„Žalgiris“ laimėjo Supertaurę, vasario 29 dieną „Sportima“ arenoje 1:0 palaužęs praėjusių metų A lygos čempionę Marijampolės „Sūduvą“ ir 4:0 pergale prieš „Panevėžį“ kovo 6 dieną pradėjo A lygos sezoną.
Bet po pirmųjų rungtynių Lietuvos čempionatas sustojo, šalyje įvedus karantiną dėl koronaviruso grėsmių.
Su kokiais iššūkiais susiduria Vilniaus komanda ir kokie dar laukia prieš akis, sporto klubų gyvenimą sujaukus pandemijos krizei? Apie tai 15min pokalbis su „Žalgirio“ vadove Vilma Venslovaitiene.
– Kokie iššūkiai didžiausi Vilniaus „Žalgiriui“ šiuo metu?
– Sėdėti namuose yra didelis iššūkis (juokiasi).
Bet visi laikomės karantino. Žaidėjai sportuoja pagal individualias programas. Darbas vyksta po vieną, nuotoliniu būdu.
Realiai su žaidėju dirba asmeniškai vienas treneris, nes leidžiama būti po du. Kažkaip gyvename ir laukiame.
– Ar buvo legionierių, kurie per pandemiją panoro išvykti namo?
– Buvo ne vienas pokalbis. Nors visi laimingi būdami Lietuvoje, kur padėtis valdoma ir ne tokia aštri, du atvejus turėjome aptarti.
Mūsų buvo paklausta, kaip reaguotume, jei jie išvyktų. Paaiškinome, kad niekas nežino, kaip kuri šalis susidoros su virusu. Buvo aišku, kad valstybių sienos uždaromos, kad grįžus į savo šalį reikėtų 14 dienų praleisti karantine. Kai karantinas baigsis pas mus, visi atvykstantys vėl turės praleisti 14 dienų karantine.
A lygoje planuojame, kad po karantino šalyje pabaigos praėjus trims savaitėms tęsiame čempionatą.
– Tuos du žaidėjus įkalbėjote likti?
– Tai nebuvo įkalbėjimas. Buvo pokalbis, to neslepiu. Bet sudėliojus argumentus priėjome prie bendrų sprendimų ir dabar visi esame čia.
– Kaip sekasi treneriui Aliaksejui Bagai, kurio gimtoji Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, šiuo metu vykdanti nacionalines pirmenybes?
– Pasikalbame pastoviai, pirmadienį per savaitinį pokalbį šnekėjomės telefonu ilgiau. Visi dabar stebi, žiūri su nuostaba į Baltarusiją, bet tai jau valstybių vidaus klausimas. Kol kas atgarsių apie susirgimus nesigirdi.
Jo buvęs klubas Barisavo BATE pralaimėjo abu pirmuosius mačus ne patiems stipriausiems varžovams, jis sulaukia juokais klausimų (apie grįžimą). Bet atsako, kad „karantine“. Pridūriau, kad „karantine ir su kontraktu“.
O šiaip jis kaip mes visi – norime treniruotis, norime čempionato.
Kol kas jam sekasi gerai, palaiko gerą ryšį su žaidėjais, išlaiko balansą, kurio porą metų čia nebuvo.
Komandai tos kelios savaitės gal net bus naudingos, nes po poros svarbių pirmųjų rungtynių keli žaidėjai buvo patyrę mikrotraumų. Dabar pats laikas išsigydyti.
– Vis girdisi, kaip didieji Europos klubai derasi su žaidėjais dėl atlyginimų sumažinimo, Slovakijos vienas stipriausių komandų „Žilina“ paskelbė apie likvidavimą. Ar „Žalgiris“ prašys žaidėjų susimažinti atlyginimus?
– Kol kas laukiame. Nieko konkretaus negaliu pasakyti, nes norime matyti, kada visa tai baigsis.
Dabar dar neaiškus padėties gylis. Mūsų padėtis kitokia: pati sezono pradžia, skirtingai nei Vakarų šalyse, be to, ir pandemija nepaplitusi kaip Italijoje.
Teorinė galimybė lieka tokia, kad balandžio 13 dieną (Vyriausybė yra kol kas įvedusi karantiną iki šios datos) karantinas baigsis ir viskas atgis. Galbūt iš pradžių žaistume be žiūrovų ar kaip, bet štai Dortmundo „Borussia“ jau pradėjo treniruotis. Visi supranta, kad tai kažkada baigsis. Virusas nenuspėjamas, bet karantinas turi pabaigą.
– Daug verslo organizacijų dabar yra sustojusios. Kaip rėmėjų problemos gali atsiliepti „Žalgiriui“?
– Dabar sunku atsakyti. Krepšinis yra susitvarkęs su infrastruktūra, o futbole tuo konkuruoti negalime. Nors vis tiek konkuruojame, varžomės dėl reklamos su žiniasklaidos kanalais. Mes vis tik atliekame reklaminę funkciją – reklamuojame savo rėmėjus. Atsižvelgiant į viską, rėmėjai gali pasakyti, kad susitarimai yra niekiniai. Kad mažintų lėšas reklamai ir mūsų neremtų. Tad turime iššūkį.
Kol kas atsisakymų dar nesame sulaukę – juk sezonas ilgas, dar tik viso pradžia.
Taip, buvo pokalbių, bet dar niekas neatsakė, kad atsisakome. Laukiame.
– Didžiausia „Žalgirio“ rėmėja yra Vilniaus savivaldybė. Ar gavote patvirtinimus, kad visa numatyta suma – 850 tūkst. eurų metams – išliks?
– Nebuvo jokio pokalbio, bet tikiuosi, kad įsipareigojimai bus tęsiami.
Aš įsivaizduoju, kad esame toje pačioje padėtyje kaip savivaldybės darbuotojai. Jei yra numatytos sutartys, pagal kurias mokami atlyginimai ir mokesčiai, tai jos turėtų būti vykdomos. Jei ne, mes turėtume didžiulę problemą. Tada jau eitų kalba nebe apie žaidėjų algų susimažinimą.
Kol kas jokių signalų nėra, tad esu įsitikinusi, kad sutartis bus tęsiama.
Jei valstybė rengia milijardinius paketus verslo išsaugojimui, tai bendromis jėgomis klausimas bus išspręstas.
– Ar futbolo klubas gali kreiptis į Vyriausybę, kaip sustojusio verslo įmonės, susidūrusios su darbuotojų prastovomis dėl karantino?
– Visi A lygos ir I-osios lygos klubai yra prastovose. Svarstėme šį klausimą A lygos klubų susirinkime ir ruošime bendrą kreipinį nuo A lygos. Lygos prezidentas („Riterių“ klubo prezidentas Janas Nevoina) rūpinasi šiuo klausimu. Bandysime sujungti pajėgas.
Skaičiau, kad kai kurios olimpinės sporto šakos, pagal Vyriausybės rėmimo fondo programą, dabar net neturi kur dėti pinigų, nes varžybų sumažėjo. Finansinių resursų Lietuvoje yra, tik turbūt verta perskirstyti viską apgalvojus prie apskrito stalo.
Negaliu kalbėti už visus, bet mėnuo laiko prastovų nėra didelė problema. Susiveržus diržus galime išspręsti. 2008 metų finansinė krizė buvo pavojingesnė. Ji buvo tikrai baisi ir ilga. O dabar protingai dėliojantis galima išgyventi. Juo labiau, kad dabar yra laikas į viską pasižiūrėti kitaip. Aišku, suprantu, kad sportas nėra pirmojo prioriteto klausimas dabar.
– Kaip galėtų keistis A lygos čempionato modelis ir Europos lygos atrankos varžybų datos dėl pandemijos krizės?
– Mums nėra esminių problemų pakeisti Lietuvos čempionato tvarkaraštį. Net jei sumažintume vienu ratu pirmenybes, vis tiek tai nebūtų didelė bėda.
Aišku, norime sužaisti kuo daugiau rungtynių, kad čempionatas būtų konkurencingas, žaidėjai rungtyniautų, parodytų save ir užsidirbtų savo atlygį. Sumažinti ar modifikuoti A lygos sezoną dėl Europos tvarkaraščio nebus problemų. Galbūt daugiau rungtynių įvyktų vasarą, jei nusikeltų tarptautinių varžybų datos.
Dėl europinio tvarkaraščio garantijų nėra, bet Europos lygų susirinkime buvo svarstomas tikslas baigti nacionalinių lygų čempionatus birželio 30 dieną (tų šalių, kurių pirmenybės vyksta nuo rudens iki pavasario, o ne kaip Lietuvoje nuo pavasario iki rudens), kad nesikeistų Europos lygos tvarkaraštis.
Pagal kitą scenarijų, Čempionų ir Europos lygų atrankos pradžia gali keltis į rugpjūtį.
Tikime, kad viskas neliks įšaldyta pusmečiui. Kinijoje jau atsidaro zoologijos sodai, kitose šalyse karantinas yra ne toks griežtas. Aišku, Baltarusijos pavyzdžiu neturime sekti, bet sprendimų yra įvairių.
Be to, kiek pasiekė informacija, UEFA nesvarsto galimybių mažinti finansavimo komandoms už dalyvavimą.
