Kaip puikiausią pavyzdį, kad sportas sutelkia žmones bendram tikslui, galima įvardinti Lietuvoje vis labiau populiarėjančią Bėgimo grupę, kurioje buriasi sveikos gyvensenos, bėgimo, ėjimo, dviračių sporto ir apskritai fizinės veiklos entuziastai.
Jos įkūrėja Agnė Siaurytė mano, kad sportas yra erdvė, jungianti žmones ir skatinanti juos dalintis teigiamomis emocijomis, patirtimi, kažką įkvėpti bei padrąsinti. Tai, anot jos, nebūtinai turi būti tik bėgimas, svarbiausia – judėjimas visomis įmanomomis formomis.
Apie iniciatyvą, subūrusią bene 20 tūkst. lietuvių, kalbame su Agne.
– Socialinėje erdvėje esate subūrusi beveik 20 tūkstančių bėgimo mėgėjų. Nejaugi Lietuvoje tiek daug sportuojančių?
– Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugumą žmonių sportu, fizine veikla reikia visų pirma sudominti. Taip yra ir su mūsų bėgimo grupe. Dauguma pradėjo sportuoti tik įstoję į šią grupę, joje išgirdę tam tikrus patarimus, patirtis, fizinio aktyvumo privalumus. Labai džiaugiuosi, kad prie mano grupės, prisijungė profesionalai, patyrę sportininkai, kurie negaili patarimų pradedantiesiems, suteikia jiems motyvacijos. Nebijoti pradėti sportuoti ir nesigėdyti savo kūno, nereikalingų kilogramų. Svarbiausia grupės misija – žinutė perduodama iš lūpų į lūpas siekiant sutelkti fizinio aktyvumo entuziastus, tobulėti kartu. Žinutei sklindant, tokių entuziastų atsiranda vis daugiau, tiesiog juos reikia priversti išlipti iš komforto zonos.
Nebijoti pradėti sportuoti ir nesigėdyti savo kūno, nereikalingų kilogramų.
– Kaip žmonės sužino apie Jus. Ar yra taikomi kažkokie reikalavimai norint prisijungti prie klubo?
– Jokių specifinių reikalavimų nėra. Mes esame atviri visiems žmonėms. Visai nesvarbu koks tavo fizinis pasiruošimas, svarbiausia – noras keisti savo gyvenimo būdą. Apie mus sužino tie, kurie ieško teigiamų pavyzdžių ir įkvėpimo, tai yra per kalbas iš lūpų į lūpas.
Juo labiau, mes aktyviai dalyvaujame įvairiuose maratonuose ir renginiuose. Būtent po renginių, kuriuose paprastai dalyvauja daug mūsų klubo narių, atsiranda susidomėjimas mumis, kadangi juose stengiamės ne tik dalyvauti, bet ir parodyti kaip mums sekasi tobulėti, stebėti vienas kito pokyčius. Todėl žmonės ir reiškia iniciatyvą prisijungti.
– Ar jūsų klube žmonės užsiima tik bėgimu?
– Nors daugeliu aspektų mes koncentruojamės į bėgimo klausimus, tačiau grupėje yra gausybė asmenų su skirtingomis sportinėmis patirtimis ir veiklomis, kurie gali dalintis informacija ne tik apie bėgimą. Juo labiau, kartais dauguma vietoj bėgiojimo mėgsta pasirinkti dviratį ar kiek intensyvesnį ėjimą. Svarbiausia yra judėti, dalintis pasiektais rezultatais, numestu svoriu ar tiesiog pagerėjusia savijauta. Kaip ją pasiekti, sprendžia kiekvienas atskirai, pasinaudodamas galimybe semtis patirties iš bendraminčių.
– Štai, kalbant apie ėjimą. Iš jūsų patirties, kodėl žmonės iš pirmo žvilgsnio dažnai nuvertina šį fizinio aktyvumo būdą?
– Su šiuo teiginiu nebūčiau linkusi sutikti, kadangi mano pažįstamų žmonių tarpe, kurių dauguma užsiima fizine veikla, yra daug žmonių vietoj bėgimo pasirenkančių ėjimą. Nors aš asmeniškai dažniau renkuosi bėgimą, nesu linkusi nuvertinti ėjimo, kaip fizinės veiklos. Iš tiesų šios dvi fizinės veiklos yra labai panašios, teikiančios, galima sakyti, tokią pačią naudą sveikatai. Viskas priklauso nuo kiekvieno fizinių galimybių, įvairių gyvenimiškų faktorių. Iš esmės ėjimas, jeigu einama kiek spartesniu žingsniu, yra lygiavertis bėgimui, tik norint sudeginti tam tikrą kalorijų skaičių, gauti lygiavertę naudą, eiti reikės kiek daugiau negu bėgti.
Iš tiesų šios dvi fizinės veiklos yra labai panašios, teikiančios, galima sakyti, tokią pačią naudą sveikatai.
– Galbūt, galėtumėte įvardinti kokiai žmonių grupei ėjimas gali būti naudingesnis už bėgimą, kodėl žmonės jį pasirenka?
– Visų pirma, žmonės įsivertina savo galimybes. Kokį rezultatą užsiimdami tam tikra fizine veikla jie nori ir gali pasiekti, koks fizinio aktyvumo būdas padės tuos tikslus įgyvendinti, kas jiems yra arčiausiai širdies. Kalbant iš patirties, galiu pasakyti, kad ėjimas daugumai žmonių, kuriems sveikata neleidžia bėgti yra geriausia alternatyva – nauda tokia pati, be to, tausojami kojų sanariai, stuburas, aktyviai vaikštant dirba raumenys, kurie bėgimo metu išlieka pasyvus. Taip pat, ėjimas yra tarsi tarpinė stotelė norint pradėti bėgioti antsvorį turintiems žmonėms. Tai pati natūraliausia žmogaus fizinė veikla, kokią tik įmanoma sugalvoti ir visiškai nekenkianti sveikatai.
– Ir pabaigai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasivaikščiojimas yra tarsi laisvalaikio leidimo būdas, savotiška relaksacija. Kaip keisti žmonių požiūrį į šią veiklą ir būtinybę, kad tai būtų tapatinama su naudinga fizine veikla?
– Jokio požiūrio keisti nereikia. Manau, kad žmonės ir taip kuo puikiausiai suvokia vaikščiojimo, ypatingai intensyvesnio ėjimo pliusus sveikatai. Jeigu jiems tai asocijuojasi su tam tikra relaksacija, poilsiu, tuomet dar geriau! Juo labiau, pavasarį Vilniuje vyks pirmosios ėjimo varžybos, kuriose, beje, dalyvaus daugiau nei šimtas bėgimo klubo narių. Būtent tokiomis iniciatyvomis turėtume šviesti visuomenę ir skatinti užsiimti fizine veikla. Iš esmės, visai nesvarbu kokia ji bebūtų. Svarbu, kad žmogus jaustųsi laimingas ir darytų tai, kas jam patinka, nes per prievartą mes nieko nepasieksime. Vienas kito palaikymas, motyvacija, dalijimasis patirtimi, įvairios akcijos ir susibūrimai – tai esminiai principai siekiant sveikesnės visuomenės.
Informaciją parengė virtualių treniruočių portalas www.sportobirza.lt.
