos kojos keturgalvį raumenį ir užtikrinti, kad Linas kuo greičiau atsigautų ir galėtų sugrįžti į aikštę“, – teigė kineziterapeutė-ergoterapeutė Kristina Vilimaitė.
Futbolininko darbui baseine diriguojantis kineziterapeutas Andrius Misiūra patikino, kad L.Klimavičių sustabdžiusi trauma yra vidutinio sunkumo.
„Futbole tokios traumos dažniausiai nutinka kontakto su kitu žaidėju metu arba staigiai keičiant judėjimo kryptį. Linui nustatyta antro laipsnio trauma, tai reiškia, kad ne visas raištis nuplyšo, bet didžioji dalis jo įplyšo. Tokiu atveju operacijos nereikia, gydoma ne tik pažeista vieta, bet stiprinamas visas kūnas, kad jis neprarastų savo sportinės formos. Baseinas tikrai nėra lengvo ir malonaus pasibuvimo vieta, parenkami atitinkami pratimai, tęsiantis reabilitacijai jie vis sunkėja. Siekiame, kad kelio sąnarys būtų kuo stabilesnis, padidėtų jo lankstumas, judesių amplitudė. Taip pat siekiame, kad stiprėtų ir sąnarį prilaikantys raumenys šlaunies ir blauzdos srityje“, – pagrindinius akcentus sudėliojo A.Misiūra.
Jo teigimu, apytikriais paskaičiavimais L.Klimavičius į aikštę turėtų sugrįžti praėjus 2-3 mėnesiams po traumos. Pats futbolininkas neslėpė, kad tikisi pasirengimą naujam sezonui pradėti kartu su komandos draugais.
„Iš tiesų, netikėjau, kad gali būti tokia rimta diagnozė. Bet susipažinęs su kelių skirtingų gydytojų išvadomis buvau priverstas susitaikyti, kad atostogos prasidėjo mėnesiu anksčiau nei planuota. Traumų turėjau ir anksčiau, tad visas procesas man yra gerai žinomas. Gydymas, reabilitacija, fizioterapija ir pan. Šiuo metu labiausiai pasiilgstu kamuolio. Šiaip jau po sezono būni pavargęs, „atsivalgęs“ futbolo, o dabar atvirkščiai, esu pailsėjęs, bet nei žaisti, nei treniruotis su kamuoliu dar negaliu. Tad teks dvigubai ilgiau laukti“, – samprotavo L.Klimavičius.
2016 m. žalią ir baltą aprangą apsivilkęs L.Klimavičius iš viso per sezoną sužaidė 38 rungtynes, pelnė kelis labai svarbius įvarčius, o „Žalgiris“ tais metais iškovojo net keturis trofėjus. Tačiau šiais metais „Žalgirio" gynybos ramstis lemiamoje sezono stadijoje dėl traumos buvo priverstas tenkintis stebėtojo vaidmeniu.
„Po to, kai sužinojau, kad dėl traumos negalėsiu žaisti, buvo dvigubai sunkiau. Nes žiūrėti rungtynes ir suprasti, kad tu jau nieko negali padaryti, niekuo negali padėti savo komandai yra labai skaudus suvokimas. Gal tai ir buvo sunkiausia. Kai pats būni aikštėje, tai ir pergalės, ir pralaimėjimai palieka kitokį jausmą. O kai esi priverstas pasyviai stebėti viską iš šalies, kad ir iš tribūnos, būna labai sunku“, – pripažino 30 rungtynių šį sezoną sužaidęs futbolininkas.
Pasak L.Klimavičiaus, sezono pabaigą apkartino ne tik trauma, bet ir nesėkmingas komandos žaidimas.
„Manau, kad mūsų nesėkmes lėmė įvairios priežastys. Visų pirma, labai geras Marijampolės „Sūduvos“ žaidimas lemiamoje čempionato stadijoje. Marijampoliečiai rudenį A lygoje laimėjo net 11 rungtynių iš eilės, o mes neišvengėme bangavimo, praradome daug taškų ir galiausiai jie mus ne tik pavijo, bet ir aplenkė turnyro lentelėje. Gal mes ir patys netikėjome, kad kas nors gali iš mūsų atimti čempionų titulą. Bet „Sūduva“ įrodė, kad viskas įmanoma, – samprotavo L.Klimavičius.
– Man asmeniškai sezonas lyg ir nebuvo blogas. Bet tikrai ne pats geriausias. Buvo labai skaudžių pralaimėjimų tiek klube, tiek ir nacionalinėje Lietuvos rinktinėje. Tad tikrai negaliu sakyti, kad esu viskuo patenkintas. Buvo gerų rungtynių, bet ir buvo ir prastesnių. „Bangavo“ komanda, o su ja „bangavau“ ir aš. O šiaip, metus dažniausiai atsimeni pagal jų pabaigą. Man ši pabaiga buvo liūdna, tad lieka tik tikėtis, kad kiti metai bus gerokai smagesni.“
Futbolininkai po sezono dažniausiai ilsisi ir atostogauja šiltuose kraštuose, bet L.Klimavičius jau susitaikė su faktu, kad atostogų neturės. „Atostogaudamas galiu ir visą sausį praleisti dirbdamas tik su medikais ir kineziterapeutais. Tad gruodis bus darbingas. Aišku, mėginsiu rasti laiko ir šeimai, gal kur nors trumpam visi kartu išvyksime, bet ilgesnių atostogų nebus“, – teigė žalgirietis.
