Bušido
Londone gyvenantis Marius Žaromskis iškovojo didžiausią pergalę tarptautinėse MMA arenose iš visų Lietuvos kovotojų. Liepos mėnesį mūsų šalies bušido rinktinės narys Japonijoje tapo pasaulio profesionalų bušido „Dream“ čempionu vidutinio svorio kategorijoje.
Dviračių sportas
Geriausia šalies metų sportininke tapusią treko dviratininkę Simoną Krupeckaitę drąsiai galima vadinti reaktyvine. Per metus ji sukaupė įspūdingą laimėjimų kolekciją. 26 metų dviratininkė triumfavo Europos dviračių treko čempionato Belgijoje sprinto daugiakovės rungtyje ir iškovojo pirmąjį Europos čempionės titulą. Lenkijoje vykusiame pasaulio čempionate reaktyvinė mergina 500 metrų sprinto rungtyje pasiekė pasaulio rekordą (33,296 sek.) ir iškovojo aukso medalį, komandinėse 500 metrų sprinto lenktynėse kartu su Gintare Gaivenyte pasipuošė bronzos medaliais, tokį pat apdovanojimą Simona pelnė 200 m sprinto rungtyje. Dar keturis apdovanojimus S.Krupeckaitė pelnė Panevėžyje per Lietuvos čempionatą.
Futbolas
Lietuvos futbolo A lygoje neliko trijų senbuvių. Dėl finansinės klubo negalios legendiniam Vilniaus „Žalgiriui“ teko pasitraukti iš aukščiausiosios lygos į pirmąją (klubo savininkas Vadimas Kastujevas už finansines machinacijas iki šiol sėdi Maskvos kalėjime).
„FBK Kaunas“ ir Klaipėdos „Atlantas“ dėl nepažabojamų šių klubų vadovų ambicijų ir nesutarimų su Lietuvos futbolo federacija atsidūrė antrojoje lygoje.
* Viltingai pasaulio pirmenybių atrankos ciklą pradėjusi futbolo rinktinė šiemet sugrįžo į pilką realybę. Penki iš eilės pralaimėjimai užbraukė bet kokias viltis kovoti dėl bilieto į Pietų Afrikos Respubliką, o pralaimėjimas Farerų Salose tapo viso Lietuvos futbolo gėda.
Galiūnų sportas
Vienas tituluočiausių planetos galiūnų 34–erių Žydrūnas Savickas Maltoje laimėjo pasaulio galiūnų čempionatą, taip po trejų metų susigrąžinęs čempiono titulą. Planetos čempionu Žydrūnas tapo trečią kartą. Be to, stipruolis Kaune laimėjo Europos rąsto kėlimo čempionatą ir pagerino pasaulio rekordą. Metų pabaigoje Ž.Savickas išrinktas geriausiu 2009–ųjų Lietuvos neolimpinių sporto šakų atletu.
Graikų–romėnų imtynės
Vilniuje vykusiame Europos imtynių čempionate iš didelio būrio mūsų šalies atletų medalį iškovojo vienintelis Mindaugas Ežerskis (iki 96 kg) – pelnė sidabrą. Jis tapo pirmuoju imtynininku Lietuvos istorijoje, pelniusiu Senojo žemyno pirmenybių sidabro apdovanojimą.
Irklavimas
Įspūdingai baidarių ir kanojų irklavimo pasaulio čempionate Kanadoje pasirodė Lietuvos atletai, iškovoję po vieną aukso ir bronzos medalį. Pasaulio čempionais tapo dviviete kanoja plaukiantys Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis (200 m distancija). Prieš tai jie pasipuošė aukso medaliais ir Europos čempionate Vokietijoje. Bronzos medalį būsimoje olimpinėje 200 m distancijoje pasaulio čempionate pelnė kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.
O Baltarusijoje organizuotame Europos irklavimo čempionate 23–ejų vilnietis Mindaugas Griškonis iškovojo aukso medalį.
Karatė
Dvylikos sportininkų delegacija iš Sankt Peterburge (Rusija) vykusio pasaulio kiokušin karatė čempionato pagal svorio kategorijas grįžo su dviem medaliais. Abu priklausė moteriškosios lyties atstovėms. Svorio kategorijoje virš 65 kg Margarita Čiuplytė iškovojo pasaulio taurę, o svorio kategorijoje iki 65 kg Inga Mikštaitė pelnė bronzos medalį.
Medalių sulaukta ir balandį Ukrainoje vykusiame Europos kiokušin karatė čempionate. Aukso medalius iškovojo M.Čiuplytė, Dmitrijus Aleksandrovas ir Rita Pivoriūnaitė. Sidabro medaliai teko Dariui Gudauskui ir Dianai Mačiūtei. Moterų kata rungtyje stipriausia buvo R.Pivoriūnaitė.
Lietuvą pasaulyje garsino ir tradicinio karatė meistrai. Du lietuviai buvo pakviesti kovoti Lenkijoje dėl pasaulio taurės. Šiose prestižinėse varžybose Rytis Bublevičius užėmė trečiąją vietą.
KKSD
Rugsėjo mėnesį Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas, premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu, atleistas iš pareigų. A.Raslanas pasitraukė iš posto savo noru, nesulaukęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo dėl viešų ir privačių interesų konflikto. Valstybės kontrolei atlikus KKSD auditą, nustatyta, kad A.Raslanas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, paskirstė daugiau kaip 9,5 mln. litų valstybės lėšų.
Krepšinis
Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai Europos taurės turnyre pirmieji šių varžybų istorijoje antrą kartą iškovojo Didįjį prizą. Pirmąkart jie triumfavo 2005 metais, tada dar vadintame ULEB taurės turnyre.
* Ketvirtą kartą per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istoriją aukso žiedai įteikti Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkams, kurie superfinalo serijoje 4:1 nugalėjo septyniskart LKL čempionatuose triumfavusį Kauno „Žalgirį“. Trečiąją vietą tradiciškai iškovojo „Šiauliai“, šiemet po itin atkaklios kovos mažajame finale 3:2 laimėję Klaipėdos „Neptūnui“.
* Europos čempionate Lenkijoje rugsėjį Lietuvos rinktinė patyrė fiasko. Ramūno Butauto auklėtiniai per 6 rungtynes laimėjo tik kartą, liko už ketvirtfinalio borto, o treneris R.Butautas buvo priverstas palikti savo postą. Gruodį krepšinio sirgalių nuotaikos pasitaisė – šalies rinktinė sulaukė vardinio kvietimo į 2010 metų pasaulio čempionatą Turkijoje. O R.Butautas tapo „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu.
Ledo šokiai
Lietuvos ledo šokėjų pora Katherine Copely ir Deividas Stagniūnas per Europos dailiojo čiuožimo čempionatą Helsinkyje (Suomija) kaip viesulas įsiveržė į Senojo žemyno geriausiųjų dešimtuką. Vėliau Los Andžele vykusiame pasaulio čempionate jie iškovojo olimpinį kelialapį į Vankuverio olimpiadą. Tačiau jau už pusantro mėnesio prasidėsiančiose 2010–ųjų žiemos žaidynėse sparčiai progresuojančio mūsų šalies dueto neišvysime. Lapkričio mėnesį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė vienu brūkštelėjimu užtvėrė talentingiems čiuožėjams kelią į olimpiadą – valstybės vadovė nepanoro išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybės D.Stagniūno partnerei amerikietei K.Copely.
Lengvoji atletika
Geriausia šalies lengvaatlete tapusi sprinterė Lina Grinčikaitė šiuos metus ilgai įsimins – ji tapo Universiados nugalėtoja ir laimėjo Europos čempionato (iki 23 metų) 100 metrų bėgimo rungtyje.
Dvejus metus jokio medalio nepelnęs tituluočiausias šalies lengvaatletis disko metikas Virgilijus Alekna metus baigė įveikdamas visus varžovus pasaulio taurės finale. Prieš tai Vokietijoje vykusiame pasaulio čempionate jis užėmė ketvirtąją vietą.
Olimpiniai žiedai
Lietuva yra išugdžiusi 25 olimpinius čempionus. Nuo gegužės mėnesio visų portretai puikuojasi Olimpinės šlovės alėjoje, kuri įrengta šalia „Siemens“ arenos.
Plaukimas
Medalių mūsų šaliai dovanojo ir plaukikai. Pasaulio vandens sporto šakų čempionate Italijoje vienintelį medalį Lietuvos komandai – pirmąjį po nepriklausomybės atkūrimo – iškovojo Giedrius Titenis, užėmęs trečiąją vietą plaukdamas 200 m nuotolį krūtine. Europos plaukimo trumpame baseine (25 m) čempionate sėkmė lydėjo Vytautą Janušaitį. Jis per savo mėgstamiausios rungties – 200 m kompleksiniu būdu – finalą iškovojo sidabro medalį.
Regbis
Lietuvos regbio rinktinei įteiktas 2009 metų Europos regbio III diviziono čempionų prizas. Mūsų rinktinė beveik ketverius metus stebina pergalėmis. Šiuo metu Lietuva yra iškovojusi 16 pergalių iš eilės. Iki pasaulio rekordo, kuris priklauso Naujajai Zelandijai ir Pietų Afrikos Respublikai, lietuviams trūksta vienos pergalės.
Sambo imtynės
Pasaulio sambo imtynių čempionate Graikijoje svorio kategorijoje iki 68 kg planetos čempionu tapo vilnietis Sergejus Grečicha. Sidabro medalis teko Artemijui Sitenkovui (svorio kategorija iki 62 kg), bronzos apdovanojimus pelnė Viktoras Tamoševičius (iki 74 kg) ir sunkiasvoris Tadas Rimkevičius.
Sportiniai šokiai
Skaistės ir Romaldo Idzelevičių vadovaujamas Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ šį rudenį Vilniuje tapo Europos čempionais, o po mėnesio uostamiesčio kolektyvui nepavyko Vokietijoje apginti planetos čempionų titulo – jis liko antras, pirmi – šeimininkai, Brėmeno ansamblio šokėjai.
Sporto bazės
Amžiaus gėda vadinama nacionalinio stadiono statyba Lietuvos sostinėje ir šiemet beveik nepajudėjo į priekį – jai skirti keli šimtai milijonų nusėdo nežinia kieno kišenėse, o neūkiškumu išsiskirianti Vilniaus miesto savivaldybė toliau verkia, kad trūksta pinigų „amžiaus statybai“ baigti.
Nacionalinio stadiono niekaip nesulaukianti sostinė liko ir be pagrindinio baseino. Vilniaus savivaldybė dėl kritinės pastato būklės neribotam laikui uždarė 50 m ilgio baseiną Lazdynų mikrorajone. Ten treniravosi šalies plaukimo bei šiuolaikinės penkiakovės rinktinių nariai.
Stalo tenisas
Pajėgiausia Lietuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė šiemet turi kuo pasigirti – šį sezoną iškovojo medalius visose kategorijose. Europos stalo teniso pirmenybėse Vokietijoje vienetų varžybose nugalėtojos titulą gynusi Rūta pelnė bronzą, tokį pat apdovanojimą ji iškovojo dvejetų varžybose poroje su ruse Oksana Fadejeva. Prieš tai Rūta poroje su serbu Aleksandru Karakaševičiumi finale parklupdė baltarusius ir apgynė Senojo žemyno čempionų titulą. Tai buvo ketvirtasis šio dueto aukso medalis Europos čempionatų mišrių dvejetų varžybose.
Šiuolaikinė penkiakovė
25 metų Laurai Asadauskaitei šie metai buvo išskirtiniai. Sidabro medalius Lietuvai ji parvežė iš Europos ir pasaulio čempionatų. Bronzos medalį komandų įskaitoje planetos pirmenybėse pelnė Lietuvos trejetas – Justinas Kinderis, Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis. Su pastaruoju sportininku – dukart pasaulio čempionu bei paskutinių dviejų olimpiadų prizininku – L.Asadauskaitė sumainė aukso žiedus.
Sezono pabaigoje Brazilijoje Donata Rimšaitė laimėjo pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės varžybas.
