Ketvirtus metus Vilniuje gyvenantis olandas – ne tik vienas „Žalgirio“ ramsčių aikštėje, bet ir svarbi figūra komandos rūbinėje bei jau keletą metų eina komandos vicekapitono pareigas.
Su „Žalgiriu“ D.Slijngardas yra patyręs šilto ir šalto, o šią savaitę pasiruošęs dar vienam iššūkiui – Europos lygos daugkartinės nugalėtojos „Sevilla“ egzaminui.
„Galime kalbėtis“, – lietuviškai man tarsteli vieną giliausių pėdsakų „Žalgirio“ istorijoje įmynęs legionierius.
Pasiteiravus, ar jau gali susikalbėti lietuviškai, olandas tik šypsosi: „Suprantu biškutį.“
– Ką rungtynės Sevilijoje prieš tokio lygio priešininką reiškia jums ir „Žalgiriui“? – 15min pradėjo pokalbį su „Žalgirio“ senbuviu.
– Tai nuostabus jausmas ir didelė garbė. Žaisime puikiame mieste, labai gerame ir dideliame stadione, tad atmosfera mums bus tikrai nekasdienė. Tokių galimybių mes turime tikrai nedaug, tad privalome mėgautis tuo, o kaip bus aikštėje – matysime.
– Ar tai bus kol kas didžiausias iššūkis jūsų karjeroje?
– Ko gero, taip. Visgi tai yra Europos lyga. Per savo karjerą esu žaidęs prieš Milano „Inter“ ar Londono „Arsenal“, bet čia yra antras pagal svarbą žemyno turnyras. Tai komandai ir man asmeniškai yra labai didelis iššūkis. Bet malonus.
– Ar dabartinė „Sevilla“ turi silpnų vietų, kuriomis būtų galima pasinaudoti?
– Greičiausiai, kad taip, bet surasti jas bus nepaprastai sunki užduotis. Visgi jei žaisime savąjį futbolą ir būsime kantrūs, mes tikrai savo šansų turėsime. Esu įsitikinęs tuo. Kita vertus, padebesiais nevaikštome ir suprantame, kad „Sevilla“ labai pajėgi komanda, kurią privalome gerbti, bet nebijoti. Turime kovoti iki pabaigos.
– Futbolo specialistai pažymi, kad atsakomajame mače „Sevilla“ į Vilnių gali atvežti ne pačius pajėgiausius žaidėjus, nes bus sutvarkę visus reikalus namuose. Ką manote apie tai?
– Galbūt būtų geriau su tokiu priešininku pradėti rungtynes namuose, tačiau galime atsiminti ir mūsų karčią pastarųjų metų patirtį su „Astana“ ir Razgrado „Ludogorec“. Tuomet puikiai sužaidėme namuose, bet viskas apmaudžiai baigėsi varžovo teritorijose.
Taigi jei pasieksime gerą rezultatą čia, viskas bus mūsų pačių rankose. Turėsime savo aikštę, savo stadioną, sirgalius.
– Koks būtų geras rezultatas Sevilijoje?
– Manau, kad lygiosios būtų nuostabus pasiekimas, bet net jei ir pralaimėsime minimalia persvara, manau, jog atsakomajame mače šansų turėtume tikrai nemažai.
– Ar sutiktumėte, kad tokios rungtynės gali pakeisti tiek jūsų, tiek komandos draugų karjeras?
– Be abejonės. Niekada negali žinoti, kas stebi rungtynes. Futbolas – sunkiai prognozuojamas žaidimas. Čia gali nutikti visko. Sevilijoje mes žaisime už Vilnių, už Lietuvą, už „Žalgirį“. Svarbiausia, jog kovotume iki pat pabaigos ir atiduotume visas jėgas. Tuomet ir priekaištų sau neturėsime.
– V.Urbonas yra ketvirtasis treneris, su kuriuo jums tenka dirbti „Žalgiryje“. Kokį įspūdį apie trenerį susidarėte per pirmąsias kelias savaites?
– Naujasis treneris man patinka. Aš jį prisimenu dar nuo tų laikų, kai jis vadovavo „Trakų“ komandai. Tuomet Lietuvoje aš dar buvau naujokas, o Trakų klubas vadovaujant V.Urbonui žaidė labai gerą futbolą. Man patinka jo žaidimo filosofija. Žaidžiame tikrai neblogą futbolą ir turime gerus rezultatus. Futbolas – rezultatų žaidimas. Rezultatas čia yra svarbiausias. Aurelijus man taip pat patiko, bet praraja, skyrusi mus ir „Sūduvą“, buvo per didelė ir jis turėjo pasitraukti.
– Ta praraja šiuo metu yra 11 taškų ir dvi rungtynės atsargoje. Ar įmanoma ją panaikinti?
– Privalome panaikinti. Atsilikimas jau sumažėjo ir jei laimėsime tuos du mačus, mus skirs jau tik penki taškai. Nebus lengva, bet tik tokius uždavinius sau turime kelti.
