Tokyjo „Shibuya“ arena ūžė. Tai buvo finalas, kurioje pabaigoje užvirė nuožmi dviejų sunkiaatlečių dvikova.
Vengras Imre Foldas po stūmimo rungties dviejų kėlimų pirmavo 2,5 kg prieš rusą A.Vachoniną ir savo pasirodymo dar nebuvo baigęs.
Vengrijos sunkiaatletis iškėlė 132,5 kg štangą. Pasaulio rekordas!
Vengrai puolė sveikinti savo didvyrį ir mėtyti į orą.
Buvusiai Sovietų Sąjungos rinktinei atstovavęs A.Vachoninas kažką tyliai sušnibždėjo, tyliai žengė ir iškėlė 137,5 kg štangą.
Tribūnos nuščiuvo, bet vėl atgijo, kai I.Foldas trečiuoju bandymu irgi pakėlė tokį pat svorį, taip pasiekęs ir naują pasaulio rekordą trikovėje (355 kg).
Siekiant išplėšti pergalę A.Vachoninui reikėjo išstumti 142,5 kg.
156 cm ūgio rusas tyliai priėjo, pasitaisė gulinčią štangą. O tada ją iškėlė.
Tai buvo vienas įspūdingiausių pasirodymų, nes išstūmęs aukštyn štangą A.Vachoninas atliko dar vieną neįtikėtiną veiksmą – jis pakėlė savo kairę koją, taip likdamas stovėti su rekordiniu svoriu ant vienos kojos.
„Opa!“ – suriko A.Vachoninas, laimėdamas olimpinį aukso medalį ir tapdamas tikra sunkiosios atletikos ikona.
Pavardė buvo kita, vaikystę lydėjo nelaimės
Prieš tapdamas olimpiniu čempionu A.Vachoninas gyveno skurdžiame Gavrilovkos kaime vidurio Sibire kita pavarde.
Jo tėvas buvo karo belaisvis iš Čekijos, o 1935 metų kovo 10 dieną gimęs jaunuolis vadinosi Aleksejumi Kunovu.
Jis sirgo nuo pat pirmų vaikystės dienų ir nevaikščiojo iki keturių metų, o tada įvyko nemalonus incidentas kieme – jam būnant kieme iškrito žarna, o vaiką užpuolė po kiemą klaidžiojusi kiaulė. Suaugusiems pavyko išlupti berniuką, jis buvo nugabentas į ligoninę.
Bet Aleksejus turėjo augimo bėdų ir savo karjeros pike tebuvo 156 cm ūgio, svėrė iki 58 kg.
Jis prastai lankė pamokas, nes padėdavo motinai išlaikyti kitus šešis mažus vaikus, kad šie turėtų ko valgyti.
A.Kunovas iš prigimties buvo guvus. Jis įsiveldavo į triukšmingus vakarėlius ir ne kartą buvo suimtas milicijos.
Tačiau sunkiosios atletikos treneris Ivanas Žukovas įžvelgė jaunuolio neįtikėtiną jėgą. Treneriui pavyko išvesti jaunąjį Aleksejų iš šunkelio.
Jaunasis atletas persikėlė iš kaimo į miestą, pradėjo treniruotis, o taip pat dirbti šachtoje. Sunkus darbas jam tik padėjo auginti ir taip neįprastą jėgą.
Jaunas sportininkas sutiko moterį ir ją vedė. Tačiau netrukus įvyko skyrybos – Aleksejus įtarė, kad moteris tenorėjo pasinaudoti juo ir taip perimti valstybės paskirtą butą.
Vis dėlto jis perėmė žmonos pavardę ir tapo A.Vachoninu. Manoma, kad taip įvyko dėl vaikystėje likusių kompleksų. Kunovo pavardė buvo nutrinta.
1961 metais A.Vachoninas įveikė penkis kartus pasaulio čempioną Vladimirą Stogunovą TSRS pirmenybėse ir tapo geriausiu šalyje.
1963 metais jis pats triumfavo pasaulio čempionate Stokholme. Taip atsivėrė kelias į Tokiją.
Kambaryje rado tuščius butelius
A.Vachoninas tris kartus tapo pasaulio čempionu, iškovojo dar tris Europos pirmenybių aukso medalius.
Jis tapo įžymybę savo tėvynėje, bet po 1966 metų jo lygis ėmė kristi.
Jis antrą kartą vedė ir įniko į alkoholį.
Nestabilus gyvenimo būdas lėmė tai, kad olimpinis čempionas nebuvo pasirinktas į kitas olimpines žaidynes. Nors 1968 metais Sankt Peterburge dar laimėjo Europos pirmenybių bronzą, į olimpines žaidynes Meksike nepateko.
Paskutiniu lašu tapo nacionalinės rinktinės trenerio vizitas į A.Vachonino kambarį ir jame pamatytas vaizdas: kambarys buvo pripildytas tuščiais buteliais. Pats sunkiaatletis tuo metu gulėjo ant grindų. Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms, kai jis liko trečias per sovietų olimpinės atrankos varžybas.
Gyvenimo finišas – absurdiškas
Vienakojo olimpinio herojaus gyvenimo pabaiga buvo tragiška.
Kai sportinė karjera baigėsi, jis liko vienas. Nebuvo prasmingų darbo pasiūlymų, niekas nekvietė dirbti treneriu, nes buvo bijoma jo ūmaus charakterio, o taip pat ir įpročio gerti.
Antroji žmona irgi jį metė, pinigai pasibaigė.
A.Vachoninas dar bandė dirbti šachtoje, o paskutinius gyvenimo metus buvo duobkasiu kapinėse.
Alkoholio bėdos nesibaigė ir 1993 metais kaimynai rado 58-erių metų olimpinį čempioną bute mirtinai subadytą. Dėl jo mirties buvo apkaltintas sūnus.
Liko tik Rusijos sporto legenda, o taip pat frazė, kuri taikliai apibūdina A.Vachonino charakterį.
Kai vyko jo garsioji dvikova su I.Foldu ir vengrai buvo pradėję per anksti švęsti pergalę, šalia stovinčiam A.Vachoninas sušnibždėjo: „Tu prastai pažįsti šachtininkus.“
