Pagrindinę sirgalių pasipiktinimo priežastį N.Casesas įžvelgia ne tai, kas įvyko mačuose kovojant su Švedija ir Lenkija, prieš kurias lentelėje nepavyko išplėšti 3 taškų, o tai, kokie trenerio sprendimai buvo priimti prieš Europos čempionato pradžią.
„Ispanijos rinktinės treneris nepakvietė kelių Madrido „Real“ žaidėjų, o kaip žinote Ispanijoje „Barcelona“ ir „Real“ priešprieša yra milžiniška. Todėl Madrido sirgaliai supyko ir dabar labiausiai abejoja šia rinktine. Tai yra viena didžiausių problemų Ispanijos rinktinėje. Aš manau, kad mes turime išlikti vieningi – nesvarbu, ar žaidėjai iš „Barcelona“, „Real“ ar „Villarreal“ klubų. Tokie dalykai rinktinei nepadeda,“ – 15min teigė buvęs „La Liga“ žaidėjas N.Casesas.
Marijampolės „Sūduvos“ saugas nepritaria tokiems sirgalių veiksmams. Po nulinių lygiųjų su Švedija Ispanijos sirgaliai kaltino trenerį Luisą Enrique, kuris 2008-2011 m. treniravo katalonų jaunimą, o 2014-2017 m. – pagrindinę „Barcelona“ klubo komandą.
„Ispanija žaidė labai gerą futbolą. Mes neįmušėm įvarčių. Taip, tai yra svarbiausia futbolo dalis, bet komanda sukūrė daugybę progų, – kalbėjo N.Casesas. – Esu labai patenkintas kaip komanda sužaidė grupių etape, nesvarbu, kad ir likome antrojoje pozicijoje. Žiūrėti į Ispanijos rinktinės žaidimą buvo malonu, o tai ir svarbiausia.“
Po rungtynių prieš Švediją treneris L.Enrique atsiprašė sirgalių, nes ir pats žinojo, kokie tai buvo svarbūs taškai Ispanijos rinktinei.
„Nuo pat pradžių žaidėjai buvo nuostabūs: perdavimai, sukurtos progos, pasitikėjimas savimi – jausmas, kad tinkamu laiku pasiekta optimali forma.
Tačiau laimėti reikia, Ispanija. Daugiau įvarčių ir kuo greičiau, prašau.“ – po rungtynių į rinktinę kreipėsi Ispanijos žurnalistas Grahamas Hunteras.
„Žaidžiau už savo gimtojo miesto Chichono komandą. Tai skirtinga atmosfera nei „Real“ ir „Barcelona“. Jei mes pralaimėdavome, sirgaliai palaikydavo mus, jai laimėdavome – jie kartu švęsdavo su mumis. Aišku, daug rungtynių iš eilės nelaimint kažką pasakydavo stadione, pasigirsdavo garsūs švilpimai. Bet kritikos nesulaukdavau gatvėje ar namuose, – pasakojo N.Casesas. – Mes esame profesionalai ir turime tvarkytis su spaudimu. Jei negali to išverti, tu negali žaisti profesionaliai futbolo. Yra daugybė futbolininkų, kurie nežaidžia aukštame lygyje tik dėl šios priežasties.“
Ispanijos rinktinė Europos čempionate iki šiol yra pirma pagal kamuolio kontrolę – 68,7 proc. ir trečia pagal perdavimų kiekį – 2400. Legionieriaus teigimu, jei rinktinė žaisdama tokiu stiliumi, kurio tikslas kuo greičiau nuvarginti varžovus, nesusikurtų šansų smūgiuoti, tada tai taptų pagrįstu sirgalių kaltinimu.
Ispanijos rinktinė iki šiol Europos čempionate yra trečia pagal surengtas atakas (209) ir smūgius į vartų plotą (19). Tiesa, jei ne 5 įvarčiai į Slovakijos vartus, tai Ispanija būtų arti dugno pagal įmuštų įvarčių kiekį tarp kitų senojo žemyno komandų, nes jai iš viso čempionato metu pavyko pasižymėti tik 6 kartus.
„Mūsų puolėjai turi mušti įvarčius, nes tai svarbiausia futbolo dalis. Bet net jei ir jie neįmuša – taip irgi futbole nutinka. Reikia nepamiršti, kad tai jaunų žaidėjų būrys, kuris mėgina vienas kitą geriau pažinti aikštelėje. Ateinančiais metais ši jauna rinktinė dar labiau susižais ir taps geresnė. Šiems vaikinams reikia laiko“, – sakė Chichono „Sporting“ akademijos auklėtinis N.Casesas.
Ispanas mano, kad jaunoji rinktinė siekia žaisti taip, kaip tai darė 2010 m. pasaulio čempionatą laimėjusi Ispanijos rinktinė su Andresu Iniesta, Xavi, bet norint demonstruoti tokį protingą futbolą neužtenka tik vienų ar dviejų metų žaidimo kartu. Šių metų rinktinės pažeidžiamiausią vietą legionierius įvardino gynybą prieš varžovų kontratakas.
„Norint žaisti tokį futbolą, reikia daug treniruočių, apgalvoto žaidėjų judėjimo ir vienas kito supratimo aikštelėje – tai sudėtinga, – teigė N.Casesas. – Šie vaikinai atėjo iš jaunimo U-21 nacionalinės rinktinės, kai kurie iš jų žaidė rungtynes prieš Lietuvą. Jie bando daryti tuos pačius dalykus, kuriuos darė ankstesnės sėkmingos Ispanijos nacionalinės vyrų rinktinės. Aš tikiu jais, tai labai gerų futbolininkų karta.“
Anot 33-ių metų saugo N.Caseso, prieš 11 metų Ispanijai tapus nugalėtoja pasaulio čempionate daugelis pradėjo aptarinėti ispanišką „Tiki-taka“. Pats Nacho 22 metus praleidęs šiaurinėje Ispanijos dalyje, Chichono „Sporting“ akademijoje, šio žaidybinio stiliaus nesimokė.
„Šiaurės Ispanijoje futbolas yra labiau pasyvesnis – mažiau kamuolio kontrolės, orientuotas link tikslo – mažiau vertikalių perdavimų, visai kaip Anglijoje. – aiškino N.Casesas. – Daugiau perdavimų krašto puolėjams, kurie driblingais bando apžaisti varžovus ir pasiųsti kamuolį link tikslo. Tik 1-3 puolėjai bėga į varžovų baudos aikštelę ir stengiasi greitai atakuoti.“
„Sūduvos“ saugo teigimu, pietinėje Ispanijos pusėje populiaresnis „Tiki-taka“ žaidimo stilius, kuriuo nulemti žaidimo rezultatą stengiamasi ramiau – poziciniu futbolu. „Villarreal“ ir „Barcelona“ akademijos treniruoja „Tika-taka“, o juo šiuo metu žaidžiama ir Ispanijos nacionalinėje vyrų komandoje, todėl šių akademijų auklėtiniams pritapti rinktinėje yra lengviau.
Ispanija-Kroatija aštuntfinalio poroje ispanas favoritais laiko savo tautiečius, nes Kroatija nėra geriausioje žaidybinėje formoje. Be to, dėl COVID-19 prarado vieną iš savo lyderių Ivaną Perišičių.
„2010 m., kai tapome pasaulio čempionais, „Barca“ ir „Real“ sirgaliai tapo vieningi, – pabrėžė N.Casesas. – Visi buvo pamiršę apie klubinių komandų priešpriešas ir šventėme kartu. Manau, kad jeigu įveiksime Kroatiją, mes ir vėl visi patikėsime, kad būdami vieningi galime tapti čempionais.“
