Sostinės ekipa Marijampolės „Sūduvos“ pėdomis žengė ir 30-ajame ture, kai namuose po nelengvos kovos ir pergalingo Darvydo Šerno įvarčio 54-ąją minutę įveikė „Trakus“.
Ši pergalė, likus vos trims turams iki čempionato pabaigos, paliko Senosios sostinės atstovams tik teorines galimybes pasivyti artimiausius oponentus, kadangi šie nuo „Žalgirio“ atsilieka septyniais, o nuo „Sūduvos“ – aštuoniais taškais. Tai, jog šeštoji šiemetinė akistata su „Trakais“ buvo labai sunki, pripažino ir čempionų treneris.
„Rungtynės buvo nelengvos, tačiau tokioms ir ruošėmės. Noriu pažymėti, kad praėjusios rungtynės, pasibaigusios su „Trakais“ nesėkmingai, sukūrė neužtikrintumo foną, kuris kaustė žaidėjus ir trukdė ruoštis mačui su optimizmu.
„Trakai“ žaidžia patrauklų futbolą, gerai kontroliuoja kamuolį, tad mes pasistengėme, jog varžovas žaistų sau neįprastą futbolą. Siekėme, kad jie praleistų mažiau laiko su kamuoliu ir daugiau kovotų visoje aikštėje. Pirmu kėliniu esu ypač patenkintas, nes jo metu turėjome progų. Svarbiausia, kad neleidome „Trakams“ žaisti savo žaidimo. Žinoma, rezultatas 1:0 yra slidus ir visada verčia komandą nejučiomis prisispausti prie savo vartų, bet antrame kėlinyje neleidome varžovams sukurti progų ir dėl to esu labai dėkingas vaikinams už dar vieną pergalę. Judame toliau, jau po trijų dienų žaisime kitas rungtynes.
Žinoma, po pergalių dirbti ir ruoštis rungtynėms yra visada lengviau, nuotaika būna geresnė. Svarbiausia, kad komanda moka ir gali žaisti futbolą.
Klaipėdoje pabrėžiau, jog vaikinai dėl nesėkmingos atkarpos ir nesėkmingų mačų nevertė kaltės vienas kitam, visi šitą nesėkmingą atkarpą pasidalina po lygiai, visi stengiasi ištaisyti situaciją ir toliau dirba.
Kolektyvas juda į priekį, todėl viskas pas mus ir gaunasi neblogai. Treneris Valdas Dambrauskas norėjo to paties, ko norėjau ir aš, todėl nebūtų etiška apie tai kalbėti. Tai ne aš keičiu kažką, o situacija privertė komandą keistis, žaisti labiau pragmatišką ir vyrišką futbolą.
Aš neturiu teisės klysti ir komanda šioje situacijoje taip pat supranta, kad neturi teisės to daryti. Per savaitę ar tris kažką pakeisti yra sunku, bet buvo svarbu pakeisti psichologiją ir paprastus žaidimo momentus, tačiau visi jie susiję su pasitikėjimo savo jėgomis trūkumu“, – mačą LFF stadione apibendrino A.Brazevičius.
Paklaustas, ar kada nors teko stoti prie komandos vairo tokioje ekstremalioje situacijoje, likus mėnesiui iki čempionato pabaigos, treneris tai tik patvirtino:
„Tai yra pirmas kartas, kai pradėjau treniruoti komandą likus mėnesiui iki čempionato pabaigos. Kartą buvau atvykęs likus dviems mėnesiams, tačiau ten buvo visiškai kitas tikslas – išlikti lygoje, tą ir pavyko padaryti. „Žalgiris“ – kur kas rimtesnis iššūkis, tai komanda su vardu ir aš čia neturiu teisės suklysti. Kiekvieną minutę tai jaučiu.“
Lietuvoje ne kartą jau dirbusiam specialistui iš Baltarusijos teko matyti LFF stadioną, kai šis buvo padengtas natūralia veja, o jame žaidė jau išnykusi Vilniaus „Vėtra“. A.Brazevičiui darbas Lietuvoje paliko gerą įspūdį ir jis galvojo, jog kada nors vėl sugrįš darbuotis į kaimyninę šalį.
„Pamenu, jog LFF stadione buvo natūrali veja ir jame žaidė Vilniaus „Vėtra“, geri prisiminimai. Tiesą pasakius, aš ir mano šeima visada su šiluma prisimindavo atkarpą Lietuvoje, FBK „Kauno“ komanda buvo labai gera, buvo įdomu ten dirbti. Kartais man atrodydavo, kad turiu grįžti į Lietuvą, tad tą padariau su malonumu. Į klausimą, kas pasikeitė Lietuvos futbole per tą laiką, atsakysiu vėliau, nes per savaitę nieko nespėjau ir nepamačiau. Kol kas – stresas, lenktynės ir nemiga, tačiau nuo to proceso vis tiek jaučiu malonumą“, – pasakojo „Žalgirio“ treneris.
