Rio olimpinių žaidynių pradžios proga 15min pristato 42 pribloškiančius faktus ir įvykius iš olimpinių žaidynių istorijos.
- Jauniausias visų laikų olimpinių žaidynių medalininkas – graikas Dimitris Loundras, kuris 1896 m. laimėjo gimnastikos bronzos medalį. Jam buvo vos 10 metų.
- 1896 m. 200 m plaukimas vyko taip: plaukikai buvo laivu nuplukdyti į jūrą ir turėjo parplaukti šį atstumą iki kranto.
- 1900-1920 m. virvės traukimas buvo olimpinė sporto šaka.
„Scanpix“/AP nuotr./Virvės traukimas - Amerikiečių gimnastas George'as Eyseris 1904 m. laimėjo šešis medalius, nors varžėsi su mediniu protezu vietoj vienos kojos.
- 1908 m. vasaros olimpiados metu viena sporto šakų buvo dvikova pistoletais. Buvo naudojamos vaškinės kulkos, varžybų dalyviai dėl saugumo dėvėjo veido kaukes.
- 1908 metais Rusijos olimpinė šaudymo rinktinė pavėlavo į olimpines žaidynes Londone 12 dienų, nes jie vis dar nenaudojo Grigaliaus kalendoriaus.
- Vyriausias visų laikų olimpinių žaidynių dalyvis buvo šaudymo rungtyje dalyvavęs švedas Oscaras Swahnas. Jis varžėsi 1920 m. olimpinėse žaidynėse Antverpene, kai jam buvo 72 metai. Jis yra ir vyriausias visų laikų aukso medalininkas – 1912 m. olimpinėse žaidynėse, kai jam buvo 64 metai, laimėjo aukso medalį.
- 1920 m. žaidynių metu organizatoriai pametė įrašą su Italijos himnu. Ceremonijos metu vietoje nacionalinio himno buvo nuspręsta sugroti dainą „O Sole Mio“.
- Irkluotojas Henry Pearce'as, besivaržydamas olimpinėse žaidynėse 1928 m. Nyderlanduose, sustabdė baidarę, kad praleistų skersai trasos plaukusius ančiukus. Jis vis tiek laimėjo lenktynes.
- 1932 m. olimpinėse žaidynėse Los Andžele buvo įrengtas pirmasis olimpinis kaimelis, panašus į dabartinius.
- 1932 m. Brazilija neturėjo pakankamai lėšų finansuoti savo atletų dalyvavimo olimpinėse – žaidynėse, todėl į sportininkus gabenantį laivą buvo prikrauta kavos pupelių, kurias sportininkai pardavinėjo tarpiniuose uostuose. Prekyba nelabai sekėsi, todėl dalis sportininkų iki pat varžybų pabaigos taip ir nepaliko laivo.
- 1928 m. olimpiados dalyvė bėgikė Betty Robinson 1931 m. pateko į lėktuvo katastrofą, 7 mėnesius praleido komoje ir turėjo iš naujo mokytis vaikščioti. 1936 m. ji grįžo į JAV olimpinę rinktinę ir laimėjo aukso medalį Berlyne.
- Jauniausia mergina, laimėjusi olimpinį medalį – gimnastė italė Luigina Giavotti, kuriai buvo 11 metų, kai ji triumfavo 1928 m. olimpinėse žaidynėse Amsterdame.
- Idėja prieš olimpines žaidynes gabenti olimpinį deglą nuo Olimpijos miesto griuvėsių iki žaidynių vietos 1936 m. į galvą atėjo naciams prieš Berlyno olimpines žaidynes. Naciai atliko ir dar vieną naujovę – žaidynių atidarymą transliavo gyvai per TV.
- Haičio ir Lichtenšteino vėliavos iki 1936 m. atrodė vienodai. Šios šalys to tiesiog nežinojo ir pirmą kartą tai suprato, kai jų delegacijos susitiko 1936 m. olimpinėse žaidynėse.
- 1936 m. 100 metrų bėgimą laimėjo juodaodis amerikietis Jesse Owensas, tose žaidynėse laimėjęs net keturis aukso medalius. Rankos jam nepaspaudė ne tik tuometinis Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris: grįžęs į JAV jis nebuvo pagerbtas ir JAV prezidento Franklino Roosevelto.
„Scanpix“/AP nuotr./Jesse Owens - Airija buvo vienintelė valstybė, boikotavusi 1936 m. Berlyno olimpines žaidynes dėl A.Hitlerio Vokietijos elgesio su žydais.
- 1940 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Tokijuje, bet neįvyko dėl II pasaulinio karo. Neįvyko žaidynės ir 1944 m.
- 1948 m. olimpinės žaidynės Londone buvo pirmosios, kurių metu įvyko politinio prieglobsčio prašymas. Tarptautinės gimnastikos asociacijos prezidentė Maria Provaznikova iš Čekijos atsisakė grįžti namo dėl „politinių laisvių trūkumo“ ir pasiprašė politinio prieglobsčio.
- Kai Liuksemburgo atstovas laimėjo aukso medalį 1952 m. olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, organizatoriai to nesitikėjo ir nebuvo pasiruošę sugroti Liuksemburgo himno.
- 1956 m. Melburno olimpinių žaidynių žirgų sporto varžybos vyko Švedijoje, nes į Australiją draudžiama įvežti žirgus.
- 1956 m. Vengrijos ir SSRS vandensvydžio rungtynės vyko iš karto po nepavykusios 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Vengrai vandenyje siekė atkeršyti sovietams už revoliucijos užgniaužimą. Rungtynės buvo labai grubios ir įėjo į istoriją „Kraujo vandenyje“ pavadinimu. Vengrija laimėjo 4:0.
- 1960 m. buvo surengtos pirmosios parolimpinės žaidynės. Jų idėjos pradininkas Ludwigas Guttmanas teigė, kad sportas – puikus būdas II pasaulinio karo metu neįgaliais tapusiems kareiviams grįžti į įprastą gyvenimą.
- Kai kurie šaltiniai teigia, kad 1960 m. olimpinis čempionas legendinis boksininkas Muhamedas Ali įmetė savo medalį į upę, kai jį atsisakė aptarnauti tik baltaodžiams skirtame restorane. Vis dėlto kiti šaltiniai sako, kad tiesa paprastesnė - jis pametė medalį persikraustydamas ir tiesiog sukūrė istoriją, kuri būtų jam palanki.
- Etiopijos bėgikas Abebe Bikila nerado patogios batų poros, todėl 1960 m. olimpiados Romoje maratoną bėgo basas. Jis užėmė pirmą vietą ir pasiekė naują pasaulio rekordą.
„Scanpix“/AP nuotr./Abebe Bikila - Tas pats Abebe Bikila 1964 m. Tokijuje vykusiose olimpinėse žaidynėse irgi laimėjo maratoną, tiesa, jau su batais, tačiau orkestras nemokėjo groti Etiopijos himno, todėl sugrojo Japonijos.
- 1964-1988 m. Pietų Afrikos Respublika nedalyvavo olimpinėse žaidynėse dėl savo rasistinės apartheido politikos.
- 1968 m. žaidynėse Meksikoje juodaodžiai amerikiečių bėgikai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas, laimėję medalius 200 m bėgime, per apdovanojimų ceremoniją grojant JAV himnui aukštyn iškėlė rankas su juodomis pirštinėmis. Taip jie išreiškė paramą už juodaodžių teises kovojantiems judėjimams JAV.
- Amerikiečių plaukikas Markas Spitzas 1972 m. žaidynėse Vakarų Vokietijoje pasiekė septynis pasaulio rekordus. M.Spitzas pasižymėjo savo unikaliais ūsais. Kartą interviu metu jis juokais pasakė, kad ūsai jam padeda geriau plaukti. Per kitą olimpiadą visi SSRS plaukikai turėjo panašius ūsus.
„Scanpix“/AP nuotr./Mark Spitz - Vyriausia moteris, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse – britė jojikė Lorna Johnstone. Ji varžėsi olimpiadoje 1972 m., kai jai buvo 70 metų.
- 1972 m. olimpines žaidynes sukrėtė teroristinis išpuolis. Palestiniečių organizacija „Juodasis rugsėjis“ paėmė įkaitais ir vėliau nužudė 11 Izraelio delegacijos narių.
- 1976 m. žaidynėse Monrealyje japonas gimnastas Shunas Fujimoto susilaužė koją pasirodymo metu. Nepaisant šio įvykio, jis sugebėjo užbaigti savo pasirodymą ir iškovoti komandai auksą. Vienas gydytojas pasakė: „absoliučiai nesuprantama, kaip jis sugebėjo atlikti sudėtingus judesius neapalpdamas iš skausmo“.
- 1980 m. Maskvos olimpines žaidynes boikotavo JAV ir daug kitų valstybių, protestuodamos prieš SSRS invaziją į Afganistaną. 1984 m. Los Andželio olimpines žaidynes savo ruožtu boikotavo SSRS ir kitos Rytų bloko šalys.
- Filmas „Gero vėjo“ apie Jamaikos bobslėjininkus yra paremtas tikrais įvykiais: šios šalies rinktinė išties varžėsi žiemos olimpiadoje. Geriausias jų pasirodymas buvo 14 vieta 1994 m. Lilehamerio olimpiadoje, aplenkus ne vieną gilias tradicijas turinčią rinktinę.
- Kai Australija 1992 m. išėmė iš apyvartos 1 cento monetas, jos buvo išlydytos ir panaudotos 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalių gamybai.
- 2000 m. olimpinėse žaidynėse Pusiaujo Gvinėjos atstovas Ericas Moussambani pasižymėjo ypač nesėkmingu pasirodymu. Jis trasoje užtruko dvigubai ilgiau negu prieš jį finišavęs plaukikas, netgi atsirado daug nuogąstaujančių, kad jis nuskęs.
- Usainas Boltas 10 dienų prieš 2008 m. Pekino olimpines žaidynes suvalgydavo 100 „Chicken McNuggets“ kepsnelių per dieną. Jis laimėjo tris aukso medalius.
- Kanadietis jojikas Ianas Millaras sudalyvavo 10-yje skirtingų olimpinių žaidynių. Kai dalyvavo pirmą kartą, jam buvo 25 metai, kai paskutinį – 65. Jis laimėjo vieną sidabro medalį.
- Iki II pasaulinio karo olimpiadų metu medaliai buvo dalinami ne tik sporte, bet ir už pasiekimus tokiose srityse kaip literatūra, architektūra ar miestų planavimas.
- 92,5 proc. olimpinio aukso medalio svorio iš tikrųjų sudaro sidabras.
Alfredo Pliadžio nuotr./Londono olimpiados aukso medalis - Jei pietų korėjietis vyras laimi olimpinį medalį, jis gali išvengti privalomos dvejų metų tarnybos Pietų Korėjos kariuomenėje.
- 2012 m. olimpinių žaidynių Londono dalyviams buvo išdalinta 150 tūkst. prezervatyvų. Tai reiškė, kad kiekvienas atletas galėjo saugiai mylėtis 15 kartų.
