Priežastis – tėvai
Apie fizinio aktyvumą svarbą suaugusiam, o juolab vaikui, daug kalbėti nereikia. Ne paslaptis, kad fizinis aktyvumas ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, stiprina kūną. Galiausiai, judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai, judėjimas turi teigiamą poveikį ir psichinei sveikatai. Fizinio aktyvumo poreikis yra lygiai toks pat kaip ir maisto ar oro poreikis. Specialistai pabrėžia, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys.
Gydytojai tikina, kad fizinis aktyvumas ne tik natūralu, bet ir būtina vaiko ir suaugusio žmogaus būsena, tačiau šiais laikas ir vienus, ir kitus dažniau matome sėdinčius ar gulinčius. Tėvai randa sau pasiteisinimų – nuovargis, stresas, tačiau vaikams nenustoja šaukti „eik į lauką pažaisti“, „eik į lauką pakvėpuoti grynu oru“, specialistai pabrėžia, kad toks vaiko motyvavimo būdas – neatneša visiškai jokio rezultato. Fizinis vaiko aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo tėvų sąsajos su sportu, auklėjimo gebėjimų ir paties fizinio aktyvumo. Taigi kokias dažniausias klaidas daro tėvai, kad jų vaikams išsiugdo apatija sportui.
1.Mamos įtaka
Vaiko polinkis fiziniam aktyvumui, pasak mokslininkų, formuojasi nuo mažų dienų, tokių mažų, kad galbūt neįsivaizduojame – dar tada, kai jis yra įsčiose. Aktyviai gyventi – daug vaikščioti, lankyti nėščiųjų mankštas, daug laiko praleisti gryname ore gimdyvei visų pirma rekomenduojama dėl tinkamo vaiko vystymosi ir geresnės pačios moters savijautos. Vis dėlto, mokslininkai įžvelgia ir kitą naudą, pasak jų, tyrimai įrodė, kad fiziškai aktyvių nėščiųjų vaikai būna labiau linkę į fizinę veiklą.
2. Spąstai patiems sau
Veikiausiai ne kartą teko girdėti tėvus dejuojančius, kad vaikas pradėjo vaikščioti – kai gulėjo buvo ramiau. Tai nulemia, kad tik pradėjus vaikui pažinti pasaulį, stiprinti kojas, gyventi aktyvesnes dienas, tėvai jau galvoja – kaip jį sutramdyti.
Tam labai gerai pasitarnauja gardą imituojančios sienelės, kur vaikui paliekama kelių metrų žaidimų erdvė, taip pat ir vežimėliai – pasodini ir viskas. Specialistai pastebi, kad tėvai siekdami „patogesnių“ išėjimų į lauką visų pirma labai kenkia vaiko sveikatai ir vystymui. Aišku, sunku tikėtis, kad tokie tėvai ateityje išugdys fiziškai aktyvų vaiką.
3. Dėmesio dovanėlė
Dėmesio stoką ir laiką, praleistą darbe, užuot vakare pabuvus su vaiku, dažnas tėvas kompensuoja dovanomis. O kadangi vis dėlto, norisi pamatyti laimingą vaiko veidą, dovana turėtų būti kuo įspūdingesnė, būtent todėl vietoj menkaverčio futbolo kamuoliu, pasirenkamas „iphone“. Natūralu, kad vaikas jo ir norėjo, kad dažnam futbolo kamuolio ir nereikia, juk su tokiais tėvais jis jo ir nepaspardys.
4.Nusimesti naštą
Galvoje sukasi šimtai darbų, nuovargis jau pasiekė aukščiausią lygį, o čia dar vaikas – su savo prašymais, norais ir pageidavimais. Dažni tėvai planšetę ar telefoną naudoja kaip vaiko „užkišimo“ priemonę. Na, įniko į ekraną ir valandą, o jei nepajudinsi, gal ir penkias bus ramu. Buvęs toks penkiametis dešimties jau tampa kiek antsvorio turinčiu paaugliu. O tėvai nuolat retoriškai klausia – kodėl jis tiek mažai juda?
5.Sporto varžybos
Visų pirma, norint išugdyti vaiko polinkį sportui, reikėtų kartais su juo nueiti į sporto varžybas. Jų yra pačių įvairiausių, taigi atrasti tinkamų pasižiūrėti ir penkiamečiui – nesunku. O dar svarbiau – ugdyti ne tik polinkį sportui, tarpusavio ryšį, bet ir pasirinkimo galimybę. Ar kada paklausėte savo penkiamečio, į kokias sporto varžybas norėtų nueiti būtent jis? Gal tai jus labai nustebintų.
6. Neversti apsispręsti
Nuvedę vaiką į du ar tris sporto būrelius tėvai dažnai nusivilia ir tepasako, kai apsispręsi – pasakyk. Užuot džiaugdamiesi, kad vaikas bando ir krepšinį, ir futbolą, ir gimnastiką, tėvai burbia, kad jiems patiems per daug vargo su šiais „žaidimais“. Tokiu atveju, nesitikėkite, kad vaikas kokį ketvirtą ar penktą kartą jums pasakys, kad vis dėlto norėtų išbandyti plaukimą. O galiausiai, jis ir nesužinos – ar jam tai patinka.
7. Negailėti gero žodžio
Koks vaikui svarbus tėvų palaikymas siekiant net menkiausio rezultato – turbūt sunku suvokti. Būtent todėl vienas didžiausių dalykų, ką galite padaryti dėl savo vaiko – palaikyti jį. Neignoruoti „kažkokių nesvarbių“ trečioko rungtynių. Nueiti ir pasidžiaugti, palaikyti. To nedarantys tėvai rizikuoja vaikui sudaryti įspūdį, kad jo užsiėmimas yra nesvarbus. Kad kompiuteris ar mašina – daug svarbiau, gal reikia orientuotis į tai?
8. Skatinti įveikti save
Sporto metu lavinama daugybė ir kitų vaikui psichologiškai svarbių dalykų. Visų pirma – mokėjimas įveikti savo vidinius barjerus, siekti užsibrėžto tikslo, nepasiduoti. Tėvams būtina išklausyti, kaip vaikui sekėsi treniruotė, kas pavyko, o kas ne itin. Pasakyti, kad jei nepavyko – tereikia įdėti darbo, paskatinti jį nenuleisti rankų.
9. Nereikalauti pergalių
Sporto pasiekimus, natūralu, esame įpratę vertinti pergalėmis. Vis dėlto, vaikų fizinio lavinimo specialistai pabrėžia, kad tai tinka suaugusiam atletui, bet ne mažajam sportininkui. Turime mokyti vaiką ne tik bet kokia kaina siekti rezultato, bet mokytis ir pralaimėti. Neugdyti jame sportinio įsiūčio ar nusivylimo, kad jis nevykėlis. Tėvai šiuo klausimu vaidina kone svarbiausią vaidmenį.
10. Sportuokite kartu
Sunku tikėtis, nors galbūt ir būna išimčių, kad sportiškas vaikas užaugs šeimoje, kuriai sportas ar fizinis aktyvumas – paskutinė įmanoma veikla. Dalykas, kuriam nėra laiko. Žaiskite su vaikais badmintoną, futbolą, gaudynių – visus įmanomus žaidimus. Ir svarbiausia, nepeikite jo, kad daro ką nors ne taip, kaip jūs. Mėgaukitės pačia fizine veikla kartu!
Magnis – žmogaus organizmui itin reikalingas mineralas. Daugiau apie jį skaitykite čia.
